Oficialioji spauda turi tokį paprotį – metų gale apibendrindi ką nors ir išrinkti geriausius pagal kokius nors kriterijus (pavyzdžiui, patraukliausi plikiai arba seksualiausios vištos), sudarydami savus visokius topus, įskaitant ir bottomų hitlistus.

O tai kuo aš čia blogesnis?

Manęs niekur niekas nesiūlo, tai aš va imsiu ir pats pasiūlysiu! Ir nesinaudodamas jokiais gūglais, o iš savo atminties – jei jau įsiminė, tai mumi čia ir prisiminė. Kadangi metai vienuolikti baigiasi, tai tegul ir tų kategorijų būna 11:


#1. Metų įvykis

Be abejo, kad žurnalisto, rašytojo, keliautojo, laidų vedėjo ir tinklaraštininko (dar jis prasitarė apie ketinimus atidaryti ginekologinę kliniką) Andriaus Užkalnio sugrįžimas į Lietuvą!

Ne be jo pačio pastangų, bet apie jį rašė spauda, apie tai gaudė internetai, be jo neapsiėjo netgi karališkoji britų pora, kurių vestuvių transliaciją irgi jis komentavo, o kad jau tokio lygio vestuvės nevyksta kasdien, tai ėmėsi vesti ir savo TV talk-show, iš esmės netgi reanimuodamas šį žanrą Lietuvoje po visų “pasibėdavokite ir gaukite obuoliuką“, “o kaip jūs dabar jaučiatės“ ir “manote, kad dar jie jūsų irgi ieško?“.

Vieninteliai, kurie nepasinaudojo šia dėkinga re-emigracijos proga, yra Vyriausybė bei visos valdiškos kontoros, kviečiančios emigrantus grįžti atgal į tėvynę. O juk nieko nebūtų geriau, kai tūlas provincijos Kęsc i Vyc patvirtintų, kad Londons atim, o Lietuva duod.

#2. Metų trolis

Iš pradžių mąsčiau, kad reiktų laurus skirti finansų ministrei Ingridai Šimonytei. Bet protingasis pingvinas žurnalistas iš “Veido“ Audrius Bačiulis savo straipsnyje į viską pažvelgė giliau, teisingai įvardindamas tame pačiame reikale vis tik Jos Puikybę iš Daukanto a., kuri biudžeto problemas numetė Seimui, prisakydama ir pensijas atkurti, ir dar deficitą sumažinti, ir mokesčių nekelti, bet apie naujus pagalvoti.

Paprasčiau sakant, patrolino taip, kad ir protingieji seimūnai davė protui išeiginę, pavarydami daug fleimo vieni kitų ir suinteresuotų grupių adresu, o rinkėjams sukėlė daug lūlzų, nes mokesčių pakeitimai ir pasiūlymai tiek dibilavoti, kad tik kvatoti iš jų belieka, nors, kai pagalvoji, kad tik tai ir belieka, antraip nervai šaibom nueitų.

#3. Metų feilas

Čia kai sostinės meras pasiėmė tanketę, susirado seną laužą (bile tik mersu vadintųsi!), pastatė jį sąmoningai draudžiamoje vietoje (dibilams ant pirštų aiškinu: tyčia pažeidė KET), sukvietė žurnalispalaikius ir visokius pyarščikus su filmavimo ir foto kameromis, ir labai vaizdžiai jį sutraiškė, pasirodydamas, ach-ach, koks aš čia šaunuolis, peace, broliai hipiai!…

Agentūra Reuters persiutusi išmetė iš savo naujienų srauto, matyt, įtraukdama ir visas būsimas naujienas apie šį viešąjį trolį į juoduosius sąrašus.

