Darbo duokit! Duokite darbo! Noriu panosoniko ir šarpo! – “Bedarbis“ (“Antis“)

* * *

Nesiliauju “žavėtis“ Kubiliaus II-rojo Vyriausybės talentu kiršinti žmones.

Aš suprantu, kad kai PR šlubuoja abiem kojom, tai nusprendžiama siekti tikslų kitais būdais, iš kurių dažnai pasirenkami ciniškiausi (o tai nemažai parodo ir apie pačių valdančiųjų moralines nuostatas), o būtent populiarusis (?) – “skaldyk ir valdyk“. Jau nei juoktis, nei verkti, bet iškyla senas Lietuvos Nepriklausomybės priešų sueiliuotas dvieilis “ar ilgai dar tas SąjŪdis mūsų darbo liaudį pjŪdys?“

Jau mamas “pribaigė“. Sėkmingai. Jei kuri dabar sugalvoja eiti motinystės atostogų, tai, jei pašalpa maža, tai ji, aišku, yra “asociali“ (nes jei jai tiek užtenka, tai ji tik iš pašalpų ir gyvena, ar ne?), o jei didesnė, nei tūlo alga – tai aišku, kad “vagilka“!

Šįkart gi sėkmingai pradėta “šventa kova“ su… bedarbiais!

Atrodytų, na, tie tai jau kuo čia prasikalto? Juk pagal statistiką, tai bedarbio pašalpą tegauna mažiau nei trečdalis registruotų bedarbių*, o ir toji pašalpa buvo prieš kelis metus vienu ypu nurėžta iki minimumo, motyvuojant tuo, kad išeitines gi ir taip sumoka darbdavys. Net jei jis bankrutuoja, ir žmonės atsiduria gatvėje?…

Apie tai nutylėta, o kad nedarbas mūsų visuomenėje yra laikomas gėda (aš nekalbu apie asocialius ir amoralius žmones – jų moraliniai įsitikinimai ir etikos kodeksas yra kitokie), tai nematėme ir bedarbių protesto demonstracijų. Ir jokia profsąjunga, nei save gerbianti, jei savigarbą seniai praradusi, net nepamanė, kad tas ministras, kuris taip leptelėjo (veikiau – pasakė ne tik ką galvoja, bet įgarsino aiškiai savo įsitikinimus, tad čia tikrai ne klaida ar nesusipratimas), turėtų eiti pats šieno ravėti.

Kova prasidėjo parengiamaisiais apšaudymais spaudoje ir televizijoje, nuosekliai brukant mintį, kad jums visiems, gerbiamieji, yra sunku, bet visokie antai “bomžai“ tiesiog tarpsta jūsų mokesčiais, juos prašvilpaudami ir nei kiek nenorėdami už juos atidirbti! Mintis, kad netgi seimūnas, nepaisant jau itin neigiamos visuomenės nuostatos, kartais dar kažkiek atidirba, lyginant su veltėdžiais, reguliariai einantiems registruotis į darbo biržas – tiesiog ėjo riebiu leitmotyvu tarp visų baksnojimų pirštu į bedarbius, prilyginat juos asocialiems asmenims.

Gėdos jausmas taip dar labiau buvo įvaromas laikiniems bedarbiams, kurie buvo bauginami, kad jei bedarbystė užsitęstų ilgiau pusmečio, tai jau viskas – manyk, kad esi prapuolęs suvisam, nes atsiduri asocialių žmonių gretose, tik dar kad drapanėlės susidėvėti greitai nespėjo. Žodžiu, “buvusios prabangos likučiai“ neturėtų jūsų klaidinti, nes šis žmogus yra “lūzeris“, “veltėdis“ ir “bomžiškos psichologijos paveiktas tipas“.

O visai neseniai jau pereita ir į parodomąją ataką: atskuta iš paties ryto premjeras su visu anturažu į Vilniaus miesto teritorinę darbo biržą (ironiška – Gerosios Vilties žiede…), kur ką daro? Padeda registruoti naujus bedarbius? Kalbasi su žmonėmis, suteikdamas geresnės vilties perspektyvą?

Anaiptol! Pagainiojęs ant ausų šios kontoros vadovaujančius asmenis ir tądien, jei ne tik išvakarėse, gerokai sujaukęs darbo eigą bei darbuotojų psichologinę pusiausvyrą, jis štai prieš kameras savimi patenkinto peštuko veidu dėsto jau asmeniškai mintis, kurios buvo nuolat kalamos, kartojant žurnalistams kaip papūgoms įvairius spaudos pranešimus ir visokių aukštų pareigūnų paruoštus pranešimus bei “išsakytą nuomonę“: kaip baisu, kaip baisu – sunkmetis kieme, o čia, matai, veltėdžiai tiesiog tarpsta pašalpomis!

Dar stebiuosi, kad dėl pilnos PR akcijos nebuvo pasamdyti kokie liumpenai su šakėmis, basliais ir fakelais (na, kadangi rytmetis, tai ne liepsnas derėtų turėti omeny, o vidurinį pirštą atstatytą), kurie bando įsiveržti į Darbo biržą, didvyriškai ją užstojant VAD kūnsargiams savo plačiomis krūtinėmis, kartu mums šiapus TV ekrano girdint teisingos, ir nebūtinai jau violetinės (koks ten sekantis – Dipsis po Tinkio Vinkio?) minios kovos šūkius, kaip “suplėšysim į gabalus tuos bedarbius kaip vabalus!“ ar pan., o tuo tarpu nuo peties filmuojančios kameros šaltas objektyvo vyzdis vaikosi bailiai po stalais ir pakampėse išgąstingai kaip tarakonus besislepiančius tąryt čia atėjusius bėdžius…

Bet va kas tikrai jau nieko nebestebina, tai brukama mintis, kad visi bedarbiai privalėtų atidirbti už gaunamas pašalpas.

