Publikuota gyvžurnalyje 2009-06-20

Jei pažiūrėti į Delfi komentarų skaičius, tai bene aktualiausia pasaulio tema Lietuvoje per savaitę bus motinystės pašalpos, nors Obamos pritrėkšta vargšė musė labiau jaudino civilizuotą Vakarų pasaulį. Kas kam, aišku.

Nors aš ne mama, todėl mano pastebėjimai bus nei labai į tvorą, nei labai į mietą, kas, be abejo, įprastinės šio žurnalo taisyklės niekaip nesulaužys, ir man asmeniškai gal kol kas (tik laiko klausimas) neliečiamos pensijos yra aktualiau vien dėl tėvų pensininkų.

Bet vienas faktas akivaizdus: jei kokios organizacijos, kurios funkcija yra valstybės garantuojamas socialinis draudimas, biudžete veriasi vis labiau žiojėjanti skylė, tai ją galima dengti tik dviem būdais – arba padidinti įplaukas, tame tarpe ir skolinantis, arba sumažinti išmokas ar jų gavėjų skaičių.

Ir kitaip čia nieko nepribursi, ir pinigų, anot sveikatos apsaugos ministerio Čapliko, nepripaišysi. Nebent, vienu ypu išspręsdamas vyriausybės įsipareigojimų problemą, artėjančią prie defolto, devalvuotum litą, o tai yra iš tikro paskutinis valdančiosios konservatorių partijos bastionas ir tas litas, kad ir kaip merkantiliškai tai nuskambėtų, yra tikroji jų vertybė.

Oi, pszepraszam, panowie – krikdemų, nors koks ten iš Kubiliaus krikščionis, tai ačiūdiev (sic!), kad bent demokratas.

Beveik jau eurokomisaras biudžetui ir finansams Šemeta, vis dar, matosi, esantis Išrinktosios proteže nuo ataskaitų atitikimui ES stojimo kriterijams laikų, nedrąsiai, kaip ir būdinga jo povyzai, pasiūlė susigrąžinti laikinai bent keliems metams neaišku kokia logika remiantis sumažintą GPM (gyventojų pajamų mokesčio) tarifą, pridedant tuos nubrauktus 3 proc. prie Sodros mokesčio.

Na, pridėjus ranką prie širdies ir nepaisant fakto, kad ES mūsų GPM ir taip patys mažiausi – ar labai nuskurdintų jus tie 3 proc.? O jei juos pridėtų – ar tikrai labai praturtėtumėt?… O praturtėjot nuo metų pradžios, kai juos nuėmė?

Bet kur tau!

Kilo nemažas erzelis ir pasipiktinimas, pradedant, kaip ir priklauso pagal užimamas pareigas bei jo įsivaizduojamą visuomeninę misiją, rusiškus teisėsaugos diplomus, išduodamus šiais laikais (ne apie vakarykščius minskietiškus kalba) neakivaizdiniu būdu nepriklausomos (?) Lietuvos pareigūnams, siekusiu įteisinti lobistu (“o kas čia tokio?“) ir profsąjungų veikėju Černiausku, pagrąsinusiu visuotinais nacionaliniais streikais (su numanomu šou elementu “langų daužymas“ bei pramogomis “ištaškyk kiaušus į politiko makaulę“) bei reikalavimu, jei jau taip norisi, tai būtina apmokestinti darbdavius (kurie mitingų, demonstracijų ir piketų, aiškus pipirinis, nerengs).

Nors akivaizdu, kad Lietuvoje, kur bet kokia asmens mokestinė prievolė perkeliama kitam, fiziniam ar juridiniam, asmeniui – jau nebėra to asmens koks nors galvos skausmas ar pilietinio pasididžiavimo, kad mokamas, objektas (antraip GPM nebūtų laikomas “čia valdžia ar darbdavys atskaitė“, o atlyginimus darbuotojai patys skaičiuotųsi tik brutto pajamomis kaip kai kuriose Vakarų šalyse įprasta, o ne “kiek į rankas gaunu“), ir toks “profsajūznyko“ mąstymo pasireiškimas jo pasiūlyme tėra tik jo logikos patalogijos dar viena apraiška – iš darbdavio pusės žiūrint, juolab.

Kaip ir toną uždavė tam tiek atitarnavęs prezidentas, tiek ir išrinktoji prezidentė, kurie unisonu pareiškė savo griežtus veto bet kokiam bandymui “kelti mokesčius“. Ir, suprask pagal jų argumentus – perkelti naštą ant dirbančiųjų ir mokančiųjų mokesčius pečių, kad ir kokia ta našta triprocentė didelė (?) beatrodytų, nes ir šiaudas gi gali sulaužyti kupranugario stuburą, anot rytiečių patarlės.

* * *

Todėl beliko vienintelis kelias – nupjauti išmokas. Ir, kaip ar tik ne pernai dar komentaruose esu liūdnai pažymėjęs, pjauti lengviausia yra iš socialiai mažiausiai apsaugotų asmenų grupių: neįgaliųjų ir ligonių, pensininkų ir motinų.