Kadangi po to miestelėnai kaip statė, taip ir toliau stato savo automobilius kur ir kaip papuola, įskaitant ir draudžiamas vietas, o nei vienas net kibiras nebuvo nei mero, nei įgaliotojo šerifo sutraiškyti tankete, buldozeriu ar Sauliaus Poškos hameriu, tai belieka konstatuoti, kad, nepaisant trololo ir lūlzų, visumoje kaip politikui – epic fail (dibilams dar kartą ant pirštų: jis visai rimtu veidu aiškino, kad taip kovoja su nelegalia parkovke – rezultate yra nulis iki ir po kablelio, ir dar į minusą, nes pats pastatė ir dar save “baudė“).

#4. Metų trololo

Be trolio su tankete, dar varžosi varškė bei nigeriečiai (kažin kodėl ne nigeriai, kai: kinai = Kinija, o vietnamiečiai = Vietnamas, o ne Vietnamija?). Bet pirmąjį išmetu – jau gavo savo dėmesio dalį ir pergalę ankstesnėje kategorijoje, tad belieka pasirinkti, kas geriau iš likusių dviejų.

Varškės trololo gimė iš tokios nykiai provincialiu profkinės atminimų sąsiuvinių stiliumi rašančios grafomanės Čepaitės-Čepės-Čepaitės sovokinės istorijos, kai ji buvo pričiupta su savo varške einanti į kavinę, kurioje vyko sovokus dar Sovoko laikais išjuokusios “Anties“ koncertas, po ko ji, sakosi, “patyrusi didžiausią sukrėtimą (ar išgyvenimą) savo gyvenime“. Kai pagaudavo sovoką su jo įsinešta vodke restorane, tai jis į CK skųstis nelėkdavo ir komunizmo statytojo kodekso moraliniais pažeidimais nesišvaistydavo.

Tada atsiprašau – minėtoji Čepaitė-Čepė-Čepaitė, gavusi po šio memo ir Varškės pravardę, o trololo išsivystė ir į Nacionalinę Varškės Valgytojų Asocijaciją, kurios renginiuose apsilankė ir minėtoji “Antis“, aišku, kad nėra jokia sovokė. Ji yra žurnalistė iš “Lietuvos ryto“, išleidusi savais lūzeriškais prisiminimais grįstą nevykėlės emigrantės knygą (nepamenu pavadinimo – su čebatais viršelyje).

Ne, apsisprendžiu – aš vis tik balsuosiu už reklamščiką, pyarščiką, kreatyvščiką ir blogerį Karolį Žukauską, nes oranžinio kamuolio pritvotieji dėl pirmosios nominacijos papriekaištaus, kodėl neminiu Eurobasketo, o šio guminio moliūgo nekentėjai pasipiktins, kodėl jo neįtraukiau prie trečiosios kaip epiško feilo tiek sportinio rezultato, tiek finansine prasme.

Karolis Žukauskas padarė tai, kas pasaulyje retai kam iš viso pavyksta (aš tokių sėkmingų pavyzdžių net ir nežinau!) – išdūrė pačius nigerietiškus skamerius (gūglinkite Nigerian scam – pas mus veikia telefoninė atmaina “mama ash patekau y awarije“). Už Eurobasketo reklamą nuotraukomis su pačių sukčių laikomais plakatais “Nigerijos lochučiai remia Lietuvos rinktinę“ – verta laurus šioje kategorijoje atiduoti būtent Karoliui, o ne Varškei.

#5. Metų pasiuntimas

Aišku, atiduočiau už siuntimą į Peru (kur Anduose yra toks miestelis, kurio koordinatės 14° 24′ 28″ S, 71° 18′ 0″ W), nes aš pats jį ir paplatinau. Bet man užteko malonumo matyti, kad jau kiti žmonės jį naudoja teisingai ir tikslingai, siųsdami to nusipelnusius, todėl pasikuklinsiu, kas man nebūdinga, ir sau laurų neskirsiu. Memas tapo folkloro dalimi ir liaudies nuosavybe.

