Publikuota Facebook 2011-12-07:

Estai šaiposi iš suomių lėtapėdiškumo – kaip mes iš estų… Bet estai nėra lėti – jie paprasčiausiai santūrūs ir gerai planuojantys. Jei mes – Baltijos pietiečiai, tai jie – savotiškai Skandinavijos pietiečiai.

* * *

Nuo 1990-ųjų, mes sparčiai vijomės latvius ir juos dabar tikrai pralenkėm. Esame visa galva aukštesni, nors to gal ir sąmoningai neplanavom. Bet nedera žiūrėti atgal – pradžiai dera išsikelti tikslą aplenkti estus. Taip, jie tikrai toliau už mus pažengę, ir kol šitą neigsime – tol jų lygio mums nematyti. Euras – tik labai nedidelis indikatorius.

* * *

Jei turėčiau kokį literatūrinį negrą (angl. ghost writer) arba 1-2 studentus, gerą knygą parengčiau, nes yra puiki idėja (tuoj kas nors nukniauks, žinau, bet kai nerašau, tai ką dabar?…): “LLV konfederacija: Lietuvos ir Latvijos bendros valstybės perspektyvos“.

(PAPILDYMAS: buvo juokinga išgirsti, kaip 2019 metais per prezidentinius rinkimus šitą idėją gromulavo viešai kandidatas Arvydas “Plyta“ Juozaitis)

Latviai stebisi, iš kur mes tokie “pasikėlę“ ir savo valstybės patriotai. Manau, kad mitas “nuo jūros iki jūros“ suveikė mums pozityviai.

Estai stebisi mūsų “naglumu“. Sakau, o tai kas mūsų herbe?…. Va ir varom per kitų galvas su kalaviju ant žirgo.

* * *

Fahje restoranas Taline yra įkurtas seno popieriaus fabriko vietoje (Rotermanni kvartal): apačioje restoranas, aukščiau – biurai, o stikliniame antstate (Kauno architektūrinio paveldo naciai eina žygio kolona skandintis mariose prie HESo) – prestižiniai apartamentai.

Meniu yra juokinga estiška istorija:

Apie 1960-uosius teritorije atkasė keramikinį vazdį. Niekas nesuprato, kur jis veda. Kadangi buvo gaminamos etiketės sovietinėms degtukų dežutėms (kas pamena, jos būdavo ne kartoninės, o “fanerinės“ beveik ir ryškiai mėlynos spalvos, o dažai sudrėkę tepė rankas), tai nusprendė, kad reiktų dažų į vamzdį supilti ir pažiūrėti, kur jie išbėgs… Taip ir nesuprato.

Po kelių dienų Talino zoologijos sodo darbuotojai pakraupo išvydę MĖLYNĄ poliarinį lokį….

* * *

Talino turgaus aikštėje prakartėlėje yra du tikri elniai (bendras ragų skaičius yra trys – vienas toks yra truputį Kazlas iš “Open Season“). Šventos šeimynos nerasta. Darbininkai neskubėdami puošia eglutę.

Nuotraukų šiek tiek yra, bet ir vėl tingėsiu dėti kaip Latvijos atveju.

* * *

Niekaip neprisijaukinu Rygos – man tai iš sovietmečio iškritęs apšiuręs miestas, kuris užstrigo laike ir neįlipa į Europą. Jei kuriądien atvarytų legonjerai ir surytų – nenustebčiau. Vilnius nors ir turi sintetinio įspūdžio, bet šiuo požiūriu gali žvelgti iš aukšto į savo “dar vieną oro uostą“ (na, maždaug kaip Karmėlava ta Ryga, tik priemiestis prie uosto kažkoks ištęstas, ir kam?…).

O va Talinas vis labiau patinka: santūrus, tvarkingas, kokybiškas, skoningai įvairus ir high-end Europos skandinaviškas miestas. Ir žmogiškas, nors (o gal kaip tik, kad?…) ir atspindintis estų charakterį.

* * *

Nemažai damų su skrybelėmis. Och…

* * *

Žlugusių imperijų sostinėse (Viena, Vilnius) krankia varnos. Visada gyvų valstybių sostinėse klykauja žuvėdros.
Buvau prie jūros – laukiama šianakt štormo. Jūra, uostas, Ilgšis Tomas… viskas matosi pro langą.