Kadangi esu pacifistas (o kuo, jūsų nuomone, kol dar nepradėjote kikenti, turėtų būti žmogus, atitarnavęs dviejose priešiškose kariuomenėse?!), tai nelabai esu mėgėjas rašyti apie karybą. Juolab, kai tenka aiškinti, atrodytų, elementarius ir “savaime suprantamus“ dalykus, ir kai man mano dėstytoja dr. Aušra Maldeikienė uždraudė švaistyti laiką kitų, kurie to nenori ir nelinkę mąstyti patys bei šviestis, labui. Pagal patarlę “nemokyk kiaulės dainuoti, nes tai tik ir gyvulį dar erzina“.

Tačiau ne visuomet, kaip pastebiu, aiškūs dalykai yra tokie paprasti ir suprantami “civiliokams“, ir tada pasijuntu anuo komiškuoju Bugailiškiu-Prūdu.

Ir aš nekalbu apie litofcų (budulių ar visokio liumpenproletariato bei superperekšlių arba, kaip Andrius Užkalnis pseudolatviškai įvardino “desperativa hausesterva“) švietimą, kuriems visas krašto gynimas susiveda į debiliškus klausimus “o kas čia mus puls?“, “su kuo kariausim?“, “ar tai latvius pulsim?“ (ne, bliamba, estus, o latvius tiesiog pakeliui teks nukariauti!) bei iškart kapituliantišku pasirengimu ne dėl savo (ką jau čia skambiai kalbėti apie Tėvynę…) laisvės pakovoti, bet iškart pasiduoti “kai rusas ateis“ (paprašykite, kad lubrikantus kasose prie prezervatyvų padėtų tuo pačiu).

Dar litofcus (čia Algis Ramanauskas, d.ž.k. Algis Greitai labai gerą takoskyrą tarp lietuvių ir litofcų nubrėžė, ir aš šia talpia sąvoka, jam leidus, toliau irgi naudosiuosi), aišku, turi apginti NATO, nes tai ne paties lietuvio pareiga ginti Lietuvą. Net koks “napoleoniško stoto dieviško vardo kompozitorius“ parodys išmintį sukurti, neva, labai sąmojingą dainušką, parodančią, kad tik bemokslis kaimo bernas eis į kariuomenę, iškeisdamas mėšliną buitį, o kitas, stumiantis repertuare netgi specializuotą patriotizmą, priešpastatomą Vakarų krašto buduliukų lietuviškąjam, kur Žemaitija, aišku, tai juk ne Lietuva, turės liūto drąsos netgi tą dainušką sutraukti:

“Ten, kur mūsų narsą priešas mato, o jeigu kas užpuls – apgintų NATO.“

O gal tiesiog neturima paprasčiausios savigarbos? Tos, “vyriškos“ netgi.

Nes netikiu, kad prodiuseriai, pasamdyti kokių nors “Latvių g. agentų“, stovėjo įrėmę pistoletą į makaulę ir reikalavo tokias eiles vienam kurti, o kitam dainuoti. Tai apie ką dainuojate, vyručiai, ką? Aš irgi noriu pasijuokti. Gal netgi šis šedevras bus vertas atlikti kaip “Trys milijonai“ per krepšinio varžybas kiekvieną lapkričio 23d. (vienas kito “vyrų dienos“ proga vis dar vasario 23d. senu papratimu nesveikinat?).

Gi nebevirkaukite – nebeims jūsų Tėvynė į “čebatus“, nereiks pabūti kareivėliu, idant taptum dainorėliu.

Juk tikrai labai juokina litofcus ne tik visa Lietuvos kariuomenė (čia šioji ne jūsų, čia, matyt, liko nuo rusų?) ar kokie “du lėktuvai“. Čia kaip ateiti į furšetą su praplyšusiu praskiepu ir visiems girtis, kaip “nu tai ant kelnių sutaupiau“.