Iš neįgaliųjų kol kas pjauti nelabai yra ką, nors paieškojus – rastum. Ir jau seniau nupjovė Išrinktoji, dar būdama finansų ministere savo laiku, prisidengdama kova su dabar itin liūdnai išgarsėjusia (ir kas galėjo pagalvoti – netgi kai “apie viską pagalvota“?) VP Market grupe, nors pastaroji vis tiek gavo visus PVM lengvatos pinigus, kurių Išrinktoji išmokėti isterikavotai per spaudą grasinosi nesumokėsianti. Vienok, kad ir kreivokoje, bet teisinėje valstybėje, kas ciesoriaus – ciesorio, o įstatymai visiems vienodai rašyti.

Iš ligonių jau irgi dalinai atimta – nedarbingumo pašalpa dėl ligos (“biuleteniai“) sumažinta ar tik ne perpus? Na, Černiauskas ir Ko to išsiprašė. Buvo galima pašalpų išmokas palikti tokio paties dydžio, kaip buvo, o ne prilyginti numestai išmaldai, bet tik šiek tiek pakeisti jų mokėjimo tvarką – dar ir eilių poliklinikose atsikratytume. Lenkijoje, tarkime, jų socialinio draudimo sistema ligos atveju pradeda veikti tik… nuo 21-mos dienos. Tiesa, ten toji prievolė užkraunama darbdaviui (reikia nepamiršti, kad jie Nepriklausomybę iškovojo ne dainuodami, o profsąjungų pagalba), tačiau ir tame “užkrovime“ yra daug išlygų.

Ir kas trukdė mums, jei jau įmokų dydis nepakankamas užtikrinti finansavimui ligų, net ir trumpalaikių, nuo pirmos dienos, pradėti mokėti tik bent jau nuo ketvirtos dienos, kaip siūlyta iš pradžių? Tas tris dienas galima ir privačiai apsidrausti, jei trims ligos dienoms, kai kitąkart ir apetito nebūna, tam argumentuose nurodomam maistui pinigų atidėta nėra, o šaldytuvas tuštutėlis – niekas badu per tiek irgi nemirs, kad ir kiek černiauskai dėl to proletariškus įdiržusius kumščius graudžiai ražytų bėdavodamiesi.

Mano galva, tai labai vaistinių apyvartų irgi nepagyvintų, nes ir taip ten einama susirgus pagijimo priemonių ieškoti, su “biuleteniu“ rankoje ar be jo. Bet bent jau tautą statistiškai sveikesne padarytų, prievolės mokėti ligos pašalpą atšaukimas už pirmas 5 darbo (arba 7 kalendorines) dienas. Po to mėnesiui ar pusei – tik 50 proc. (dabar turime 40?) išmokos nuo algos, kad jau sunkmetis ir taupome, o už likusius mėnesius – 70-80 proc., nes tuomet įsisirgus tos pajamos tampa kitąkart jei ne gyvybiškai, tai tikrai svarbios.

Daugelis gi ligų tiek ir tetrunka: su gydymu – savaitę, be jo – septynes dienas. Ir kad tas dienas darbuotojas turėtų teisę sirgti paprasčiausiai telefonu informavęs savo darbdavį – tokia tvarka yra JAV, ir tas 7 metines “sick leave“ dienas gali prisidurti prie savo savaitės (!) trukmės kasmetinių atostogų, jei metus buvai sveikas kaip ridikėlis. Už jas darbdavys apmoka, nors ir kiek mažesniu, jei neklystu, tarifu.

Čia ši našta irgi nebūtų nepakeliama, bet vargu ar to reikia, kai atostogų turime tikrai nemažai, o ir nelabai rastum mėnesio metuose, kur nebūtų valstybinės šventės, kuri pratęsia savaitgalius. Bet ir piktnaudžiavimo atvejų sumažėtų iki nulio (neapsimokėtų nelegaliai pirkti “biuletenį“), sumažėtų vargo ir poliklinikose tai gremėzdiškai popierėlių sistemai, ir darbdavys galvos nekvaršintų pažymukėmis (jam darbuotojo reikia, o ne popierių), ir Sodrai nuo to galvos neskaudėtų apskaitą vesti ir pašalpas skaičiuoti, o ir, kaip minėjau, privatus laisvanoriškas draudimas niekur iš šalies nedingo, jei motina-Sodra, pripažinkime, yra nepajėgi slogas-peršalimus-pagirias apmokėti.

Bet ne – geriau iššvaistykime smulkiais. Kai smulkiais švaistaisi, tai ne taip gaila. Bet ir nepastebi, kad iššvaistai daugiau, kai švaistai tokiu būdu, kaip dabar.

Sunkiau su pensininkais: tie mano, kad pensijas, o ne tik teisę, ir nieko daugiau, į jas, užsidirbo. Jie dar ir labai stabiliai į rinkimus balsuoti vaikšto, rupūžės, tad nežinau politiko, kuris su šia rinkėjų grupe elgtųsi atžagariai, nors kad ir kiek mintyse šių vargetų nekęstų nuoširdžiai dėl šito savo politinio priklausymo nuo jų. Nieko tokio, ponai – visi pasensime, tai tik laiko klausimas.

Ir to paties laiko klausimas, kada pensijų sistema bus reformuota ne žodžiais – ir ne savanoriškai ar su politinių deklaracijų vėliava, o būtent prispausta tos realybės, antraip žlugs nebepataisomai, nors dabartinę padėtį, kaip artimą žlugimui, kaip nors kitaip įvardinti irgi sunkoka. Kuomet pensijų pasiliks irgi tik bazinis visiems vienodas dydis – tačiau pakankamas pragyvenimui, kad ir kokiais kriterijais ar argumentais šitas drastiškas sprendimas bus grindžiamas. Nes kitaip paprasčiausiai nebus.

