Publikuota snukiaknygėje 2010-10-07

————————————————

Jei manęs paklaustumėte, ką aš galvoju apie dabartinę einamąją iš ekonominės jau politine virtusią padėtį, kuomet antai Prezidentė pagrasino viešai prekybos tinklams, kad imsis priemonių ir pareguliuos tų antkainius (suprask, ir viršpelnius), nesgi lobsta “oligopolistai“ (och, koks naujas žodis, gražiai pakeisiantis nuvalkiotąjį “oligarchą“!) vargšų piliečių sąskaita krize prisidengdami, tai pasakysiu, kad grasinimai ir žodžiai – nebūtinai yra veiksmo sinonimu. Liaudies patarlė sako, kad lojantis šuo (teatleidžia Jos Ekselencija – rašyčiau “kalė“, jei būtų ad hominem!) nekanda.

Tad dauguma komentatorių iškart ciniškai įvertino tokią akciją kaip viešųjų ryšių. Matyt, buvimas viršūnėse virš metų jau atskleidė ne vienam Daukanto aikštės rezidentės tikrąją natūrą. Beje, labai būdingą ES pareigūnams pagal stilių – o jūs kaip manėte?…

Kita vertus, Kubilius, kaip ir Degutienė (primenu, tai “kiti du iš trijų aukščiausių valstybės asmenų“), kurių partija buvo minėtos pareiškėjos stūmikai ir rėmikai rinkimuose, savotiškai ją užstojo, teigdami, kad “nemato galimybių“ arba “o kaip čia taip išeitų padaryti iš viso“ (ir rašykite laiškus, kaip pasakė premjeras, kalambūriškai išversdamas pažodžiui rusišką patarlę).

Ir man labai liūdna, kad savo garbės pirmininko prof. Landsbergio pastabų, išsakytų netgi viešai, šiedu visiškai neišgirdo! Kartoju, gal įsiklausys – jūs bent jau rūpestį dėl kainų reiškite, o ne demonstruokite neįgalumą. Antraip, Dombrovskio pergalė Latvijoje vykusiuose rinkimuose šiai iš konservatorių krikščioniškais demokratais virtusiai partijai – šyvos kumelės sapnas (ar arklio Dominyko, susiejus su VVL, bet čia – kita kalba).

Įdomiausia, kad patys prekybos tinklai suskubo ciniškai įžnybti, primindami (gal čia tai gerbiamai poniai, ar kaip ten buvęs “vienas iš trijų“ Arūnas Valinskas išsireiškė?), kad “planinės ekonomikos laikai baigėsi“, tad – ir vėlgi, “rašykite laiškus į kaimą diedukui“ (citata iš rusų klasikos, kas primiršo ar nesimokė jau).

Tai ar bus kas iš šito didelio “šaršalo“, ar ne?

Mano optimistinis (sic!) ir empyriškai (dar vienas sic!) patvirtintas pastebėjimas sako, kad ne.

Patirtis rodo, kad Jos Ekselencija, dar būdama finmin-e su labai dideliais įgaliojimais ir už a.a. AMBo plačios nugaros (va čia tai “stogas“ – jam iki šiol dar niekas šioje valstybėje neprilygo!), prigrasino VP Marketui, kad negrąžins PVMo, nors pagal įstatymą ir priklauso. Po to gavosi šnipštas, nes įstatymai stovi ne tik “stipresniųjų pusėje“, bet ir, ironiška šiuo atveju, pasirodo, kad visi prieš jį lygūs – PVMas, kuris ten susietas buvo su neįgaliųjų įdarbinimu, buvo grąžintas patyliukais, visas, beje, ir istoriją pasistengta kuo greičiau pamiršti.