Tai leiskite man, jums nelabai sąmoningi ir gerbtini Lietuvos Respublikos piliečio paso turėtojai, pacituoti ištrauką iš tokio dokumento, kuris vadinasi Lietuvos gynybos politika:

“Siekdama NATO sąjungininkų ir kitokios tarptautinės pagalbos gynybai, Lietuva ginasi ir priešinasi pati, nelaukdama, kada toji pagalba bus suteikta.“

Tai kuo ir kaip ginsimės?

Pasidžiaukite gal dabar: vienas lėktuvas nukrito – liko tik pusė karo oro pajėgų. Sąmoninga tauta tučtuojau susimestų pinigėlių ir kompensuotų. Buduliška – kaip matau iš komentarų, pakrykštauja dėl sutaupytų, matote, mokesčių mokėtojų pinigų dabar (dažniausiai šiais pinigais rūpinasi tie, kurie jokių mokesčių nemoka arba moka jų mizerį) ir purkštauja, kad 150 mln. Lt nuo KAM biudžeto nupjovimas yra gerokai per mažas (lyginant su nacionalinio stadiono sąmata, ar kuo?).

Ir čia man atėjo papriekaištauti, be to, kad mano ankstesnį įrašą įvertinu pavandenijusiu (matyt, papilstymu iš tuščio į kiaurą?) į snukiaknygę viena komentatorė, kurią, matote, jau knisa šitas va tokių kaip aš “militaristų ir patriotų“ lijimas ašaromis ant kašio atlaidų parado dėl to, kad nukrito pusė visų karo oro pajėgų, juk, matote, tiek dar liko!

Taip ir būčiau susigėdęs (visas sugėdintas?) nulindęs kur į kamputį sau tylomis paverkti, neprašydamas atlasinės nosinaitės. Bet kai žmogus yra įkyrus smalsus, tai vis tik tenka jau ne vien jai paaiškinti ant trijų pirštų, kaip ten iš tikro su tomis KOP yra, ir kodėl aš sakau, kad nukritęs vienas lėktuvas yra iš tikro pusė?

* * *

Pirmiausia, tai šiek tiek atkreipsiu dėmesį iš karybos istorijos tokia detale, kad ne kiekvienas arklys yra kavalerija.

Taip, bėrį būdavo galima įkinkyti pabūklus tempti arba į gurguolės vežimus kinkyti. Nuo to jie netapdavo kavalerijos žirgais.

Maža to, buvo netgi kavalerijos rūšis, kuri nekovojo raitomis, o žirgai jiems buvo skirti nugabenti į mūšio lauką, kur jie kovėsi dažniausiai kaip pėstininkai. Tuos “raituosius pėstininkus“ priimta vadinti dragūnais (kai kuriose šalyse – dar ir karabinieriais). Ir nors jie ilgainiui mokėsi kautis raitomis, tačiau šiųjų funkcija nebuvo kavaleristiška per se (lot. kaipo tokia), kaip ir mūšio lauke jų pajėgumai kautis raitomis gerokai atsiliko nuo ulonų (lancerių) ar, juolab, kirasyrų, nors husarai, nors ir būdami lengvąja kavalerijos rūšimi (ne apie Abiejų Tautų Respublikos mūsiškius sunkiuosius kalba), matyt, gerokai dragūnus pavaikytų (tiesa, pastarieji nepasivytų – žirgai, matote, ne tos veislės).

Dragūnus dabar iš esmės atstoja mechanizuoti pėstininkai, kurių vieną (tik!) batalioną irgi turime. Ne, čia ne tie “pamario dragūnai“, kuriuos išformavo šiems nespėjus tapti jūrų pėstininkais, ir dabar jų bazė skirta savanoriams mokyti. Užbėgdamas paaiškinu skirtumą nuo motorizuotų pėstininkų – pastarieji į mūšio lauką atgabenami motorinėmis transporto priemonėmis, tačiau jomis nesikauna (sunkvežimiai tai, o ne šarvuočiai!), kai mechanizuoti pėstininkai išnaudoja šarvuotų transporterių pranašumus tiek ugnies palaikyme, tiek ir apsaugoje šarvu.