Pagal tokią logiką, tai pensininkus derėtų įpareigoti privaloma tvarka užsirašyti organų donorais (o jei dar gauna šildymo kompensaciją – užrašyti savo būstą po mirties valstybės naudai), visos motinos – įsipareigoti įvaikinti bent po vieną našlaitį, ligoniai – pasveikę eiti keisti antukes arba plauti morgo šaldytuvų, neįgalieji – dalį gaunamų pinigų bent jau pervesti savanoriškai degalų akcizui dengti, ir t.t., ir t.p.

Negi taip sunku suprasti, kad jei yra viešieji darbai, tai už juos dera mokėti normaliai kaip už darbą, ir be jokių bandymų pažeminti ar primesti kaltę jaustis skolingam, sumokėti priklausantį už tą darbą atlyginimą, nuo kurio turėtų būti atskaičiuojami visi priklausantys mokesčiai? Nėra gėdinga šluoti gatves ar kasti sniegą – daugumai bedarbių labiau gėdinga pripažinti, kad jie dar nesusirado darbo, nes į juos žiūrima ne šiaip kaip į tinginius, bet kaip į nevykėlius. Juolab viešieji darbai – tai dalis viešųjų išlaidų, pagal keinsistus, skatinančių ekonomiką ir kovojančių su laikinu nedarbu nuosmukio metu.

Bet kai tau sako “tarnauk!“ ir tada, naudodamiesi tavo nepavydėtina padėtimi, primeta kažkokį “užduočių vykdymą“, kažkodėl vadinamą “viešaisiais darbais“ – čia yra ne tik ciniška, bet ir labai neatsakinga šios valstybės atžvilgiu. Už darbą turi būti mokama alga, o ne pašalpa. Antraip nedera piktintis ir “viarslinykais“, išnaudojančiais savo darbuotojus ir numetančius jiems irgi algą ne ką didesnę už minėtąją pašalpą – kuo tuomet šie “buržujai“ blogesni už valdžiažmogius?…

Ciniškiausia šioje dabartinėje kampanijoje yra tai, kad, kaip sakiau, dauguma bedarbių tos pašalpos ir negauna. Kaip karčiai pastebėjo dr. Aušra Maldeikienė, ir ją čia pacituosiu iš atminties:

“Šioje šalyje rinka gali būti, krizė – gali būti, bet jos metu bedarbių – būti kažkodėl negali! Ir ką daryti tuomet bedarbiais tapusiems žmonėms, kai jie yra tiesiog išmetami iš rinkos ir lieka be pajamų? Emigruoti?“

Bijau, kad paskutinis jos sakinys daugumai baigiasi ne klaustuku, o šauktuku…

Tad apie kokias ten dar ilgalaikių bedarbių gaunamas išmokas kalbėjo ministras pirmininkas su visais savo papūginais ir papūgomis?

Socialines, įskaitant ir suteikiamas tokiu atveju lengvatas.

Tai gal gana demagogijos? Jei yra būtinybė peržiūrėti socialinę politiką ir su tuo susijusias valstybės išlaidas, tai gal dera neapgaudinėti savęs ir nesivadovauti savo tokia psichologija, kuria kaltinami darbo netekę žmonės? Pripažinkite, kad yra būtinybė keisti socialinę politiką (ir ne vien prisidengiant biudžeto deficitu!), dirbkite šia linkme, paruoškite įstatymų pataisas… Nes teisingai identifikuota problema ir veda į jos išsprendimą, o ne bandymas nukreipti kalbą ir visi paskesni veiksmai po to dar tik labiau sujaukia situaciją ir daro ją dar sunkiau išsprendžiama.

Tik bijau, kad dabar jau prieš bedarbius nukreipto PR autoriai ir strategai puikiai suvokia, kad šitai gali privesti prie dar didesnių socialinių neramumų, po kurių Seimo langų pabarškinimas sniego gniūžtėmis pasirodytų tik nekaltas vaikiškas džiaugsmas pirmuoju sniegu…

Todėl meluojama (arba tiksliau – varoma propaganda) vardan “aukštesnio tikslo“ – valstybės stabilumo. Save gal guodžiant mintimis, kad tai rodo didžiavyrių socialinį atsakingumą ir valstybininko požiūrį. Save gi laikantis “normaliu patriotu“ pilietis šioje nepilietiškoje visuomenėje tame Vyriausybę tik pagal nutylėjimą (“padefaultu“) palaiko, teigdamas, kad nedera siūbuoti per daug palaikį ir išsiūbuotą valstybės laivelį.

O iš tikro – šis ciniškas pjudymas pasekoje veda į dar didesnį mūsų valstybės destabilizavimą.

———-

* jau parašius, šiandienai paaiškėjo tokia Darbo biržos pateikiama statistika, kuri yra dar liūdnesnė, nei teigiu:

Darbo biržos duomenimis, rugsėjo pabaigoje Lietuvoje buvo 309 tūkst. registruotų bedarbių. Darbo neturėjo 14,3 proc. darbingo amžiaus asmenų. Nedarbo draudimo išmokas praėjusį mėnesį gavo tik kiek daugiau nei 15 proc. šių žmonių. Vidutinė šios išmokos suma antrąjį šių metų ketvirtį siekė 540 Lt.

Reklama