Publikuota gyvžurnalyje 2009-01-15

Stovi vidury Pilies gatvės U.S.A., dar žinomas kaip Gediminaičių kunigaikštis Vilgaudas, ir, apsikabinęs savo kažkokį a-la klerkišką segtuvą, suteikiantį jo povyzai rimtumo, bliauna pagal JAV himno melodiją:

Ameeeeeeeeeerika! Ameeeeeeerika!
Ameeeerika, Ai lav jūūūūū!

Raaaaaaaša! Ukraiiiiiina [ist] kapuuut!
Ai lav jūūūū, Lisjūėėėėėnija!…

Ameeeeerika! Ameeeeeerika!…

Nutilo, kai mikroautobusas pervažiavo. Ne, ne per jį – tik per jo tik ką stovėtą vietą.

Nutilo neilgam, nes po pauzės vėl užėmė postą ir pakartojo bisui:

Ameeeeerika! Ameeeeerika!…

Cirkas atvažiavo. Klounų rado vietoje.

Žmonės linksminasi, pagalvojau. Retai taip būna. Ne kad linksminasi – kad galvoju.

O aš va ir galvoju, ar verta kelti riaušes, jei lietus lyja? Arba kad ciklonas atslinko, viską užpustė, keliai nevalyti, o ministras tik elegiškai, pagal savo vardą, konstatuoja esant stichiją stipresne už išteklius ir kelių priežiūros tarnybas.

Dominykas jo vardas – to ciklono, kurį stumia ateinantis anticiklonas, atnešiantis savaitgaliui gal jau giedrą ir šaltį. O Dominykas yra dar ir dvigalvis, anot orų raganos

Ne, išbraukiam.

…orų mergaitės

Išbraukiam. Nors pavardės į bepriesagę madingai nekeitė, tai ką aš žinau?…

…orų deivės…

Hm, skamba bent jau gražiau. O kas tą deiviškumą įvertinti dar yra per jaunas, kaip ir aš, tai čia greitai praeinantis trūkumas, žinokit. Nieko gudresnio pagrindinei šalies sinoptikei audras pranašaujančiu vardu, dr. Audronei Galvonaitei, nesugalvoju.

Bet atsiranda gi galvojančių puse kepalo veikėjų, kurie mano, kad riaušės, net jei ir žada, kad bus tik taikus mitingas, skirtingai nuo Rygos (bet pagrindinis ir ten gi taikiai baigėsi), kuris, kalbant čia pat jau atviru tekstu, neapsiribos tik tuo, jei dabartinė tik ką išrinkta valdžia neatsižvelgs į protestuojančių reikalavimus.

Protestuojama aišku prieš krizę, nors galima ir prieš orą. Arba gravitaciją.

Cirkas atvažiavo. Klounai samdosi vietoje.

– Sunkmetis, Jonai!
– O, broooolau, čia baisuuuus sunkmetis!…
– Tai gal eikime protestuoti?
– O, brolau-au-au, čia reikia būtinai eiti protestuoti, jo!…

Pinigų ir darbo iškart padaugės.

Geriausia, kad tuomkart net lengviau ant širties pasidarys. Galima netgi porą policijos mašinų apversti ar padegti šalia Seimo esančią Nacionalinę Mažvydo biblioteką. Sako, knygos gerai dega. Protesto vardan. Gi kilnus tikslas, ar ne?

Juk tiesiog privalu dabar imti šakes (na, ne visi į miestą persikėlę jas su savimi pasiėmė, tad jiems padėtų jei ne “Senukai“, kur visuomet išsirinksi, tai tikrai jau “Maxima“, kurioje apie viską pagalvota) ir versti savo paties prieš kelis mėnesius vos išrinktą valdžią.

Ką jau ten ta gera pamiršta tradicija ne tai kad plytgaliais nesimėtyti, bet ir nekritikuoti išrinktų valdžių bent pirmas 100 dienų! Spjovėm mes į tas buržuinų tradicijas, loti norisi jau šiandien.

Na, o jei šitų entuziastų politinių savižudžių, labai nelaiku sutikusių iškeisti patogiu tapusį ir gražiai išsėdėtą per aštruonerius metus opozicijos krėslą į valdžios sostą, asmeniškai nerinkai, tai duok bent jau į kepalą savo kaimynui, kad jis išrinko! Niekšas!

Nes balsavo už sunkmetį!

Ir cikloną!

Nes kas čia per žiema dabar tokia, kad dvi prieš tai buvo lengvos ir geros – vėl konservatorių ir jų pakalikų kliautės???

Kvaili tie mūsų protėviai, kad daugiau nei prieš tūkstantį metų pasirinko ciklonų zoną. Ir per mažai brunonų pritvojo, kad vis tik vakarietiškas ūkis su savo nestabilumais pas mus kažkaip įsisuko, pamindamas pagoniškos nekaltybės amžių.

Net vainikėlio žemyn upe nepaplukdysi – užsigriozdino ledais ne tik Neris, bet ir Europos upių motušė Elbė. Ir dabar skundžiasi ten fricai, kad jiems navigacija, matai, žiemą sustojo…

Pas mus ji pusmetį iš viso stovi, o kitą pusmetį ir taip nevyksta – radot kuo skųstis, išpaikintieji!!!…

Cirkas atvažiavo. Klounai priduoda CV.