Todėl šioje kategorijoje laimi dr.doc. Aušra Maldeikienė, kuri kaip tik prieš Kūčias (aišku, laimėti ir patekti į mano TOP daugiausiai šansų turi metų gale pasireiškusieji, nes ką aš ten prisiminsiu, kas buvo metų pradžioje?) netyčia pavartojo savo FB komentaruose visiškai ne šitame peruietiškame kontekste, bet, kaip neretai nutinka, mintis buvo pasičiupta ir pritaikyta tinkama prasme, o kadangi joje yra marinistinis akcentas (o aš kažkiek truputį būnu buriuotojas), labai derantis prie “medūza tau į gerklę!“ bei “kobiniu tau per makaulę!“, tai užskaitom:

“Eikite jūs verčiau silkių mirkyti!“

#6. Metų humoras

Esu mėgėjas angliškojo, kuris nestokoja geros saviironijos, todėl mano simpatijas pelno Algis Greitai, kuris į priekaištus, kas jis toks ir kaip drįsta (blah-blah-blah – girdžiu ir aš tokių apsčiai), pareiškė itin tiksliai, kodėl jis tą gali daryti:

“Man Ežero Boba liepė ištraukti eskaliburą iš priekalo ir juo mušti dalbajobus“.

#7. Metų citata

Galite kaltinti mane šališkumu kaip jos Taurųjį Riterį (tm – Protingas Chamas), bet ne man vienam įsiminė finansų ministrė Ingrida Šimonytė savo šmaikštumu ir gyvu bendravimo stiliumi, tame tarpe ir viešojoje bei internetinėje erdvėse, įskaitant ir pasiūlymą snukius išmalti kvailiams, jei tie dar lįs jai į akis su savo nykiai niekingais dibilavotais klausimais (untermenšenai gi skaičių nepažįsta).

Tačiau laurus atiduodu už jos posakį: “…kad ir kokią krūtinę turėtum, o ja visų Europos Sąjungos problemų neuždengsi“.

Laurai už posakį, blevyzgotojai jūs!

#8. Lietuvos Metų sėkmė

Lietuvoje ir ypač už jos ribų visose ES institucijose pavirkavom dėl austrijokų negebėjimo perskaityti Europos arešto orderio (netikiu, kad mūsų prokuratūra įvaldžiusi sanskrito gramatiką Egipto piktogramomis) ir rusams (šių kalba, kiek pamenu, nėra ES oficiali kalba ir ja tikrai nerašomi Europos arešto orderiai) sugrąžinto KGB pulkovnyko Golovatoff, bet tai yra ir Lietuvos sėkmė!

Visų pirma, sutaupėm sau laiko, lėšų, darbo ir teisinių vargų, kada būtume smogikų vadą patąsę, o paskui kokie nors bestuburiai teismuose, pradėję karjerą gal dar Sovdepijoje, vis tiek išteisintų “pritrūkus įkalčių“. Bet kitaip nutikti ir negalėjo, kada taupomos lėšos valstybės tarnybai, teisėsaugai ir užsienio misijoms (bent jau kokią “smogikų“ grupę atsiųstų URMas į Vieną, kurios nariai ištisą parą sekiotų paskui austrų ir rusų pareigūnus bei atsakingus diplomatus, liptų ant kulnų ir visomis progomis šmėžuotų ekranuose, stumdami savo reikalą, po ko austijokai jau net bijotų kitaip pasielgti, tik kuo greičiau aštradančiams tą ruskį atiduotų kuo toliau nuo savo galvos, o ne rusų ambasadoriui, kurio darbuotojai būtent tą ir darė, kol mūsiškiai naiviai vėpsojo).

Bet sėkmė tame, kad ta rusų sėkmė yra iš tikro skausmingas suvokimas: pirmiausia, tai mes esame ES, o ne jie – su visomis iš to išplaukiančiomis galimybėmis, įskaitant pačią menkiausią: skųstis ir gauti pritarimą bei užuojautą; antra – sėdėti dabar jiems uždarytiems savo Raškoje, nes antrojo tokio karto laimingo nebebus! Gali slidinėti su Kadyrovu arba va – Sočyje kokias atkatines trasas padarys jiems Ramšanas su Džamšutu.