O kitą norimą gauti pensijų dalį kaupti teks patiems, ir dabar pradėti – tam yra pats geriausias laikas. Nes ta netgi formaliai pasilikusi sodrinės pensijos kintama dalis bus skaičiuojama, kaip ir dabar, pagal stažus, įmokų dydžius ir pan., tačiau nemanau, kad skaičiavimo metodikoje neatsiras kokių nors “lubų“ ar “progresinių“ (suprask – progresyvių) apribojimų, pensiją vis tiek verčiančių apgailėtina pašalpa pratęsti egzistencijai. Nieko tokio, jau esame įpratę, kad taip yra, ir kitaip niekaip nebus.

Ir kuomet į pensiją bus galima išeiti ne anksčiau 65 metų, nepriklausomai nuo lyties, tačiau gal bent jau bus galima, jėgų pakankamai turint, netgi nukelti šį laikotarpį vėlesniam metui, “auginantis“ žadamą efemerinę kintamąją dalį (ar vienkartinę papildomą išmoką), kuri priklausytų nuo einamosios valstybės ekonominės situacijos ir jos išgalių mokėti. Nes viena yra politiškai žadėti, o kita – tęsėti pažadus ir tą dalį kelti, ypač, kai ir kelti nėra iš ko.

Nes, sutikite, Sodra nieko nekaupia, o tik išmoka dabartiniams pensininkams išmokas iš surinktų būsimųjų pensininkų, ir tai, pasirodo, ne visų, o tik menko trečdalio (kiti du trečdaliai – iki šiemet buvo atleisti arba vis dar yra nuo prievolių visiškai ar bent dalinai kaip privilegijuoti, remtini, puoselėtini ir itin brangūs ir prabangūs Lietuvos ateičiai kūrybos, rašybos, palinksminimų, žemdirbistės ir panašių tarpusavyje logiškai sunkiai derančių profesijų žmonės – netgi taip: Žmonės) šiųjų, dabartinių įmokų.

* * *

Ir jei pensininkai nori didesnių pensijų, tai teks, deja, atsikratyti galvoje ir tokių nepatogių “tarakonų“, kaip kad Lietuva – geltonkasių mergelių ir baltapūkių bernužėlių kraštas, įsileidžiant čia ne tik dirbti, bet ir gyventi (ir daugintis) tamsesnio gymio, nekatalikiškų dievybių bei mitų išpažinėjų iš tokių kraštų ir jų kaimynų, nuo kurių kilo mūsų sanskritiškoji prokalbė.

Ne, čia pagal išvaizdą ir mentalitetą artimi slavai nevažiuos pas “labusus“ arti – tą jie ir savo šalyse gali daryti, bet nenori.

Ne, ne tik jūsų jonukai ir janytės tokie gudručiai į anglijas ir amerikas skalsesnės duonos iš čia mauna, bet ir kaimynų, koks netikėtumas, petriukai su zosytėmis, išsiveždami ne tik savo vaikus, bet ir ištisas būsimas (jau nebe…) Lietuvos kartas, kurios pensijų, deja, jums nebesuneš.

Ir ne – valstybė gali tik pripaišyti daugiau pinigėlių, bet prekijas už juos jums kruopų daugiau irgi neparduos. Juolab, kad iki to laiko naudosime “fantikus“, paišomus Frankfurte prie Maino, nors tiek gerai, kaip frankfurtiečiai pensininkai, ir negyvensite, kad galėtumėte atsipūtę krimsti protezuotais dantimis rūkytas kiaulės ausis, užgeriamas jei ne apfelweinu, tai vietiniu užsieniečių virtu alučiu.

* * *

Belieka tad eiti ir daugintis, kaip prisakė Ekleziastas, ir čia mes turime jau trečiąją socialiai prastai apsaugotą visuomenės grupę – besilaukiančias ir mažamečių vaikų motinas. Kurioms jau irgi atėjo eilė dalintis sunkmečio naštą. Nes nebeišgali kiti dirbantieji netgi 3 procentų primokėti, kad jūs savo vaikais ramiau pasirūpinti galėtumėt, nes – o kam, tiesą sakant, ir rūpi jūsų vaikai be jūsų pačių?

Jūsų vaikai – jūsų problemos. Štai toks ir požiūris, ir ne vien politikų ar politikierių, bet ir ekonomistais save skambiai tituluojančių įvairių ekspertų iš visokių išlaisvintosios rinkos mokslinių (argi?), tiriamųjų (aha…) bei lobistinių institutų.

Šie vaikai – ne Lietuvos ateitis ir, jei remtis statistika ir tendencijomis, potencialiai jokios didesnės naudos šiai valstybei, anot minėtų ponų ir ponių, netgi neturės, o išlaidų dėl jų biudžetas jau patiria ir dar patirs… iki jie iš čia išsinešdins. Kai, anot O.Benderio, vaikai – gyvenimo žiedai, tai svetimu darželiu ir gražu gėrėtis tik iš tolo. Nepuoselėjant. Nesgi dar į panages purvo prilįs.

O tikrai svetimu?

