Parašiau socialiniame tinkle, tai pakartosiu čia, idant nenusimestų ir būtų aiški platesnė mintis, kai tarstelėsiu: “neverbuokite manęs į savo tikėjimo žodžio bažnyčias“.

* * *

Nebandykite verbuoti manęs į savo tikėjimo žodžio bažnyčias. Esu laisvamanis, ir tokiu noriu likti. Kuomet argumentai paremti tikėjimu – aš jus laiminu, idant pasakyta: bliss in ignorance. Amen.

Rimtesnėje diskusijoje pirmiausiai manau, kad reiktų turėti kokį nors profesionalesnį (ar profesinį) supratimą, o ne vien VBS lygio ar “bendro išsilavinimo“ žinias. Po to dera sutarti dėl sąvokų. Nes, tarkime, Marksas gali būti (tiksliau – savo ekonomikos teorijoje jis yra) liberalas, o kalbant apie Sabonį galima sakyti, kad jis gavo rentą, ir tai visiškai nieko bendro neturi nei su signatarais, nei su sėkmingiausia šalies bufetininke.

Antraip, jei diskusija yra “aš tave gerbiu, tu mane gerbi, ir abu mes esame dėl to gerbiami žmonės“, tai man gali būti ir neįdomu. Ir jei aš kažkur kažkam palieku komentarą ar pastabą, tai nereiškia, kad noriu linksmakočiu matuotis (žinau, kad turi tokį, dėl kurio nekompleksuoju, tad poreikio tokiam aktui neturiu), bet kažkur autoriaus teiginiuose matau loginę (ar profesinę) spragą. Jei aš klystu, galime pasikeisti nuomonėmis (o jos – kaip pasturgalio skylutės, ir visi turime po vieną) pagal aukščiau minėtus kriterijus, kartu suderinę ir sąvokas. Bet, dar kartą prašau, neverbuokite tuo “visi juk tą žino“ (angl. common knowledge) argumentu – nepatikėsiu, nes esu alergiškas liaudiškiems opijatams.

Ir dar: kadangi ekonomikoje esu ideologiškai dešinysis, labai erzina, kuomet dešinumu, kaip šaunumu, prisidengiantys niekina kairiuosius (čia tuos, kurie “tikri“ – ne apie turtingiausią partiją Lietuvoje kalba) ir jų, neva, iškrypusį mąstymą, dažnai remdamiesi tokios institucijos, save skambiai vadinančios institutu, bažnytinėmis dogmomis (tiesą sakant, dogma – čia per švelnus žodis).

Paskaitęs tokios kilmės argumentus noriu paprašyti: viešpatie, na nediskredituokite gi jūs pagaliau dešiniųjų idėjų ir dešiniosios ideologijos! Gėdą darote! Taip, netgi šioje šalyje, kur kairiuoju būti yra “gėdinga“ ar yra a priori vertinama kaip kvailumo ar intelektinio imbecilumo požymis.

Kai kurie klausimai, priskiriami ekonomikai, iš tikro yra daugiau ideologinis reikalas (mokesčiai, pvz.), nes Lietuvoje nebeliko politekonomikos, ir šioji yra keiksmažodis. Tad taip ir palikime, kad kalbėdami apie politekonomikos subjektus nevelsime jų į makroekonominį kontekstą – yra tokia sąvoka “Prokrusto lova“, tai taip va ir nedera guldyti politekonomikos į makroekonomikos lovą, o pastarosios – į mikroekonomikos guolį.

Apie kitas temas nekalbėsiu, nes jos per daug specifinės, kad konkretizuočiau, tačiau ten tikėjimo žodžio bažnyčių irgi apstu, tačiau bendri principai nesikeičia.

Ačiū už dėmesį.