Va, cituoju neseniai mūsų ekonomikos plėtros klerkų pasamdytą rangovą šalies geresniam įvaizdžiui, apie kurį ir patys nežinome, formuoti ar bent suformuluoti Wally Olins (“On Brand – Prekės ženklas“, 236 psl.):

Nuo 1985 metų įvairios šalys paknopstomis lenktyniauja, kuriai atiteks Europos kultūros sostinės vardas, apdairiai vengdamos įžeisti kieno nors tautinius jausmus. 2003 metais dėl šio titulo rungėsi 6 miestai, atrinkti iš 12. Kardifas buvo paskaičiavęs, kad iš to gautų 1,64 mlrd. dolerių pelno.

Aš apšąlęs, gerb. redakcija, kiek Vilniaus skola dabar siekia?…

Invernesas tikėjosi į Škotijos aukštumas šitaip pritraukti trečdaliu daugiau turistų. Niukastlis tvirtino, kad pergalės atveju sukurtų 17500 naujų darbo vietų ir pelnęs titulą turėtų naudos, kurią būtų galima įvertinti 1,15 mlrd. dolerių. Laimėjo Liverpulis. Ekonominiai šios pergalės rezultatai atrodo puikiai. Ta proga džiaugiamasi įvairiais skaičiais: 14000 naujų darbo vietų, 3,3 mlrd. dolerių investicijų, 1,7 mln. papildomų miesto lankytojų.

Ai, toliau nebecituosiu, nes po truputį jau laimi Trečio Reicho fiurerio gimtinė prieš Šiaurės Atėnus.

Tad gal ir neverta tikėtis atsipirkimo, kai klaikiu prižnybtų pirštų skausmo iškreiptu balsu šaukiama apie avansu jau tarpusavyje išsidalintus milijonus, dabar dalinai nubraukiamus, kai pas mus netgi vienas šio grandiozinio projekto steigėjų, kultūros ministras, negali per kelias savaites gauti renginių plano su sąmata (net ne ataskaitos apie sąmatos vykdymą!), kurią atspausdinti iš savo kompiuterio atsakingam klerkui (ar kokiai ten vykdančiąjai direktorei), matyt, užimti turėtų ne dvi savaites, o apie dvi valandas, įskaitant nupėdinimą pėsčiomis iš ministerijos iki savo biuro, patį darbą spausdinant ir, bežiūrint į belendančius iš spausdintuvo lapus, kavos pertraukėlę?

O gal ir dar vieną kavos? Su cukrumi, nes inkstams sveikiau. Be pieno, nes riebumo mažiau. Esspresssssso… Tempo di morte.

Greiti mes tik į rūką ir žemai kabančius debesis supliekti milijonus kainavusius fejerverkus. Kad iki Linco matytųsi. Nes – negi gaila? Tūkstantmetis. Ne kažkokie Šunakojai čia jums, o sostinė! Netgi taip – Sostinė! Kultūros.

Chaltūros. Nauji metai galėjo į Vilnių ateiti diena vėliau.

Bet atvažiavo cirkas, o klounus atsirenka iš vietinių.

Iš vienos buvusios Europos kultūros sostinės, Liverpulio, į šiūmečią persikėlęs Bobas man pasakoja, kaip jo Goju-kai a.a. mokytojas Garis, pusiau maoris pagal kraujo kilmę, nekultūringai triaukšdavo šonkauliukus, o iš kaulų iščiulpdavo jų smegenis.

– It’s disguisting, Gary!
– Naw, it’s OK, digge’. My grandfathe’ us’d to eat people.

O kalniečiai Kaukaze, tarkime, irgi ne mažiau kultūringi tapo. Ir gal netgi mus jau lenkia. Jie ladomis ir moskvičiukais nevažinėja. Jų prezidento valstynių automobilių parkas atrodo maždaug taip.

Buvęs kolega, dirbęs ten korespondentu pirmojo karo metu, pasakojo, kad toje šalyje, kurią perlėkti geru automobiliu nesustojant vos kelių valandų pakaktų, jei tik būtų geri magistraliniai keliai, aišku, jau tuomet buvo keli ferariai, lambordžini ir panašios aukštos klasės “otkutiūrinės“ mašinos, kokiomis ir dabartinis prezidentas važinėja. Tiesa, dėl tų kelių nebuvimo jos subyrėdavo gana greitai, bet už gerą daiktą juk negaila mokėti dar kartą?

Ir pasisamdyti jo administracijos vadybininkus mums tikrai derėtų, nes cirkintis, reikalus tvarkydami, jie nelinkę. Neabejoju, kad atsirastų ne vienas rinkėjas šioje šalyje, kuris ir premjeru pasodintų kokį ramzaną. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ir ryšiais.

Ir stotų tuomet šioje šalyje ramadanas ekonomikoje…

Tiesa, kritikuoti nesinorėtų ne vien pirmas 100 dienų, bet ir ilgiau. Ne iš kultūringumo. Kažkaip taip savaime nesinorėtų…

Ekonominio ciklono centre ramu, paukščiukai čiulba. Nuščiuvusiai. Ir gulbės nebylės balsu.

Ir siaučia šis ciklonas tik savo periferijoje, devalvuodamas valiutas, didindamas bedarbystę, žadindamas nuosmūkį (ciklonas – gi žemo slėgio sritis), sukeldamas riaušes ir sumaištį protuose, piniginėse ir žmonių santykiuose.

“Ir tai praeis!“ – kaip kažkada pasakė išmintingumo simboliu tapęs pusiau mitinis vienos šalies vadovas.

Kol kas jis neklydo. Sako, dar dėl to neklydo ilgiau, nei mūsų protėvių ir mūsų kaimynų protėvių paminėjimas kažkokiose suplėkusiose Europos kronikose vieno smurtinio akto proga, dėl ko mes turime progą pašvęsti.

Cirkas atvažiavo. Skubėkite pamatyti pasamdytus klounus.

Reklama