Tačiau nereikia būti genijum, kad suprastum – tai ne tas pats, kas slidinėti kaip baltam žmogui kokiose Alpėse…

“Būdiet sidiet – ja skazal!“ – cituojant seklį Žeglovą iš kriminalinio kultinio jų filmo “Susitikimo vietos pakeisti negalima“, kurį suvaidino a.a. Vladimiras Vysockis (toks bardas septynstyge nedaderinta gitara ir prarūkytu balsu).

Bet taip – nepamirškime padefaultu priimti Rūpintojėlio pozos ir pradėti dzūkiškų pagrabinių raudų, jei vėl kas užsienyje apie Golovatovą užklaustų.

#9. Metų pankas

Kilmingas bajoras, trečios kartos miesto inteligentas ir šeštos kartos intelektualas, redaktorius ir trumpojo žodžio filologas, istorikas ir vikės straipsnių apie santykius su lenkais autorius bei nenuilstantis lietuvybės nematomo fronto karys, mizantropų klubo prezidentas, intravertų advokatas, regbio mecenatas bei žmogus, kurio vardo neminėsime, nes jis yra pats kuklumo įsikūnijimas, o kadangi jis mano draugas ir pats žino, kad čia apie jį, o ir iš Šunakojų chebros ne vienas jau atpažino, tai – plačiai žinomas siaurame ratelyje lokiukas.

Pelno laurus už man atrastą (įpirštą?) Piterio pankų grupę Leningrad ir australų (nepainioti su austrijokais!) humoristą Tim Minchin, o taip pat už akciją grąžinti į žodynus linksmakočio eufemizmo originalą, kuris pagal skambesį iš antrosios (jei skaitysime Ą, tai – trečiosios) abėcėlės raidės.

Kai kas (į ką pirštais nerodysime, nes jis sėdi kaip Yoda Stiklo bokšte, kuomet neravi šieno hortenzijų beigi eutanazijų savo viloje) dar ir už kitą nuopelną duotų, bet kadangi prelegentui ir laureatui tai yra skausminga tema, tai čia ją praleisime.

#10. Ekonomikos metų įvykis

Ekonomikos – turiu išskirti, nes šis tinklaraštis jai daugiausiai dėmesio ir skiria. Todėl, neabejotinai – Snoro banko nukilinimas.

Pasikeitė LB vadovas (juo tapo advokatas Vitas Vasiliauskas, Jos Puikybės formalaus patvirtinimo šiosios išrinkime į Prezidentes štabo vadovas; beje, Metų panko bendraklasis), dėl kurio kandidatūros ne vienas buvo itin skeptiškas (tame tarpe – ir aš), ir kurio siųsti silkių mirkyti piktojo ir nuolat parpiančio gnomo vardo bankininkams, stačiusiems finansų piramidę, tikrai nederėjo.

Dabar visada ir per amžius jau artimojo banko savininkas ir prezidentas gavo namų areštą mums artimoje Anglijoje ir laukia ekstradicijos į Lietuvą, o jų kontorėlę, savo kebabiniais kioskais užgriozdinusią Lietuvą, administruoja kažkoks frykas (ačiūdiev, ne vietinis, tai kiekvienas jo algai išleistas litas atsiperka).

Vietiniai oligarchai išplėstomis iš išgasčio (o gal nuostabos) akutėmis irgi suglaudė savo ausis. Į gerą, matyt.

#11. Metų feikas

Tokia rašytoja Kristina, prabangiai skambančia Sabaliauskaitės pavarde, dabar gyvenanti ne kokiame provinciniame Vilniuje, kur tikri vilniečiai vienas kitą Lenino prospekte vardais pažinojo ir sveikindavosi susitikę kaip pridera kaimiečiams iš kokio žemaitiškojo ar dzūkiškojo sodžiaus, o pačiame gi Londone (Paryžius skambėtų geriau, aišku, bet šeimyninės aplinkybės neklausia), kuris atima kažką (išskyrus nesuvaidintą snobizmą), išleidusi savianalizės kupinas dvi romano žanre parašytas knygas apie moteris baroke, nes jei mergaitės svajoja apie princeses, tai suaugę mergaitės po dailioškės svajoti gi gali raštu ir apie bajoraites kaip dvarų vadybininkes, ekonomes ir iš viso LDK ar net geros dalies Žečpospolitos ekonomikos kūrėjas bei labai intelektualias irgi giliai dvasingas ypatas, nepaisant to, kad jas ištisai rūrino, pardon, lytiškai nuolat paturėdavo jų vyreliai, magnatai beigi oligarchai su dvarelių šlėktelėmis, po ko tos, matyt, vaikščiojo nuolat nepakaltiname pagal ATPK ir lengvinančias BK aplinkybes nėštume, kadangi gimdydavo po keliolika kartų per gyvenimą (iki nusibaigdavo nuo džiovos arba, gudresnės, išsimušdavo į našles, o jau šios tai būdavo itin emancipuotos ir apsčiai kupinos galimybių), ir kurioms pagal kilmę ar bent jau angažuotumą priskirtina, matyt, ir autorė, kaip turinti tris antkapius sostinėje, todėl visokie imigrantų valytojų supervaizoriai čia jos kolege nevadins, nes kreiptis į ją dera tik kaip Jos Ekselencija, kadangi neetatinio korespondento užsienyje darbas yra beveik prilyginamas diplomatiniam statusui, ir tai – ji teiksis atsakyti tik jei bus įvertintas jos vaikystės intelektualinis proveržis, augus tarp knygų, kurias tėvas tįsdavo už paskutinę algą, o senelis vietoje pasakų sekdavo Homerą, Bibliją ir samizdatinį Karnegio vertalą iš rusų “Kaip įgyti draugų ir pūsti miglą, nepaisant to, kad gyvenimą baigsi harakiriu“.

Principe, kaip pasakytų “Mėslitos“ diras, tai visą tą sakinį, užėmusį pastraipą, galima dėti į kabutes: ne todėl, kad feikas (yra abejojančių, kad kas nors iš čia šios rašytojos ir korespondentės išvardinto nėra tiesa, o tik jos išmislas – t.y. viskas “kabučių sistemoj“?), bet kad tai – ištisinės citatos.

Panienka Kšysia iš Soboliowski familijos (taip sarmatiškai dera metrikus surašyti, tik kad vis va tos W neįteisinam…) sako – panienka žino.

* * *

#BONUS: Metų knyga

Kad jau apie rašytojus pradėjau ir apie juos bei knygas baigiau, tai duosiu kažką ir tikrai rimto – Niall Ferguson “The Ascent of Money“, išleistas lietuviškai kaip “Pinigų triumfas“.

Knyga, kurią rekomendavo man, ir kurią visiškai ramia širdimi rekomenduoju visiems (nobelistas Krugmanas gali užsitvoti į atlasinę pagalvėlę). Jei manote, kad galite gyvenime apsieiti be pinigų, tai arba esate transcedentinė būtybė samsariškoje nirvanoje, arba gerai žolės apsirūkęs hipis, kuris už kaifą atsiskaito natūra. Visi kiti su jais susiduria kasdien, ir tai reiškia, kad pinigų vaidmenį ir šiuolaikinio pasaulio sandarą padės suvokti geriau.

Apie ją ketinu parašyti recenziją į “Verslo klasę“, o “Verslo klasės“ barzdotasis redaktorius Yoda ketina gal net ir atspausdinti, tai šiais ketinimais mes ir neapsiribokim, o veikiau eikim (čia sau sakau daugiskaita, nes aš irgi esu beveik šlėkta) ir parašykim.

Gerų Naujųjų metų ir dar daugiau lūlzų 2012-aisiais!

Lotuliukai visiems!