VP Marketas gi nusprendė antrąkart likimo nebandyti – neįgalieji liko be darbo, taip tik ciniškai patvirtinant “oligarchų“ beširdiškumą. Aišku, jeigu valstybė atsakingų pareigūnų asmenyje nebūtų aikštijusi ir verčiau vykdžiusi savo pačios priimtus įstatymus, tai poreikio atleisdinėti lengvatą suteikiančius darbuotojus nekiltų. Bet tai kas tą pamena?…

Mažai kas pamena, kad ir įstatymas dėl antkainių reguliavimo, priešingai dabar spaudoje nuskambėjusiam kaltinimui, nebuvo Adamkaus, kaip pirmtako, vetuotas, kiek siekia mano pliušinės galvos atmintis, o grąžintas patobulinimui. Ir va jau tuomet vetuotas kelis mėnesius jau parašų stalelį Daukanto aikštės generalbubernatūroje atsimatavusiai personai.

Aha, tai pačiai, kuri dabar grasinasi, kad imsis priemonių. Na, seniai laikas, jūsų ekselencija, ir čia ne vien buduliai pritars, ar tie daugiatūkstantiniai išsižioję veiksmų (!!!) tebelaukiantys jūsų rinkėjai, po triuškinančia pergale praėjusių rinkimų (“o tai kad nėra ką rinkti???“), kuomet kreipinys “a tu durns?“ buvo pakeistas politkorektišku “ir tu už Grybauskaitę gal balsavai?“.

Reguliuoti ne tik galima, bet ir reikia. Normaliai (o kas tai yra, tarp kitko?) išsivysčiusioje rinkoje tradicinė prekyba (čia tos asmeninės parduotuvėlės, kaip antai “Užupio krautuvė“ kokia nors) taiko didesnius antkainius, nei modernioji (prekybos tinklai), kai pastaroji juos gali taikyti mažesnius dėl masto ekonomijos. Tai čia, kai modernioji sudaro 20-30 proc. visos prekybos, o ne apie 68-70%, kaip pas mus…

Taigi, jau net ir mūsų įstatymai apibrėžia, kad monopolinę galią rinkoje turi įmonės, užimančios 40 proc. jos – nereikia nei pusės! Ir nereikia įrodinėti kartelinių susitarimų, jei… kainos tinkluose panašios (tai tegul jie įrodo, kad taiko skirtingus antkainius, ir nesitarė!).

Ciniška ir “nezakonno“? Bet tai administracinės teisės procese principas yra “kaltumo prezumcija, ir įrodyk, kad ne kupranugaris“, čia ne BPK, kur reikia įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas. Mintį pagavot? – kaip sakydavo mano dėstytojas doc. (dabar jau prof.) A. Paškevičius… Tai ko laukiam?

Tai gal pradėkime nuo to, kad antkainiai ir pelno maržos turėtų būti reguliuojami, jei jau turime tokią iškreiptą rinką? Ir ne formaliai. Tegul iš tikro gauna pelnus dėl masto ekonomijos, o ne rinkos galios! Ir jei taip nėra – tam yra jau ir dabar pakankamai įstatymų. Valios priimti sprendimus ir juos vykdyti – deja, deficitas. Ką pademonstravo vienas iš trijų, turintis vykdomosios valdžios aukščiausią mandatą.

Tad nenustebsiu, kai šie pagraudenimai (grasinimais jų net tinklai nepalaikė) tuo ir baigsis, kuo prasidėjo – dideliu pišššš… Jei už žodžių slypėtų veiksmas ar valia, tuomet pirma būtų imtasi priemonių, o po to jos įgarsintos. Šįkart, spėju, buvo eilinis perspėjimas, kaip ir LEO LT atveju, kad “ponai, susitvarkykite buhalteriją – nesinori labai rankų teptis“. O po to – “vsio zakonno“. Plačių pečių AMBo šmėkla ir jos tradicijos tebeklaidžioja.

Nieko naujo po šia saule, kuri tik himne, kartais panašėjančiame į nevilties maldą, tamsumus prašalina. Deja.

Einu pirkti popkorno – šou tęsiasi!

Reklama