Publikuota gyvžurnalyje 2005-10-05

Jeigu jūs neskiriate kario, kareivio, kariškio, kariūno, karininko, kareivos, karvedžio, kariaunininko, puskarininkio ar kariautojo reikšmių ir jums jos skamba kaip sinonimai – toliau neskaitykite. Kitiems aš pateiksiu faktus su nedideliais savo asmeniniams komentarais.

Išvados peršasi savaime. Jei įvarysiu depresiją – pretenzijų nei man, nei prof. V. Landsbergiui, kuris šįkart čia tikrai niekuo dėtas, prašau nereikšti! Šia tema bus daugiau, spėju, mano komentarų, tačiau šiandien į bendrąją valstybingumo temą pažiūrėsiu per vieną dabartinį ir mane suneraminusį įvykį.

Rugsėjo 15d. Šakių rajone žnegtelėjo rusų naikintuvas-bombonešis Su-27, kurį pilotavo majoras Trojanovas.

Ironiška, bet ši pavardė šiek tiek sukėlė man asociacijas apie Trojos arklį. Arba gal tiksliau – Pegasą. Antikos graikai neskraidė kariaudami. Galop, ir jų paliktas arklys tebuvo medinis, karui tiesiogine prasme nelabai tetinkamas.

Sako, kad ir šitas tiesioginiam darbui netinkamas diuraliumininis sudužėlis savo irgi jau buvo atskraidęs ir iš naujo perrinktas naudotomis komplektuojančiomis dalimis. Tą nustatė komisija, kuriai Rusijos karo atašė vis tempė “spravkes“, kodėl inventorizacija Rusijos kariuomenėje taip neatsakingai vesta, kad aptikti detalių numeriai neatitinka faktiškai turinčių būti. Bet juk ne virš šių duženų praskridę vokiečiai čia detales pabarstė, tad gal naivu ir tikėtis “ordnungo“ iš tautos, kurioje viskas remiasi kitu jų tautiniu žodžiu “avosj“?

Taigi, kokias išvadas padarė šiandien oficialiai baigusi tyrimą KAM ministerio Gedimimo Kirkilo bei Kariuomenės vado gen.mjr. Tutkaus vadovauta tarpžynybinė komisija?

Bene svarbiausia, kad rusai yra nevykėliai, kurių šalyje aviacijos majoro laipsnis duodamas, reikia suprasti, skraidžius per metus ne daugiau, nei 14 val., kai mūsų, t.y. NATO, reikalavimas karo pilotui, pradedančiam karjerą nuo leitenanto laipsnio, yra bent 20 val. … per mėnesį.

Dispečeriai, tiek išleidę, tiek pasitikinėję lėktuvus ir kontroliavę skrydį, irgi šį lėktuvą praganė, tad yra ne mažesni nevykėliai su triskart brangesniu nei sudužęs lėktyvas inventoriumi. Karinė paslaptis tame, kad jie praganė, reikia suprasti iš išvadų, o ne tame, kad negali pateikti skrydžio faktiško maršruto.

Nepasigedo savo lėktuvo ir skridusio junginio vadas – na, kam ten rūpi, jei viena “avelė“ nuo pulko atsiskiria? Gi nesi biblijinis piemuo, kad mesti visus ir vaikytis paklydėlio. Skrydžio racijos tam reikalui irgi neprireikė (o gal neveikė?). Kaip ir SOS bei MAYDAY signalai. Galop, juk kam rūpi tas Su-27? Juk majoras vairuoja, ne koks pienburnis leitenantas…

Hercules_Pegasus_excited

Aktuali foto Su-27 su majoru Trojanovu (iš disney.wikia.com)

