Publikuota gyvžurnalyje 2008-03-04

Nors kai kas sako, kad temos apie pinigus čia gali ir nebūti, bet šią nuodėmę padarysiu apie šiuos velnio popierėlius retkarčiais papliurpdamas, jei tik progos rasiu. Ir radau.

Taigi pridavinėju tuščius butelius nuo alaus ir pasitikrinu piniginėje užkištus du Teleloto bilietėlius nuo praeito ir užpraeito lošimo.

Šiaip jau, aš nelošiu visiškai – net kortomis iš degtukų, nei kino bilietų numerėliais iš sprigtų, nei lažybose centų statymais, spėjant būsimų iš anksto suderėtą rungtynių rezultatą, nei lietuviškame “Monopoly“ variante su debetinėmis kortelėmis iš e-milijonų (kažkodėl visi labai supyksta, kai laimiu, tai kam žmones erzinti?), o jau juolab – kazino, nes manau, kad geriau tuos pralošiamus pinigus skirti ne vienarankiams banditams, bet labdarai.

Tad, kai pridavinėju tuščią tarą, vedinas hipokriz… kriuz… ziuz…, žodžiu, veidmainiško madingo rūpesčio ekologija ir beširdiškumo nebeskatinti “grizlių“ kuitimosi prie namų stovinčiuose šiukšlių konteineriuose, tai kartais nusiperku kokį Teleloto bilietėlį, idant retkarčiais ir man norisi patenkinti savo azartišką lošimų aistrą. Galiu lažintis, kad tokiems taros pridavėjams tas loterijos bilietų terminalas kaip tik ten ir atsiradęs. Nes tik, neskaitant kokio anekdotinio esto, visiškas naivuolis, kuris atsiliepinėja į gautą SMS “mama, pakliuvau į bėdą“, atiduodamas apsišaukėliui policininkui Lenino raštuose užkištas savo kruvinu prakaitu uždirbtas, ir dar tuo prakaitu atsiduodančias, kupiūras, gali tikėtis taip išlošti milijoną.

Mes taigi visi žinome tikimybių teoriją ir ją pritaikome, ar ne?…

Per pastaruosius trejus lošimus, man pirmas ir trečias buvo laimingi – gavau 11 ir 9 Lt atitinkamai. Taigi pasiskaičiavau, kiek turėčiau po 10 metų, jei sėkmė taip ir toliau lankytų. Juk žmonės lošia po to net ir nieko nelaimėję, tai ką jau čia man, netikėtai aplankytam tokios sėkmės, stengtis tramdyti užvaldantį godulį kažkokiomis tikimybių teorijomis: pirma, tai vis tiek mano kaukuolės dėžėje pjuvenos, ir man visada prireikia skaičiuotuvo, antra, tai pliušinės galvos, tikėtina, tikimybių teorijomis yra nekvaršinamos.

Jei tokį puikų “investicinį planą“ sumanyčiau dešimčiai metų, tai manęs laukia dar 561 lošimas iki 2018 metų gruodžio 30 dienos. Iki tos dienos būčiau išleidęs 1128 litus (įskaitant ir šiuos pastaruosius trejus lošimus, apie kuriuos kalbu), o išlošęs – net 3760 litų!

Visumoje grynas mano pelnas sudarytų 2632 litus. Kiek reiktų taip sėkmingai lošti iki pensijos arba geidžiamo milijono net Exceliu skaičiuoti patingėjau, nes stulpeliai nuvinguriavo jo langeliais kažkaip toli žemyn. Nebuvo dar nei pusės geidžiamos sumos, kai supratau, jog “gyvenu“ daugiau nei 100 metų. Kas gerai, aišku, bet norisi gi pinigų anksčiau, ar ne?

Tada pakrapščiau pakaušį ir palyginau, kiek gi taros reikia priduoti, kad tokią išloštiną per dešimtmetį sumą turėčiau?

Gavosi 10528 buteliai nuo alaus po 25 centus už vienetą (2632 litai pajamų). Arba 5264 litro alaus. Kas sudarytų maždaug 263 litrus ir 200 gramų grynojo alkoholio, jei alus yra 5 proc. O jei juos atskiesti vandeniu, tai gautųsi net 658 litrai normalios degtinės (40 proc.), kurią jau galima gerti, išpilstytą į 878 nepilnus butelius po 0,75 litro talpos. Bet nei aš tos degtinės geriu, nei čia man reikėjo skaičiuoti, kadangi tenka grįžti prie plano B – “buteliai“.

Taigi, buteliai…

10528 butelius nuo alaus surinkčiau tik po daugiau nei 62 metų, nes tesugebu išmaukti vos 3-4 per savaitę (kas sudaro apie 168 per metus). Vadinasi, planas akivaizdžiai yra per lėtas, lyginant su pirmuoju planu A – “azartas“, kuris tokį patį rezultatą pasiekia per 6 kartus greitesnį laiko tarpą.

Gal todėl žmonės ir perka loterijos bilietus, nes – garantijų daugiau?…

Ir gal kaip tik todėl prie taros supirktuvės loterijos bilietų terminalas stovi, idant azartiškuose Lietuvos žmonėse paskatintų ekologinį sąmoningumą priduoti tuščią tarą?

Tikri motyvai man neaiškūs, bet neabejoju, kad kilnūs. Ir sekėjų randa.