O tikrai ne šita valdančioji partija (trijų rūšių liberalių prielipų domėn neimkim) deklaravo begalinį rūpestį blogėjančia demografine padėtimi, savo šnektas palydėdama gražiomis gražiai pavadintomis programomis “2V“, nors tie du vaikai yra visiškas nulis, kai trys – tik planas minimum, o pradėti realiai tautai daugintis reiktų nuo keturių vaikų šeimai, ką puikiai suprato žydai, sunkmetis ar ne, bet užsispyrusiai investuodami lėšas į šeimų gausėjimą tame arabų knibždėlyne Palestinoje.

Tai ar ne dabartinis premjeras čia bėdavojosi, kad kasmet prarandami tie 30-40 tūkstančių negimusių (potencialiai galėjusių gimti) vaikų, jo įvardinti kaip “kokis nors Molėtų rajonas“, reikalauja dabar neatidėliotinų, ryžtingų ir aktyvių sprendimo priemonių?

Kol kas pastebėjau tik vieną ryžtingą ir aktyvų – socialinės apsaugos ir darbo ministerį Dagį, kuriam pagal pareigas šią problemą ir derėtų spręsti, ir ne ekleziastiškuoju, aišku.

Tik aktyvų kiek ne ta kryptimi. Ir kaip taikliai pastebėjo Miliūtė, tai ar ne šis ministras, jei ne socialdemokratiškoji jo praeitis, pas ją laidoje vos ne žegnojosi, kad kovos iki paskutinio Lietuvos vyro, kad pašalpos motinoms nebūtų liečiamos, nes pripažino, kad ši programa, vienintelė praktiškai pradėta taikyti, bet kažkaip netikėtai jiems patiems pradėjo duoti rezultatus ne vien popierinėse ataskaitose ar brangiai apmokėtose galimybių studijose?

O krito kovoje pats pirmas.

Tuomet tikrai – negali pykti, nes kas tie “kiti paskutiniai vyrai“ po jo, remiami prezidentų ir černiauskų, nebeišgalintys sunešti “mamkoms“ pašalpų? Matyt, kad tokie tad ir vyrai – paskutiniai. If you know what I mean.

Kai trisdešimt trys procentai GPM dar prieš keletą metų buvo pakeliami, o juos nurėžus pradėjo auginti “konkurencinių“ atlyginimų burbulą, kad trys po pusmečio pasiūlyti sugrąžinti jau sulaužė kupranugarių stuburkaulius iki pačių pasturgalių, kuriais pasirūpinti, pasirodo, kiekvienam “bėdų-inui“ svarbiau.

* * *

O gal pykti galima, tarkime?

Nes ar ne šiam ministeriui, ne vieninteliam, aišku, čia Išrinktoji davė viešą ir atvirą (o gal laikykime tai tik pigiu populizmu?) nurodymą susitvarkyti savo “ūkyje“? Ji, kaip kažkas gerai pastebėjo – ne mama, ir jai rinkiminėje programoje (jūs gi ja tikite – tai ir porinkiminiame veiksmų plane, tiesa?) šauktinių kariuomenės atkūrimas svarbu, ir gimstamumo skatinimas į jos prioritetus neįeina.

O ir kodėl turėtų, jei ne mano kiaulės, tai ir ne mano pupos?

Juk negalėjo klysti dėl savo pasirinkimo beveik 70 proc. už ją balsavusiųjų, tai ką aš čia lendu su keistais, ir dar ne savo, o skambiai įvardijamais – “tautos ir valstybės“, prioritetais, jei man nei šaukimas į kariuomenę aktualus, nei aš juolab kokia mama, čia pat pajutusi nenumaldomą gamtos šauksmą ir atgijusį motinystės instinktą. Žinia, kas dvigalviams vyriškiems sutvėrimams gali tiktai iš tikro nubusti, kuomet viena galva nuolat užimta mintimis, kur įgrūsti antrąją. Perfrazavus Ekliazistą…

Ir Dagys, be abejo, šią savaitę Vyriausybės posėdyje pareiškia, kad jis atsistatydins, jei Vyriausybė balsuos už pašalpų motinoms sumažinimą! Ką ir nedelsdamas padaro, nes Vyriausybė ir už tai prabalsuoja, ir teikimą Seimui parašo.

Aha, įsibėgėjo antru kosminiu greičiu, pasvajokite!

Pažadėjau – patiešijau, neištęsėjau – sugriešijau.

O ir klausimas, viliamasi, bus per kelias savaites pilnai uždusintas arba išsisems iki laukiančios inauguracijos. Juolab, kad nukentėsianti grupė žmonių statistiškai yra visiškas mizeris.

Kitąkart principus ne tik mokėti deklaruoti, bet ir jų laikytis politikoje yra labai verta.

Ir paaukojus kėdę nepilniems keliems mėnesiukams, paskui galima gauti daug daugiau. Daug ir daugiau. Gal netgi partijos pirmininko. Tačiau Algirdo Butkevičiaus pavyzdys politinės karjeros, kuris atsistatydino iš ministrų, eidamas prieš savo partijos ir Vyriausybės valią, bet dėl savų principų, nebūtinai toks ir užkrečiamas šioje valstybėje. Išskaičiavimas ir pragmatizmas politikoje – čia kokios ideologijos “pilioriai“, ką, ponas (dar) ministeri?…

O kokios ideologijos išraiška yra pagrįstas toks “progresinis“ sprendimas perpus sumažinti išmokų “lubas“, o ne proporcingai sumažinti visas išmokas (na, reikia tai reikia – situacija valstybėje tikrai ne iš geriausiųjų) ar, kas logiškiausia būtų, peržiūrėti gal vienąkart jų paskaičiavimo tvarką, kad jau mokama dvejus metus, tai ir skaičiuoti bent jau už pastaruosius dvejus (ai, bet tai kam tą taip sunkiai dirbti Sodros sistemoje – gi čia tiek darbo apskaitininkams, ar ne?…), kas leistų atmesti ir tuos nuolatinius iškeliamus viešumom ir visus erzinančius jau išvedžiojimus apie tai, kad štai ta ar ana dirbtinai pasididino (todėl ramia sąžine braukime ir likusioms “durnelėms“, kurios to nesugebėjo padaryti)?

Toks “sugudravusiųjų“ veiksmas, pastebėsiu, yra sukčiavimas, kitaip tariant, kriminalinis nusikaltimas, ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kaip ir baudžiamoji atsakomybė numatyta už nusikaltimo slėpimą – čia primenu gandus nešiojantiems, bet nei juos pagrindžiantiems, nei bent anonimiškai Sodrai ar kokiai FNTT pranešantiems, nesgi “skųsti“ mūsuose yra labai neetiška, bet piktintis kaip literatūros klasikoje aprašomai kokiai turgaus bobai neetišku (nors, dar kartą primenu – nusikalstamu) elgesiu yra visiškai cool, lyg vis dar valdžia būtų okupacinė, o pilietiškumas (užuot jį demonstravus tik anoniminiuose rinkimų balsavimuose už tvarką, teisingumą ar darbą siūlančias partijas bei veikėjus) prilyginamas piliečių galvose tik niekšiškam koloboravimui. Skundikai ir gandonešiai, mano supratimu, yra tos pačios poros dveji neatskiriami batai, nors kai kam, žiūriu, vienas dingo – nerandu.

* * *

Kuo dar “geras“ toks Vyriausybės sprendimas pagal Dagio pasiūlymą, kuris palies, anot jo autorių ir gynėjų, tik 10 proc. arba vos kelis tūkstančius (menkniekis koks, pamanykite!) motinų, kurių sąskaita, pasirodo, o stebukle, gi visos Sodros skylės bus užkamšytos?

Pirmiausia, tai jis jau sukiršino pačias motinas tarpusavyje (“ar ilgai dar tas SąjŪdis mūsų darbo liaudį pjŪdys?“), kurios emocingai neboja viena kitą išvadinti negražiausiais ir su taurinama motinyste niekaip nederančiais epitetais, pradedant “pasikėlusiomis sukčėmis“ ar “vagilkomis iš stiliaus žurnalų“ bei baigiant “degradų rėmimo politikos aukomis“ bei “tinginėmis bomžėmis nuo šiukšlių konteinerių“.

Taip, ministeri, skaldyk ir valdyk – ir tikrai nedaug tuomet susirinks protestuojačiųjų tų langų kulti (juolab, žmonės, daug uždirbantys, negaišta laiko tokiems niekams, nes jiems laikas yra pinigai), ar tikrai mažai tikėtina, kad prie jų prisijungs dar kol kas neapskaitinės “nėštukės“, kurias šis niveliavimo principas irgi palies per mažesnį laikotarpį nei ateinantys devyneri mėnesiai, o su tokiomis gi ir “goblinams“ iš mobiliosios riaušių malšinimo kuopos tvarkytis būtų sunku: ir jos “nepakaltinamos“ dėl daugelio veiksmų pagal ATPK, ir dar spec.priemonių negali gi naudoti prieš jas – draudžiama įstatymu.

Argumentas ciniškas – pakaks ir ne daugiau, kaip tų 2800 litų. Gi, tikrai, ne vienam dabar sunkmečio prispaustam dirbančiąjam tai yra visai padori alga, nes rinkoje jau gali kitąkart ir tiek negauti, o tie mistiniai 7000 su trupučiu tai jau buvo visiškas motinų akiplėšiškumas, nes už tokias išmokas nieko neveikiant tai tik mersų, bemsų ar poršų prisipirkti ar po užsienio kurortus skraidyti, kad sostinės “kartonkėse“ pogimdyvinė depresija, o visos depresijos – tai išlepusių ponių išsigalvotos ligos, žinome, neužkamuotų! Kaip taip galima, kai tuo tarpu darbo liaudis galo su galu nesuduria ir išlaiko visus dagius su seimais ir kubiliais bei neaišku už kokius nuopelnus taip remiamas mamas?!

Noriu priminti, kad išmokos mokamos ne vaikui (antraip, kuo vienos vaikas “brangesnis“ už kitos?), o motinai – skirtos kompensuoti jų prarandamas darbines pajamas (nuo kurių sumokami ir tie patys GPM bei Sodros mokesčiai). Tos išmokų “lubos“ jau buvo, ko nepasakysi apie įmokas, ir ta “grąža“ tikrai ne vienai buvo ir taip gana žema, jei jau ciniškai kalbėti apie nedeklaruojamą selektyvinį demografijos gerinimą “turtingomis“ atžalomis, o ne gimdančiųjų vardan pašalpos sąskaita.

Bet kas šiandien turtingas, tai nebūtinai ryt irgi tokiu bus, o ir gebėjimas nusipirkti butą išsimokėtinai iki pensijos ar važinėjimas tarnybiniu automobiliu kaip savu tikrai tesudaro tik pasiturinčio žmogaus įspūdį, ir kažkieno pavydui pagrindo gal sudaryti neturėtų (arba bent jau nederėtų pavydėti, o derėtų rankoves atsiraitoti ir paplušėti, kad irgi tą turėti).

Idant, broliai ir sesės Kristuje, leiskite priminti jums šiojo žodžius: išdalinkite visus savo turtus vargšams – o juk ne vienas vidurinės klasės prasisiekėlis, jei net ir išdalintų juos, tai liktų gerokai dar skolingas bankams, valstybei, komunalininkams ir savo šeimoms, kurios ne biblijiniai paukšteliai, ir vagyti jiems norisi, ir stogo virš galvos reikia, nes čia Lietuva, čia kartais palyja, o žiemą dar ir šalta būna. Galop, kapitalizmas ir yra tokia sistema, kur kiekvienas gauna pagal įdirbį, ir tinkamas leisti turimus pagal savo norus bei poreikius.

Ir tas ministerio toks apgailėtinas ir nuo Išrinktosios neseniai viešai deklaruotas nugirstas pasiūlymas užsidirbti leisti papildomai “vertėjaujant ar dizainerinant“ yra mažiausiai kvailas – ne visos vertėjavo ar dizainerėmis buvo, tad dažniausiai dirbusioms marketingo, pardavimų, komercijos ir pan. (pažįstu netgi gamybos – inžinerinį išsilavinimą turinčių) vadovėms beliks tik grįžti atgal į darbus kiek anksčiau, nei planavo (tiksliau – gerokai anksčiau). Nuo to darbo rinka gausesnė nors ir laikinų, bet gerai apmokamų, darbo vietų neprisipildys, o veikiau netgi atvirkščiai.

O ir neplanavo jos dvejus metus motinystės atostogose “dykinėti“, nors darbinius mobilius bent jau gimdyklose jos atsijungė, tikėtina. Šios, o ne ministerio kvailai paminėtos vertėjos ir dizainerės, tuos mokesčius Sodrai ir mokėjo (nes pastarosios iš viso beveik nieko Sodrai ir nemokėjo iki šių metų pradžios, jei jau pamiršote).

Ne pirmiena joms ir tai, kad būtent jų, prasisiekėlių, sąskaita pradeda taupyti krikščioniškasis ministeris su socdemiška praeitimi, užuot taip solidariai įsivedęs “lubas“ savo ministerijoje, pradėdamas nuo savęs, kad tiek ministras, tiek departamentų vadovai, tiek ir paprasti plunksnagraužiai gautų panašų atlyginimą. Be priedų.

Ką, neišeitų išgyventi?

O tos dabar paliestos tai tikrai išgyvens, neprapuls, nors ir nelabai, įsitikinęs, apsidžiaugė taip drastiškai pakeistais planais. Tarkime, kokiai “Nemateko“ direktorei Egidijai Vaicekauskienei nei “2V“, nei “lubos“ įtakos labai neturėjo, o turi ji kiek dabar – jau šešetą vaikų? Gaila, kad tai tik pavienė išimtis, o ne vyraujanti taisyklė.

Paradoksalu, bet nestabilumą ir neramumą pajautė, kiek pastebėjau iš komentarų, pirmiausia tos, kurių sprendimas formaliai tiesiogiai neliečia arba paliečia dar nedaug. Nes vyrauja įsitikinimas, kad šioje šalyje turčiai viską sprendžia, ir kas dabar paneigs galimybę, kad “turtingos išmokomis mamos“ tik vienos ir tenukentės, nes to tikrai pakaks?…

Pakaks tik tuomkart, ar pakaks jau “su visam“?

Ir kiek galima erzinti žmonės taip po gabaliuką vis ką nors nupjaunant? Jei bijai – nedaryk, jei darai – nebijok!

Va, ministeri, jei jums užvožus per mažąjį pirštelį plaktuku, vis dar sakysite: “nieko tokio, turiu dar 90 proc. likusių pirštų“? O jei taip ir per dešinį, “suvienodinant“? Gi gal mažiau skauda, kai tvatini metodiškai paeiliui po vieną, tiesa? O gal jums nuo to palaima kokia organizmą užplūsta, nenorite apie tai pasikalbėti? Na, kad ir su kokiu Seimo nariu kleptomanu Navaičiu?

* * *

Vienas, atrodytų, toks nereikšmingas ir nedaug žmonių paliečiantis Vyriausybės sprendimas – o kiek emocijų ir kiek minčių bei toli siekiančių išvadų sukelia!

Kaip ir išvada peršasi viena – ši partija jau nebenori laimėti kitų rinkimų. Nes nežinau nei vienos visuomenės grupės, kuri būtų kažkuo patenkinta šita partija ir jos Vyriausybės veiksmais iki dabar. Aš suprantu, partijos balansuoja kažkokius vienų interesų prieš kitus, remiasi kažkokiomis idėjomis, kuomet didesnis gėris iškeliamas prieš kažkieno kito interesus.

Ką ši partija iš tiesų deklaruoja ir kaip to nuosekliai laikosi?

Kas beliko tos jos vertybės? Tokios paprastos, trimis žodžiais įvardinamos, už kurias rinkėjas atiduoda savo balsą, nes gražiai surašytų programų net patys partiečiai neretai neskaito?

Toks Lietuvos rinkėjas, kurio gyvenimo tradicinės vertybės, kurias sakosi (sakėsi?) atstovaujanti ši konservatorių ir krikdemų partija, remiasi paprastais jo gyvenimo planais: pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti vaiką.

Namus pastatė avuliai su dargiais. Medžius pažadėjo pasodinti koks Marius Jovaiša, jei pirksi jo brangų alumą “Neregėta Lietuva“. O kaip dėl vaikų ir tų “pradingstančių kasmet Molėtų rajonų“?

Aš jau sakiau, kad kaip skatinimo priemonė demografijai pinigai ir išmokos neturi reikšmės – nebent, kaip vieno iš veiksnių papildomas lūkesčius formuojantis sub-veiksnys, tačiau tai, sutikite, yra menkas akstinas, o ir tuos lūkesčius, nieko bloga nenorėdamas, nuoširdžiai tuo tikiu, ponas Dagys tik ką gražiai nusodino.

Religingumas ar koks, kitaip įvardinant, dvasingumas, pagrįstas “iš aukščiau duotomis“ ar sąmoningai suvoktomis moralinėmis vertybėmis, etika?

Dieve mano, argi čia dabar kalbėti apie Vilniaus rajono savivaldybės pavedimą Kristui valdyti ar apie Seime priimamus visus tuos įstatymus ir iniciatyvas, siekiant apsaugoti jaunąją kartą nuo šėtono pagundų, pornografijos, iškreiptų lytinių santykių, įskaitant ir jų propagavimą, bei naivią viltį, kad krikščioniškos vertybės gali būti išpuoselėjamos nekriščioniškais veiklos metodais? Net jei žmonės pradėtų savidulka (tarsi augalai, o ką jūs, husarai, pagalvojot?) užsiimti, gimstamumui tai įtakos neturės, o greičiau priešingai. Ar tikrai yra naiviai tikinčių, kad kontraceptikos pirkimas tik su gydytojo receptu ar koks abortų uždraudimas gerina ne tik moralę, bet ir demografinę padėtį?

Patriotizmas ar rūpestis savo šalimi, Tėvyne, kaip bendruomeniškumo aukščiausia forma?

Netgi atstatyti visi galimi, spėjami ir menami valdovų ar menkesnių kunigaikštukų rūmai ir pilys, pastatyti kiekviename kaime nacionaliniai stadionai ar kokią penktą dalį BVP ar triskart daugiau už nacionalinį saugumą ar gynybą surijęs religingai-patriotinis vyrų krepšinis, kasmetinė ir nuolatinė Europos, Eurazijos bei visos planetos kultūros, menų, unikumų ar panoptikumų sostinė, gugenhaimai, ermitažai ar akropolio (to, kur Graikijoje, ne prie Ozo) filijalai, trys nepriklausomybės šventės kas savaitę – visai tai gimstamumo irgi nepagerins, kaip ir patriotizmo suvokimui turės veikiau priešingą įtaką. Žmonėms šalyje turi būti miela, patogu ir saugu gyventi, tuomet jie neieškos kur geriau, kaip žuvis, kur giliau.

Optimizmo pinigais irgi nepaskatinsi, nors niekas nenuneigs, kad jų trūkumas nuotaikos taip pat nepakelia. Optimizmo neprideda ir ministeris Dagys: nei tokiais sprendimais, išmušusiais pagrindą stabilumui (o, gerbiami vyrai, jei dar nežinote, tai pastebėsiu, kad besilaukiančioms ir motinoms, kaip bebūtų keista, stabilumas ir saugumas yra kažkodėl prioritetiniai dalykai), nei vertybinių nuostatų realiu neturėjimu. Na, negalėsi ko nors padaryti – tai bent jau nežadėk. Arba pradėk nuo savęs – sau “lubas“ įsivesk pajamose, o neribok savęs veikloje, toje ministeriškoje “išeigoje“. Ne toje, kuriai popieriaus prisipirkai. Nes net nejuokinga.

Nes norisi tikėti, kad gal kažkokiam tikslui bus aukojami kiti dalykai. Netgi sunkmečiu. Kaip patriotas ne iš patriotai.lt to tikėjausi, nors anie patriotai, manau, to kažkiek irgi tikėjosi. Jei nubraukiama ši, priminsiu, veikianti teigiamai demografiją pradėjusi skatinti valstybės (galima sakyti – nacionalinė) programa dabar, tai kada bus kitas, palankesnis metas? Ant švento Nigdės? Ar tikrai išsipildys SSKP veikėjo Suslovo pranašystė, kad Lietuva tai bus, bet be lietuvių?…

Kai turime tokį nacionalinį “konsensusą“ ir jį išreiškiančią Vyriausybę, tai ir priešų nereikia išsigalvoti. Patys išsivaikščiosime. Pataupydami. Ir tik savo interesų žiūrėdami.

* * *

O kodėl nepažvelgti į šią programą kaip valstybinės reikšmės investicijų ilgalaikę programą?

Taip, formaliai jos atsipirkimas nusikelia keliems dešimtmečiams, sutinku. Bet į ką dar galite investuoti mokesčių mokėtojų pinigus, kad jie eilinį sykį nebūtų atkišomis nusavinami ar begėdiškai iššvaistomi? Kur tie jūsų keinsistiniai rinkos išjudinimo svertai, kur ekonomikos skatinimas – gi ne po pagalve tie vaikų auginimo pinigai eina, ir ne į “slojikus“ marinuojami? Vardan ko visa ta Vyriausybės veikla? Ką paliksite po savęs, neklausėte savęs? Ką mes paliksime po savęs, jus rinkdami ir įgaliojimus suteikdami?

Ar verčiau pasirūpinti kokiais dabar verkti vėl pradėjusiais viešbučiais ir restoranais, kurie, jau mokėdami tokį patį PVM kaip ir visas likęs verslas, dabar tame ieško savo nesėkmių priežasčių, baksnodami Vyriausybės pusėn, nors tiek tas mokestis yra perkeliamas galutiniam vartotojui (verslas sumoka tik PVM skirtumą arba didesnę dalį, jei yra pats galutinis to produkto ir paslaugos vartotojas), tiek ir atleidimas netgi visiškai nuo visų ir bet kokių mokesčių tik paskatintų šios rinkos burbulo eilinį dar didesnį išsipūtimą, nes kapitalas labai mobilus, ir kodėl į tai neinvestuoti?

Finale, pastebėsiu, gautųsi dar blogiau – bankrutuotų vis tiek perteklinės rinkoje paslaugų ir produktų tiekėjos, vos rinkos plėtra sustotų ar pradėtų trauktis, tik bankrutuotų dar didesniu skaičiumi, nei dabar gresia. Liūdna, bet tokia verslo realybė, ir periodiškai daliai rinkos dalyvių bankrutuoti tiesiog būtina – rinkai ir vartotojams sveikiau.

Na, neatvažiuoja čia į Europos bambą ir chaltūros sostinę pasigrožėti daugiau užsienio turistų, kad pasišvaistytų savo šlamančiaisiais, nes jų antplūdžio autobusais, traukiniais, laivais, dviračiais, automobiliais, pripučiamomis valtimis ar elnių kinkiniais per sienas, kai nebėra nacionalinio oro vežėjo flyLAL, nefiksuoja ir jokie pasieniečiai. O ir negasdina jų tas mūsų “didelis“ PVM, kai kaimyninėse jis dar didesnis, ir dar kelti ten numatomas.

Kainas susimažinkite arba bankrutuokite – ko aš jums nuoširdžiai linkiu, nes juokinga, kai viešbučio kambarys nakčiai Lietuvoje kainuoja daugiau už analogišką paslaugą vertesnėje turistų dėmesio vietoje, o į Vyriausybės nustatytą limitą 200 litų ir labai norėdamas vidutinės klasės viešbučio beieškodamas nerastum, kad įtilptum. Ir gal karbonadai su picomis ne frančyzės būdu visi iš “Stiklių“ virtuvės atkeliauja, kad tiek kainuoja parduoti dar iki PVM pakėlimo?

Bankrutuokite, mielieji, bankrutuokite – ir teliks tik mažiau gobšūs, ir kuriems klientas iš tikro yra karalius.

Bet tai ko čia aš vis tikėjausi iš šios Vyriausybės, teikusios tiek ryžto ir sunkmečio sąlygomis būtinų veiksmų įgyvendinimo?…

Patrūko. Gal ir apatija apėmė – gi nedaug formaliai šiai Vyriausybei ir egzistuoti beliko, vos iki inauguracijos. O po to atsakomybės imsis prisižadėjusioji, tai kam dabar ministeriams stengtis?…

Tebūnie palaimintas tikintis.

O va ir nereikėjo gal – netektų po to ir nusivilti. Išrašykite man receptą įsigyti mizantropijos mikstūrą, ką?…

* * *

…Bėgiodamas ristele po netoli namų esantį miškelį šiomis dienomis mačiau: stirną (mieste!), voverę (nestebina, o ir riešutmedžių ten sočiai) ir daug mamų (ir ne vieną tėvelį) su vežimėliais (netgi vieną su dvynukais).

Man jos bėginėti netrukdo. Juolab, kad esu tinginys ir tokie norai prasilakstyti būna veikiau priepuolinio pobūdžio, o ne nuolatinė apsėdimo būsena.

Pernai, antai, taip įlekiu į proskyną (ten keliukas buvo, bet kai medis nuvirto ir jo nenutempė, apžėlė žole nenaudojamas), peršoku per tą rąstą… lėkdamas toliau nuokalnėn už kelio linkio peršoku dar ir per nusmuktakelnį vyruką, užgulusį žole užželiančioje provėžoje giliai šnopuojančią moteriškę… ir nekeisdamas tempo nulekiu toliau.

Ir šiaip ten tarp tradicinių miškuose paliekamų tautiečių šiukšlių (tušti plastikiniai alaus buteliai, nudilę padangos, baldų luženos) nemažą dalį sudaro netgi ant tako kartais besivoliojantys prezervatyvų pakeliai.

Norėtųsi, kad man vis tik bėgioti “trukdytų“ ne jie, o vežimėliai.