Tiesa, NATO naujokai su savo “tyrimo išvadomis“ sako, kad netikęs tas majoras. Vienok, tas pats majoras prieš metus dalyvavo manevruose Gudijoje, kur praktiškai mokėsi elgtis dabartinio URM ministerio Valionio ir VSD direktoriaus Pociaus buvusių (?) kolegų “osobistų“ apklausose pagal temą “Esu numuštas virš priešo teritorijos“. Kad Rusija Gudijos priešu nelaiko, tai aiškinti nereikia, o kas tas “sąlyginis priešas“ tokiu atveju? Na, gal žmogus ruošėsi kristi Čečėnijoje (bet kad ši teritorija Rusijos laikoma sava, o ne priešiška), o nukrito Šakiuose. Pasitaiko.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje irgi buvo populiaru sovietų kariauną vadinti “driskių kariuomene“. Net po jų karinių bazių, viršijusių mūsų kariuomenę dvigubai, įsteigimo Lietuvoje sklido linksmi anekdotai apie sovietų karininkiją, kurie pirko po trejas pirštines (vieną nešiotis rankoje, kol kita, suprask – pirštiniuota, šauniai įbrukta į galifė kišenę) arba jų žmonos į priėmimus vaikščiojo vilkėdamos nėriniuotus apatinius, palaikytus šilkinėmis suknelėmis, choru leipstant Kauno poniutėms.

Vos daugiau nei po metų leipti juoku nustota: “driskiai“ pasirodė galingesni už geriausiai aprūpintą ir neutralumą deklaravusią Baltijos kariuomenę, o ir savo anekdotuose eskaluotą bukumą galėjo puikiai kompensuoti karine galia bei skaičiumi. Ponams baisu, kai driskiai snukius daužo – gal todėl kultūringieji germanai nebuvo pasitikti kaip kryžiuočiai, o kaip išvaduotojai dar po metų?

Todėl nesiūlyčiau į rusus žiūrėti kaip į nevykėlius. Antros Respublikos (1918-1940m.) pasišaipymai dar šviežiai sprangūs. O ir Pirmosios, Abiejų Tautų Respublikos, istorija rodo, kad nors dar XVIIa. gale mūsų etmonai irgi mušė “maskvėnus“ santykiu 1:10, tai jau prie Jonušo Radvilos “driskiai“ ir “laukiniai ruteniečiai“ įėjo į pačią Lietuvos širdį – Vilnių… Istorija kartojasi?

Tiesa, ne visos šalys nori, kad ji kartotųsi.

Suomiai pavargo nuo rusų “paklydėlių“, praplasnojančių iki paties Helsinkio, ir priėmė politinį sprendimą: nors ir yra jie neutrali šalis, bet Hornets naikintuvai buvo įsigyti po gana nedidelių diskusijų. Dideliam ir nemaloniam rusų nustebimui, kai jų MiGai buvo išlydėti be šaudymų – vien techniniu pranašumu, prispaudžiant rusų pilotuojamą naikintuvą iš viršaus. Paklydimai baigėsi. Tiesa, suomiai kaskart kelia savo naikintuvus, vos tik rusai leidžia iš neutralios oro erdvės priartėti arčiau jų teritorinės. Tuo metu dažnai diplomatinės tarnybos darbuotojams iš Helsinkyje esančios Rusijos atstovybės “piknikaujant“ netoli oro bazių ir dar kartą liūdnai konstatuojant savo pranešimuose ramų, bet užtikrintą oro apsaugos lakūnų darbą.

Šįkart suomiai irgi palydėjo rusų junginį iki tik suomiams aktualios neutralios teritorijos ribos. Kurioje skraidyti jie gali tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir visi kiti (čia taikau ir KAM ministeriui Gediminui Kirkilui, nustebusiam, kodėl skraido karo naikintuvai virš Baltijos). Draugiškai palydėjo ir grįžo į bazę – toliau jau NATO rūpestis, o ne jų.

Kaip tik tada minėtas “pegasas“ Su-27 ir nėrė žemyn. Danams, gurgšnojantiems “Carlsberg“ prie savų radarų, prasitrynus iš netikėtumo akis ir atidėjus žaliąją “skarbonkę“ į šalį. Signalas iš karto buvo perduotas lietuvių ryšių karininkams, kurie informavo savo vadovybę, dabar jau turinčią priimti sprendimą pagal standartines veikimo procedūras.

