Kas seka mano įrašus G+ arba FB, tas įspūdžius po kiekvienos dienos darbų saugos kursų jau perskaitęs, tad čia pakartosiu tik apačioje po žvaigždutėmis kitiems (perspėju, kad naujo teksto realiai yra mažiau, nei čia sudėta).

Kurie nelabai supranta kontekstą, tai tiesiog pastebėsiu, kad darbų saugos kursai yra dviejų tipų: darbdavio atstovams ir darbų saugos specialistams. Aš buvau pirmuosiuose, nes kol kas tokio karjeros plano, kaip kad tapti darbų saugos akredituotu ir sertifikuotu specialistu, neturiu (ir, tikiuosi, neturėsiu).

O kadangi darbdaviai (dabar tai nebe “direktoriai“ ar kokie “uabų savininkai“, o juridiniai asmenys bei tie fiziniai asmenys, kurie turi teisę samdyti darbuotojus, pvz., juristų kontoros) yra atsakingi už darbų saugą savo įmonėse, tai jie įstatymu ir yra įpareigojami rūpintis darbų sauga arba pavesti šį darbą atitinkamiems specialistams.

Čia panašiai kaip buriavime ar laivyboje, jei kurie susidūrėte: kapitonas laive atsako už keleivių, krovinio ir įgulos saugumą – galite pasiimti į savo burvaltę pakeleivį, ir jau atsakysite už jo gyvybę, kad nepriburbuliuotų išsivertęs arba nesusižeistų pačiame laive. Aišku, kai kuriuos kapitonus, būna, kad tenka irgi gelbėti, ir netgi keleiviams, bet suprantate, kad įmonėje patys darbuotojai ar profsąjunga savaime savo saugumu nepasirūpins ir įmonės vadovo pasturgalio pridengimas prieš kokią darbų saugos inspekciją jiems nerūpės – atsako pagal įstatymą būtent darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas), kuris, aišku, savo ruožtu gali išdalinti šią atsakomybę įgaliotiesiems asmenims (padalinių vadovams arba specialiai sertifikuotam arba pasamdytam darbuotojui), nors rankų dėl to nusiplauti nuo viso šito reikalo jam vis tiek nepavyks.

Taigi, jei dar nesupratote, tai aiškinu paprasčiau: jei įsteigsite kokią įmonę ir sumanysite ką nors pasamdyti joje dirbti (buhalterinės apskaitos paslaugas gi galima dabar pirkti iš tokios paslaugos tiekėjų – outsourcing visiškai įteisintas), tai pirmiausia turėsite praeiti štai tokius trumpučius kelių dienų kursus ir išsilaikyti egzaminus, kad gautumėte darbų saugos pažymėjimą kaip darbdavio atstovas (senu įpročiu vis dar sako – kaip darbdavys). Tada susidėlioti visą dokumentaciją ir atlikti darbų rizikos vertinimą, ir tik po to jau (!) samdyti ką nors darbui.

Ką, naujiena?

Taip, sutinku: visi žino, kad reikia buhalteriją kažkaip vesti (ū, baisioji VMI su prakeiktąja Sodra!), bet kad ne mažiau svarbu yra ir darbų sauga – šitą iš pradžių retas kuris suvokia, net steigdamas gamybinę, statybinę ar kitokią technologinę įmonę (o apie ofisines – tai iš viso patyliu!).

Aišku, patalpos bei materialinės vertybės dar priverčia pamąstyti apie priešgaisrinę apsaugą (prireiks analogiško pažymėjimo!) bei fizinę apsaugą, o turimi įmonėje kompiuteriai – apie IT specialistus ir informacinį saugumą (šiuos bent jau galima kaip buhalterius pasisamdyti iš šalies, o ne įdarbinti). Mat, VDI (valstybinė darbo inspekcija) rūpinasi ne tik darbų sauga – jiems dažnai smalsu ir tai, ar neskriaudžiat samdomų darbuotojų.

Visumoje, tai apie kursus pasakysiu paprastai:

1. Jų įdomumas ir dėstymo profesionalumas priklauso nuo to, kaip kokia akredituota mokymo įstaiga sugeba parinkti dėstytojus. Didelė kaina (nežinau, ar 210 Lt yra prie didelių?) – nebūtinai reiškia geresnius kursus kokybės prasme, nes reikalavimai yra visiems vienodi, o juos tvirtina VDI. Šiuose buvo ir nelabai gal įdomių dalykų nelabai entuziastingai atskaitytų, bet visi lektoriai buvo savotiškai įdomūs jei ne pedagogine prasme, tai kaip žmogaus tipažo patyrinėjimo – aš tokį šį iškrypusį pomėgį gal ir patenkinau (nežinau, ar kuris pastebėjo nežymų randą prie dešinės ausies – “…ir švilpė kulkos pro ausis“).