O dabar grįžkime prie mūsų aviacijos, kuri visa yra sumesta į KOP. Štai ką teigia oficialus KAM tinklalapis turi KOP:

– sraigtasparnius Mi-8 (6 vnt. – restauruota konfiskuota kontrabanda);

– transportinius lėktuvus C-27J Spartan (3 vnt.);

– transportinius lėktuvus L-410 UVP Turbolet (2 vnt. – praeina atnaujinimą, tai nelabai ir “turim“);

– lengvąjį atakos lėktuvą L-39 ZA (1 vnt. – tas, kuris liko);

– ir šiaip lėktuvai (nes juos taip KAM ir KOP įvardina) An-2 (d.ž.k. kukurūznykas – biplanas), JAK-18T ir JAK-52, kurie iš esmės yra sportiniai ir seniai techniškai bei moraliai pasenę.

Kiekvienas lėktuvą matęs ir šiek tiek savigarbos turintis pilietis jau turėtų nurausti šį sąrašą skaitydamas… Jums taip, gerbiami mokesčių mokėtojai ir piliečiai, kuriais save mėgstate prisistatyti, negėda?

Nes žiūrim, ką turim: visi tie “šiaip“ – turėtų būti ne KOP balanse, o kokio nors kariškių aeroklubo inventoriaus sąraše, kaip ir VGTU aviacijos fakulteto bazėje nebent. Kad būsimi ar esami lakūnai taip laisvalaikiu ir pramogai paskraidytų, o iš kukurūznyko kokie parašiutizmo entuziastai civiliokai pastrykčiotų. Jūs dar keltą “Smiltynė“ į KJP karo laivų sąrašą įsirašykite – vis daugiau “pajėgų“ atrodys, nes gi karo atveju į Neriją puikiai galima perkelti juo pėstininkus ir šarvuočius, ar ne?…

Antra, kodėl ir ką aš paryškinau?

Visa ta transporto aviacija turi būti ne KOP, o… pėstininkų brigados  sudėtyje! Kadangi turime tik vieną, o ne kelias, kurios dalintųsi visą tą oro transporto parką, tai nematau priežasčių to inventoriaus jiems neperduoti – nebent norime ir toliau save mulkinti, kad makštyse yra ne medinis kardo muliažas, o tikras kardas, kuriuo galime ką nors ne seilėtuose sapnuose perkirsti.

Net jei brigadas turėtume kelias, viena būtų kovinė greičiausiai, o ir jei tos visos būtų kovinės, tai ir jos formuotų CBT (angl. combat battle teams – “Šveike“ įvardintos kaip marškuopos ir maršbatai), o tų karius gabenti taktiniais sumetimais geriau turėti aviaciją brigados štabo pavaldume, o ne kaip atskirą kariuomenės rūšį.

Toks “transportinis“ KOP parkas tiktų nebent divizijos lygiu, kuomet minėtos brigados taupumo sumetimais jį dalinasi. Bet tai nėra ką dalintis – brigada tai tėra viena!

Maža to, kad aviacija yra transportinė ir pilnai gali būti brigados sudėtyje, o ne kaip atskiros KOP, bet tai ji niekaip neskirta netgi sukurti oro kavalerijos (plg.: nors dabar tas funkcijas iš esmės atlieka JAV 101-oji divizija, dar žinoma kaip Screaming Eagles – legendinė ir matyta HBO serijale “Band of Brothers“ bei, matyt, geriausiai žinoma yra 1-oji kavalerijos divizija iš filmo “Apocalypse Now“, jei pamenate vieno veikėjo, kurio prototipu visiškai pagal biografiją galėjo būti mūsų atsargos generolas Jonas Kronkaitis, frazę “mėgstu napalmo kvapą rytais“) funkcijos, kuriai mūsų brigada, jei šnekėti apie šalies gynybos taktiką, iš esmės labiau tiktų. Bet čia kita tema, o kol kas dera prisiminti aukščiau, kuo skiriasi mechanizuoti ir motorizuoti pėstininkai.