“Kaip taip – dingo?… O ką patys rusai į tai?“

Taigi – nei krypt, nei pypt! Skrenda sau toliau. Nesiskundžia.

O ko jiems pergyventi dėl to, kad jų Su-27 dabar jau eina skutamuoju skridimu palei vandenį link Lietuvos krantų?

Nematomas radarams. Netrukdomas. Pilotuojamas majoro, kuris net ir prie didesnio bangavimo, matyt, variklių tūtų neužpiltų vandenėliu. O ar jis skraidė 14 val. per metus, ar tiek per dieną paskutinį mėnesį iki šio skrydžio – aviacijos bazės apskaitos žurnalo net per “osobistus“ negausim. Jei jau buvusio ūkio ministero diplomo kopijos negaunama, tai ką čia apie karinius dokumentus kalbėti.

Pasirodžius kranto linijai, “paklydėlis“ šauna aukštyn ir vėl atsiduria danų radaruose. Dabar tai jau sausumos nelygus reljefas, todėl pažeme skristi pavojinga. Danai mato vėl. Nudžiunga lietuviai – ne vienas kariškis juk jaunystę anose pajėgose praleidęs, žino, kas yra “ginklo brolis“, ir kaip malonu, kad su juo “viskas tvarkoje“! Labai žmogiška ir suprantama, kam nesvetimos kirilica užrašytos raidės Dė-eM-Bė.

Su-27 beveik 20 minučių skrenda virš Lietuvos, praskrenda pro Kauną, apsisuka prie Kaišiadorių.

NATO reikalaujamas normatyvas yra pakelti savo subines į orą nuo Zoknių per 15 minučių. Vokiečiai pakilo per 8.

Po to, kai jau ir iš jų vadavietės Vokietijoje lietuvių vadukų, atsakingų (?) už savo šalies oro erdvės saugumą, buvo tiesiogiai paklausta: “Ar jūs svetimą, ne NATO (!), ne neutralios šalies (!) įsibrovusį (!) karinį (!) lėktuvą bijote numušti (jei prireiks) net ir ne savo, o SVETIMOMIS rankomis?“ Net jei tai vokiečiai – didžiausi rusų sąjungininkai ES dabar? Tai kam jums tas “oro skydas“ iš viso?

Komisija neatsakė, kuris čia tuo metu apsipildinėjo šaltu prakaitu, kai vyko intensyvus pokalbis ir reikalingas buvo sprendimas. Spėju, kad Tutkus irgi buvo informuotas. Galop, turime oro pajėgų vadą, lauko kariuomenės vadą. Ar buvo atsakyta, KURIS karvedys čia jau PO LAIKO paprašė vokiečių praskristi ir pažiūrėti, kur ir kodėl tas rusas dingo vėl? Komisija to netyrė. O be reikalo.

Bet oro pajėgų vadą atleido. Už girtuokliavimą, nors niekad “vyr.lakūnas“ tarnyboje nebuvo pagautas girtas, tuo pat metu sklindant legendoms apie jo vaišingumą. Ir lyg ne tam pačiam kariuomenės vadui pasitikti buvo viskio buteliukas į šaldytuvą įkištas (negers juk prie savo vado vienas, tiesa)?

Bet paskui susigriebta ir Marcinkus (kiek svarbi Lietuvos aviacijai ir garsi net Britanijoje ši pavardė nuo Antrojo pasaulinio karo!) apkaltintas Tėvynės išdavyste. Pabandęs įsivaizduoti jų šeimos ir jo sūnaus savijautą suprantu, kodėl karininkai tokiais atvejais nusišauna. Aišku, jei jų tarnybinio ginklo atimti nespėja. Marcinkus gi papuolė į reanimaciją. O nedideles alkoholio dozes profilaktiškai gydytojai ne tik lakūnams (ir pagal skambesį šio žodžio), bet ir jūreiviams rekomenduoja. Ypač, kai turi progresuojančią trombozę. Su Marcinkum negėriau – nežinau, kada tai galima laikyti dar saiku, o kada jau – girtuokliavimu.