2. Kursai iš tikro naudingi darbdaviams (darbdavių atstovams – dabar taip vadinasi) bendrojo išsilavinimo prasme. Po jų retas jau pasakys, kad Lietuvoje siaučia “laukinis kapitalizmas“ ir yra “silpnos profsąjungos, menkai ginančios dirbančiųjų interesus“. Tūlas pasakys atvirkščiai. Vien VDI tinklalapyje yra nuorodos į virš 500 įstatyminių ir norminių aktų, kuriais privalu vadovautis. Vertinimas priklauso ir nuo požiūrio taško. Reikalavimų darbdaviams yra tiek, kad nėra poreikio kitąkart kovoti dėl teisių ir kokią profsąjungą steigti – paprasčiau samdomam darbuotojui rašyti skundus valstybinėms priežiūros institucijoms, nes viskas jau, matyt, iškovota, išskyrus geras algas, bet mūsų žmonės yra linkę derėtis dėl jų asmeniškai, o per tas derybas darbdaviai gerokai sutaupo (elementari rinka, Vatsonai; o ar dažnai matote darbo skelbimuose nurodytą algą?).

3. Žinau, kad yra įmonių, kurios “atsėdi“ už klientus ir “padeda susitvarkyti“ šitus sertifikatus, “išlaikydamos“ baigiamąjį testą. Man paprasčiausiai nepriimtina korupcija (linkėjimai pažįstamiems iš STT!) ir tas rusų viarslininko a-la Polkanas iš “Skraidančio laivo“ – “kupliū“ (rus. “nusipirksiu“). Todėl leidausi šiam eksperimentui kaip mano Lietuvos Respublika ir suplanavusi – po kursų mano tolerancijos kitoms gyvybės formoms ir sizigijos poveikiui žmogaus pasąmonei ribos labai išsiplėtė. O nuo šių metų tvarka sugriežtėja, ir, matyt, kaip kovos su ta korupcija (iš valstybės pusės žiūrint) arba paslauga (iš viarslo pusės žiūrint) – bus kompiuteriniai testai kaip Regitroje vairuotojo pažymėjimui gauti.

Sutinku, kad šitas darbų saugos paslaugas, kaip ir buhalterines, galima paprasčiausiai nusipirkti – yra tų įmonių, kurios prisiima atsakomybę (pagal principą “gerai, kol gerai“), aprūpina visa reikiama dokumentacija atsifutbolinimui. Kadangi ima už makulatūros skaičių, tai nenustebkite, kad jūsų biuro administratorė privalės praeiti instruktažą kaip saugiai dirbti elektriniu virduliu (6 psl. tekstas), nes ir vienos darbo vietos vertinimas yra apie 350Lt. Visa tai yra išlaidos, ir dažniausiai iš anksto nenumatytos ir nepagalvotos.

Mes iki šiol apsiėjome be darbuotojų samdos. Turėjęs “praeitame gyvenime“ apsčiai rūpesčių su pavaldinių asmeninėmis problemomis, matyt, išsėmiau savo empatijos ir atjautos svetimoms bėdoms, kurių daugumą tesudaro lietuviškasis inkštimas dėl visko (sąrašas ilgas ir nebaigtinis), paskutinius dar turėtus likučius. Todėl vertėmės paprasčiausiai samdydami paslaugos tiekėjus, o ne darbuotojus. Bet ir čia įstatymai keičiasi jau nuo šių metų, o, kaip sakoma socialinėse reklamose, vokeliai ir nelegalus darbas yra ne išeitis, o man – nepriimtina alternatyva.

Ir čia nuo kursų gal derėtų pereiti prie kitos dalies – apie smulkias įmones, norintiems pradėti verslą arba galvojantiems apie nuosavą “uabčiką“. Manęs savo šiuos komentarus po kursų, kaip ir apie pačius kursus, paprašė išsakyti Remigijus Šimašius, ir čia iškart deklaruoju: neturiu jokių politinių ar asmeninių ryšių su teisingumo ministru – jis yra man kolega kaip tinklaraštininkas.

Iš tiesų, iš pradžių maniau, kad sumesiu mintis gana greitai. Bet kai imi gilintis, tada atsiranda daug argumentų pro ir con.

