Publikuota gyvžurnalyje 2009-01-21, atsiliepiant į publikaciją lrytas.lt

…Oi, neški pro šalį vilioklę mergelę, suvedžiojusią bernelį svyruonėlį vėlyvą vakarėlį, kad kitąkart taip lengvabūdiškai nenueiti su velniu obuoliauti ir malkelių, priskaldytų į vežimą iš šapelio, pasikrauti, idant kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei pyjarinsiuosi vienas, o kiti to nepastebės, nes mirti nuo kuklumo dabar nemadinga, o kas stilinga, paporins dažnas mantelis, o gal ir kitas jo draugelis kaimietukas petrelis.

Padaryta pažanga, nes tai mano publikuojama antroji rašliava – per pastaruosius 21-erius metus tame leidinyje, kuris, tiesa, tuomet vadinosi ne rytu, o tiesa, ir ne bet kokia, o komunistuojančiojo jaunimo, tad dabar gal norite žaidimo “Surask skirtumų trylika“, lygindami originalą ir gaudami prizą nemažą, o kad prizai ant kelio nesimėto, tai ačiū teatlygina pastangas didžias jūsų ant šio krizės apimto svieto.

Taip ir matau, kaip barzdotas redaktorius dabar kikena sau patyliukais – ir to kikenino turėtų pakakti jam bent iki šitos darbo dienos galiuko. Aš pradėjau kikenti iš pradžių nuo paties fakto (kaip ten su ta partitūra, kad praėjo vidinę cenzūrą?…), o paskui kvatotis iš komentarų, nes juokiantis gaminas cė vitaminas, o jo man šiandien reikia kaip tyčia, nes nemokamo cukraus gali rasti nuėjęs į bet kurią čiliakų gryčią.

Ir asmeniškai mergelei, suvedžiojusiai bedalį, nors ir reiktų kabinti ant krūtinės medalį, tai gal pafundysiu kokį meduolį, kai gausiu už raideles kapeiką.

Pagarbiai. Pasirašo: Dalius Papeika