Kaip ir nesuprantu, kodėl oro pajėgų vadas nebuvo įtrauktas į komisiją, nors pats yra skraidęs Su-27? VRM ministeris, siejamas su EBSW (kurį dabar jau ir su KGB sieti bandoma) Furmanavičius čia solidesnis ekspertas buvo, reikia manyti. Bet to pakako, kad oro pajėgų vadas, skambindamas pagal Tutkaus pavedimą “kolegoms į Rusiją“, išreikštų savo nusivylimą šiuo nesiskaitymo ir nepagarbos bei nevertinimo faktu. “Čekistai“ moka puikiai verbuoti, pasinaudoję tokia emocine būsena.

Ką man priminė ir matyti iš anksčiau buvusio kariuomenės vado Andriškevičiaus adjutanto verbavimo kadrai – dabar tokių per TV neberodo. “Valstybės paslaptis“. Ir ką galėjo “pripliurpti“ kokteiliuką išgėręs oro pajėgų vadas, garsėjęs “nenulūžtančiu užstalės charakteriu“, jei jis buvo įsitikinęs, kad jo telefonas ir pokalbiai yra įrašinėjami VSD ir KAM 2-jo departamento?

O ką rusai į tai?

Na, jų oro kariuomenės vadas leido pasišaipyti apie kiaurą NATO skėtį. Džiaugsmingai ir po gero šios žinios aplaistymo Genštabe, reikia spėti. Galima sakyti, kad vis tik realią NATO gynybą praktiškai patikrinti šis incidentas labai tiko.

Nors ką čia jam šaipytis: jei komisija pripažino netyčinę avariją, kurios Rusija “administracine ir kasacine tvarka“ neapskųs, tada peršasi išvada, kad norėjo “išdurti“, “pasidurstinėjo“ ir galop patys “išsidūrė“. Rusijos karišku “mat-u“ ši frazė skamba tiksliau, bet atleiskite už tai, kad aš jos nepercituosiu čia. Tad formaliai komisija reikalą ištyrė, nors manęs neapleidžia abejonė, ar tik komisijos darbas nebuvo skirtas šitam “durstymo“ pačiam faktui užmaskuoti?

O ką KAM ministeris Gediminas Kirkilas?

Iš pradžių jis nekomentavo nieko (matyt, laukė nurodymų iš šeimininkų). Po to, tyrimą pradėjus spaudai ir pradėjus jai kelti versijas – ėmė viešąją nuomonę vytis, kartu leisdamas sau pasamprotauti solidumo jo užimamoms pareigoms nesuteikiančiomis temomis, iškeldamas įvairias “pro-patriotines“ versijas bei sąmokslo teorijas. Kantrybė pirmiau baigėsi paskutiniu metu į viską spjaunančiam ir jau savo pažiūrų nebeslepiančiam “gensekui“ Algirdui Mykolui, kuris liepė užsičiaupti ir nepliurpti apie provokacijas, nes tokios avarijos čia – “vsio zakonno“, ką, cituoju iš atminties: “komisija ir rengiasi įrodyti!“.

Gedukas priėmė iš karto “profesionalią“ poziciją (atkreipkite dėmesį – PO TO, kai susikūrė palankią ir “antiruso“ visuomeninę nuomonę apie save!), mįslingai užsimindamas apie komisijos tyrimo netikėtas išvadas. Nors aš lažinausi su bet kuo, kad bus čia tik “netyčinės avarijos“ išvada, dėl ko ir neklydau (mano vis tik dideliai širdperšai). Juk pakanka pasidomėti vien Kirkilo biografija ir kur bei kame jis baigė “partinę magistratūrą“, kad suprastum, kad kitokios baigties būtų naivu laukti.

Ką mūsų kariuomenės vadas Tutkus?

