Kas sakė, kad jaunimas iš Lietuvos emigruoja, nes čia jam užkirsti keliai daryti karjerą? Jaunimui – vis dar visi keliai atviri!

Nes kaip kitaip galima teigti, pažiūrėjus, kas neseniai, po užtrukusių ir ne visuomet objektyviai reikalingo laiko techniniams atrankos sprendimams vykdyti tąsymųsi, buvo paskirtas Sodros vadovu. Kažkoks, ir gūglas čia bejėgiškai trūkčioja pečiais, susigėdęs žiūri į kamputį bei kosčioja į kumštuką, Mindaugas Sinkevičius. Trisdešimt vienerių metų amžiaus – formaliai dar 4 metai iki nebus laikomas “jaunimu“.

Na, dabar pasvarstome: jei žmogus po vidurinės mokyklos įstojo į universitetą ir jį baigė po abiejų pakopų (o šioms pareigos reikalingas magistro diplomas), tai jam tuomet buvo apie 25-26 metus. Tad vos 5-6 metai – ir jau esi tinkamiausias kandidatas vadovauti bene vienai svarbiausių nacionalinių įstaigų!

Įstaigų, kurios biudžetas sudaro ženkliausią Lietuvos viso nacionalinio biudžeto dalį, ir kurios finansiniai sprendimai tiesiogiai paliečia ne vieną Lietuvos gyventoją, o jų pagal statistiką, tikrai yra ne “kažkelintas“, nes ši sistema apie ir socialinį draudimą (motinystės, nedarbingumo ir neįgalumo pašalpos), ir pensijinį (vis dar vyraujanti Lietuvoje pay-as-you-go sistema ir didėjanti pensininkų armija), ir ligonių kasas (tad ši kontora yra svarbiausia medicinos sistemos finansuotoja), kurios, pataisykite mane, bet dar ir finansuoja kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kurio apimtis, negriūkite, yra… panaši, kaip visos mūsų šalies valdymo ir administravimo išlaidos (algos valdininkams ir kitas šių neišvengiamų išlaikytinių išlaikymas)!

Oho, pasakytumėte, ir kuo čia jo tokia darbo ir gyvenimiška patirtis pasižymėjo, kad tokias lėšas ir įtaką valdyti?!

Nežinau, ar kuo ypatingu – aš bent nei iš paskyrusiųjų, nei iš ekspertų ar pašalinių ekspertų taip ir neišgirdau, o “visažiniame internete“ kažkaip nuopelnų irgi neradau. Cė Vė dar nepublikuota, kaip ir jo bio, kad spėjimus aukščiau dėl chronologijos pasitikrinti. Bet gal dar bus?

O tuomkart, sako, jis net (!) keletui privačių klinikų vadovavo. Netgi sako, kad buvo ne administratorius, o direktorius (žinia, dabar visos sekretorės yra jau administratorėmis, tai negi vadovą pažeminsi titulu). Atrinktasis kandidatas pripažįsta, kad nei Sodros sistema nesidomėjo labai, nei apie jos pertvarką mąstė, nei, pardon my French, iš viso “raukia“, apie ką kalba eina. Tuo nominanto nuoširdumas tiesiog užspaudė mano gerklėje nevilties šauksmą tyruose…

Pensininkai po Kubiliaus ir Šikonytės mielaširdystės dabar ne šiaip ryja šaukštais valerijonų lašus, bet tiesiog naktimis nemiega “iš džiaugsmo“ dėl to, koks “anūkėlis“ dabar rūpinsis jų pinigais, kuriuos jie, šventai įsitikinę, yra per visą savo darbinį gyvenimą užsidirbę (“kur babkės, babkės kur, vagys-vagys-vagys??? “).

Kita vertus, gal derėtų vis tik jo darbinę kvalifikaciją skaičiuoti ne nuo darbo stažo, o priklausymo… valdančiąjai konservatorių partijai, kurios nariu jis yra dvigubai ilgesnį laikotarpį?

Na, va – o jūs sakėte… Tiesa, jis pats dievagojosi, kad tai – neįtakojo jo karjeros. Krikdemas sako – krikdemu tikima. Kaip per išpažintį.

Bet kai matai, kokiais dar “pacanais“ ekonomikos patarėjais yra apsistatęs Kubilius, užuot pasikvietęs Kuodį, Lazutką, Gruževskį, Maldeikienę, Starkevičiūtę, Paškevičių ir pan. – nebeišeina stebėtis ir tokiais pačiais “pacaniškais“ šios Vyriausybės makroekonominiais sprendimais… Dieve dieve, koks tu kūdas!…

Ir jei vadovą daro jo aplinka, tai Kubiliaus anturažas sukelia man visai nelinksmų minčių apie jį patį, kaip asmenybę. Apie kurias – gal kitąkart.

Na, ryškiai aš ne į tą socialinį liftą įlipau.