Blogiausia, kad neturime iš esmės ir jokios pėstininkų palaikymo aviacijos (jau nekalbu apie tankus ar artileriją iš viso!). Būtent šioji, dar vadinama šturmo, yra ne šiaip priedanga iš oro – ji pagal Lietuvos modelį tiktų ir naikintuvų (oro policijos misija) pilotų ruošimui kaip tarpinė praktinė grandis tarp mokomosios (visi tie JAK ir pan.) ir kovinės. Nes reaktyviniai šturmo lėktuvai nėra viršgarsiniai naikintuvai – jų ir skraidymo aukštis kitas, ir greičiai atitinka paskirtį.

Bet va nėra. Nebent ja laikyti tą vienintelį Albatrosą – nes teturime tik vieną lėktuvėlį, kuris net naktį (prašysime priešo ne darbo valandomis nekariauti – esame juokingesni už anekdotinius musulmonų karius, nutraukiančius mūšį maldai) skraidyti negali, nes neturi tinkamos navigacinės įrangos, o dieve! – gi “per brangu buvo!“), ir kurį vadiname “lengvuoju atakos lėktuvu“.

Ką reiškia šis eufemizmas iš tikro? Skaitome vėlgi aprašymą tame pačiame KAM puslapyje, kokia šio lėktuvo paskirtis (akcentai išskirti mano):

– treniruoti oro policijos funkcijas vykdančius naikintuvų kontrolės karininkus ir naikintuvų valdymo karininkus;

– treniruoti oro atakų vadovus, atliekant tiesioginę aviacijos paramą;

– užtikrinti lakūnų kovinį parengimą.

Kitaip tariant, įvardinti derėjo kaip mokomasis neviršgarsinis reaktyvinis lėktuvas, belaukiant geresnių dienų, kad gal kada Lietuvos valstybė susipras nusipirkti kažką panašaus į F-16, nes pribręs iki suomių savigarbos ir sąmoningumo lygio.

Na, gal kada nors… O tuomkart – ačiū NATO partneriams, kurie komandiruotėse leidžia kartu treniruotis ir klysti. Gaila tik, kad neprisivejam naikintuvų – greičiai, matote, ne tie… Kaip ir patys nepajėgūs net taikos metu, su niekuo nekariaudami, apsaugoti savo oro erdvės, atlikdami oro policijos funkcijas (kurias, priminsiu, teks paties prisiimti daryti jau už septynerių metų!).

Todėl dabar liūdnai ironiškai skamba kita ten KAM rasta frazė: “L-39ZA gali atlikti […] oro taikinių imitavimą […]“.

Karinio konflikto atveju, matyt, daugiau niekam ir netiks – kaip skraidantis taikinys, kurią priešui pakišime pasilinksminimui, nes kažkaip sunkiai tikėtina, bet pasitaiko, kad mūsų oro asai užtiks ir įsivels į “oro mūšį su žemai ir lėtai skrendančiu oro taikiniu“. Bet taip – pilotažui tai va jie tinkami. Panašiai kaip garbės sargybos kuopa mūšiui – juk gražiai marširuoja bei ginklais šventėse žongliruoja…

Tad kai nukrito vienas iš šių dviejų lėktuvėlių, KOP tikrai neteko pusės savo pajėgumų, kaip matote, ir nei Jos Puikybei vyriausiąjai ginkluotųjų pajėgų vadei koks raumenėlis po pudra truktelėjo, nei krašto apsaugos ministerė skubos tvarka pas pirmąją nuskuto (ačiū dar, kad pilotus morališkai palaikė!), nei premjeras artimiausiame Vyriausybės posėdyje iškėlė klausimą dėl “kompensavimo“ ir krašto apsaugos finansavimo. Kai visur skylėta, tai kam gynyba ir terūpi, tiesa?

Nors cinikai irgi savotiškai teisūs sakydami, kad gal tų KOP iš esmės ir neturėjome, netgi turėdami kažkokius aviacinius “elementus“?…