Paskubėta paneigti spaudos versiją apie abuojus ir aplaidžius NATO sąjungininkus, stoiškai (ar vis tik kvailai?) prisiimant ugnį į save (nes net ir svetimoms rankoms reikia valios paliepti kaštonus iš ugnies traukti!), tačiau ją iškart užmaskuojant “oro vado“ išgrūdimu. Beje, tai tas pats Tutkus, priminsiu, iškart po paskyrimo pareiškęs, kad aviacijai jis neskirs nei lito, laivyną reikia perpjaustyti kaip pasenusį į metalo laužą (kaip kad padarė LDDP ir EMSW su žvejybiniu, vadovaujama ralisto, o dabar seimūno Girdausko), kad reikia sumažinti tarnaujančių kariškių skaičių, kad SKAT paversti KASP ir reguliarios kariuomenės dalimi, prisidengiant “integracija“, kai net vieninteliai galintys atremti agresiją kariniai daliniai iš SOJ yra beveik visa sudėtimi išnuomoti NATO ir JAV reikmėms Irake, Afganistane, Kosove.

Šįkart “iešmininkai“ rasti, tik man įdomu, kas vis tik saugo Lietuvą ir pasirengęs ją ginti?

Na, net teoriškai, jei jums nepriimtinas toks nepatogus klausimas. Beje, toks pats nepatogus ir nemalonus, kurį ignoravo paskutiniai Abiejų Tautų Respublikos seimai, manę, kad kariuomenės neturėjimas ir jos paleidimas apsaugos nuo kaimynų invazijos. Tas pats, kuris buvo nepriimtinas ir Atsikūrusiai Respublikai, dėl ko Suvalkai ir Vilnija buvo prarasti visiems laikams, o net dabar turima Palanga mainais už atitinkamas teritorijas išprašyta iš geranoriškai tada nusiteikusių latvių, dėl ko “zirgagalva“ kažin ar taip jau tinka pasipūtusiai juos vadinti.

Pagal logiką, Trojanovas gaus pylos ir Rusijoje už žioplumą, bet greičiausiai, manau, kad net ir ne. Galėjo gauti medalį, jei nebūtų sudužęs, o, aplenkdamas Lenkijos atsikišusį kampą, kurie galėjo pakelti kad ir senus, bet ginkluotus MiGus savo oro erdvės gynybai, atvairuoti iki Prūsijos. Beje, todėl ir buvo Su-27 ginkluotas, jei netyčia nuo Kaišiadorių link Černiachovsko tą kampą per Lenkiją “nupjautų“: vienas reikalas, kai tenka ginkluotam grubiai išspirti neginkluotą įsibrovėlį, kitas – kai įsibrovėlis taip pat turi “berdanką“, todėl teritorijos savininkas elgiasi mandagiau ir be smurto. Tas pats galioja ir karyboje taikos metu, kai ne šaudoma, o apsieinama “jėgos demonstravimu“.

Bet bausti Trojanovą rusai irgi nesiruošia, nes kam dėl Lietuvos visuomenės nuomonės šeimininkams vargintis, kai “driskių kariaunos“ pateisinimo “labusams“ (ir vėl) pilnai pakako? Šis “Trojos pegasas“ puikiai atvėrė duris Rusijos propagandos mašinai, jos strateginių ir atsikuriančių geopolitinių interesų įrankiui, prieš itin draugišką ir prorusišką įtakos agentų dabar valdomą Lietuvą. Juk ne latviai ar estai mes esame su budinčiomis “rusakalbių teisių“ ar “teritorinių pretenzijų“ temomis. Dabar gi pretekstas buvo. Ir bus primintas ateityje, kai prireiks.

Tad ar mes save bandome apgauti, ar kitus, kad ir NATO sąjungininkus, jog esame valstybė su stuburu, galinti priimti sprendimus ir daryti atitinkamas išvadas? Ar mes pelnytai, o ne iliuziškai, esame tas Rytinis forpostas prie “Blogio Imperijos“ sienos?

Ar vis tik “driežo uodega“, kurią nebus gaila atmesti, kai koks meškinas ją savo šleiva ir nerangia letena primins?…

___________________

Mano pastaba šiandien: oi, kaip derėjo ištraukti iš archyvų šitą įrašą, vakar paklausius Nemiros Pumprickaitės interviu per LNK su dabartine krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene!