Publikuota gyvžurnalyje 2008-12-02

“Dieve dieve, koks tu kūdas…“ – pagalvojau besiklausydamas per TV kalbančio kandidato į ūkio ministrus apie tai, kaip, panaikinus verslo liudijimus ir šitą ūkinės veiklos juridinę ir mokestinę formą, bus steigiamos įmonės su 1 Lt kapitalu (sic!) ir dar netgi (!) per internetą…

Beje, kas pabandė – jau žino, kad vis tiek tenka ateiti į AVMI pasirašyti tą EDS sutartį atskirai, nes tiesiogiai deklaracijų nepateiksite, nors ir naudojatės EDS kaip fizinis asmuo tame pačiame banke, kuriame jums atidaryta atsiskaitomoji sąskaita ir suteikta teisė naudotis įmonės vardu e-banke, identifikuojant jus EDSe.

Ar būsimas ministras nieko nėra negirdėjęs apie individualią veiklą ir galimybę ją užsiregistruoti VMI? O kaip dėl individualių įmonių arba ūkinių bendrijų?…

Ar jis tik tokiose smulkmenose iš rūsio iškritęs, kad jam vienintelė juridinė verslo veiklos forma yra UAB, ir, kiek supratau, po jo ministeriavio liks tokia vienintele – ar ir strateginiams sprendimams pakaks turimų (turėsimų?) patarėjų bei ministerijos sekretorių?

Palankiau vakar nuteikė kandidatas į kultūros ministrus – jis pažadėjo daugiau sau nebeburbėti, o dabar išnaudoti šitą suteikiamą galimybę, kad paskui savęs negyvai neužgraužtų dėl praleistos galimybės, ir keisti. Kažką. Dar nežino ką. Bet keičiama bus. Kad nesigraužti. Nes reikia. Nes graužėsi. Keis bendromis pajėgomis, su kitais ministrais. Bet jis – mokysis.

Paskutinis pažadas nuteikia optimistiškai. Ir labai gerai, kad skiria jo personos reporterių padarytų nuotraukų spalvas bei atspalvius, atsirinkdamas, kuris šiltesnis (tik pastarąjį, be abejo, reikia į laikraštį dėti – o kam ten rūpi, kaip spaustuvės dažai vaizdelį realiai pakoreguos). Nepalyginamai geresnis gaudymasis savo kompetencijos ribose, lyginant su aukščiau minėtuoju.

Beje, jei kam piešiant prireiktų akių žmogaus, kuris tik ką išsitraukė granatos žiedą ir entuziastingai rėkia, kad gyvas nepasiduos – finansų ministras tam šiuo metu puikiai tiks. Net jei ir tyli kaip žiurkė su runkeliu tarpudančiuose. Bet:

“Kokios akys, ponička, kokios jūsų akys!…“

Vos ne kaip iš Levitano paveikslų. Netgi – ir statistikų, kurie man nykesni ir už mokesčių inspektorius.

Ar man tik taip atrodo, ar tikrai nei vienas kandidatas į ministrus nedvelkia pasitikėjimu, kad žino, ką ir kaip daryti, ir dar (o šventas naivume, ko aš dar pageidaučiau!) nuteikia raminamai šioje isteriškai (ar derėtų dėti – šamaniškai? neišmanėliškai?) prišaukiamos krizės akivaizdoje?

Idant kubiliškas įvaizdis “raganosis prastai mato, bet tai ne jo problemos“ – manęs nenuramino juolab.

Veikiau sukėlė norą ieškotis kiek nuošalesnės vietelės (“destination Melbourne“? – kaip sako zoozle) ar “higher ground“ (“O mes į Šiaurę dumsim ir palauksim!“).

Bet gal palaukime apčiuopiamų sprendimų, neskubėdami su išvadomis, paskatintomis prasto ir jau užtikrintai susidirbto įvaizdžio tik iš pirmo (antro beigi trečio) įspūdžio. Kol kas akivaizdu tik tiek, kad “PR karą“ nauja Vyriausybė dar neužgimusi – jau pralaimėjo.

Gal jiems tokios smulkmenos ir nesvarbu?

Bet gi dievagojasi, kad reikia padaryti gerą įspūdį Vakarams ir tarptautinėms institucijoms – tai kad ir nesistengia bent jau ta linkme kažkaip jei ne pasipudruoti, tai gal nors “šlipsą“ pasirišti ir batus “nusivaksuoti“! Nors, aišku, įgrūsk saldafoną į fraką, nupjautais skvernais – vis tiek jis ir atrodys, kaip sovietinis praporščikas pingvinų maskarade, o ne kaip kariuomenės vadas.

Tai dar bus gerai, jei tame Vyriausybės “skladuky“, kaip pas Zenių iš Puskelnių, ant kurio durų parašyta kirilica trys raidės, iš kurių dvi – “iksas“ ir “ygrekas“, yra vis tik malkos. O jei parašyta “malkos“, o yra tik…?

Man tik smalsu dar štai kas: tą būsimą 150 Lt per mėnesį už tarnybinį automobilį, naudojamą, niekam ne paslaptis, ir asmeniniams tikslams, dabar jau pats vadybininkas turės ta proga įmonei kompensuoti, ar ir toliau įmonė toleruos tokius veiklos kaštus kaip jam mokamos algos “bonus paketą“?