Galima iš tikro viską absoliučiai atšaukti – bet kokį reglamentavimą. Bet juk gyvename Europos Sąjungoje, o ir ne technikos amžiaus pradžia, su vaikiūkščiais, renkančiais medvilnės atliekas iš po staklių, kuriose slenkanti dalis grasina sutraiškyti galvą… Nežinau darbdavio, kuris nesiskaitytų su savo “gyvu inventoriumi“, net jei būtų įteisinta oficialiai vergovė, tad palūkėkite klykti, kad aš to ir siekiu.

Todėl reglamentavimas yra neišvengiamas. Kiek jis sudėtingas ar paprastas – va čia klausimas yra iš tikro vis dar diskutuotinas. Tarkime, nemažai įmonių iš esmės tėra ofisinės: visas savo papildomas paslaugas, kuriose aktuali tiesiogiai darbų sauga, jos perka – sandėliavimas, transportavimas, gamyba ir t.t. Bet netgi tokios įmonės yra priverstos atlikti formalų darbo saugos rizikos vertinimą (o jei sekretorė apsipils vandeniu iš kavinuko, ką?). Netgi jei kažką darbe reikia perkelti (prekiaujate kompiuteriais, tarkime), tai turėsite įvertinti darbų saugos riziką pagal normatyvus “darbas su rankomis rūšiuojamais daiktais ir jų kilojimas“ (ar pan.). Reikia pasilypėti ant kopėčių? Ieškokite atitinkamo normatyvo, net jei ir nebus aukštuminiai darbai. Ir pan.

Juolab, kad medicininė apžiūra privaloma visada prieš priimant į darbą, o ir darbuotojus privalu (va ar vykdoma – kitas reikalas) siųsti periodiniam pasitikrinimui, siekiant įvertinti profesinės ligos poveikį. Labai palengvėtų, jei pakaktų ne pažymos (o ir Ligonių kasos jums padėkos!), o paprasčiausios standartizuotos deklaracijos iš darbuotojo pusės dėl atititikimų sveikatos reikalavimams. Profesinės ligos rizikos atveju – tiesiog derėtų pridėti dar atitinkamus punktus. O kiekvienas sodrai mokantis asmuo ir taip turi teisę nemokamai medicininiai apžiūrai kas dveji metai.

Įmonė sutaupo lėšų siuntimui, taip pat laiko sau ir darbuotojui, kaip ir šis įsidarbindamas (reta kuri kompensuoja išlaidas patikrinimui, juolab, kad žmogaus į darbą gali po rezultatų ir nepriimti). Jei dirbs tas naujas darbuotojas biure, o tikrinosi sveikatą ne seniau kaip dveji metai, tai kam dar tas papildomas formalizmas? Žinau priežastį (kursuose mokė), bet daugeliu atveju tai yra vis tiek tik formalizmas (kas darbinosi – patys pritars). Darbdavį beliktų tik įpareigoti atlikti medicininę apžiūrą, jei darbuotojas negali pasirašyti tos deklaracijos (pvz., yra profesinės ligos rizikos grupėje arba jo med.apžiūra, kaip ir TA automobiliams, jau pasibaigusi). Higienos pasas čia, pastebėsiu, ne tas pats – ten pastabų nėra.

Arba, tarkime, rizika dėl darbo su “videoterminalu“. Toks terminas atsirado tuomet, kai tie kompiuteriai dar buvo ESM, ir monitoriai iš tikro spinduliavo pavojingai daug. Dabar mobilusis telefonas ryšio metu yra pavojingesnis už LSD arba skystų kristalų monitorių, veikiantį visą dieną, o juk tokie monitoriai dabar – vyraujantys! Plius, buitinis vartotojas nėra įpareigojamas tikrintis sveikatą, kad nusipirko kompiuterį, kadangi pakanka gamintojo garantijų (ir laikoma, kad tas nekiurksos visą darbo dieną, bet tai pažįstate ne vieną, kuris praleidžia tikrai ilgiau, nei kelias valandas per parą). Išmeskite iš įstatymų ir reglamentavimų va bent šitą atgyveną – ir jau visa darbų sauga ofisinėms įmonėms savaime atpuola.

Ir, be abejo, norėtųsi skirtingų kursų būtent tokioms ofisinėms ar prekybinėms bei paslaugų įmonėms, ir skirtingų technologinėms (gamyba, statyba, logistika). Pirmosioms pakaktų pilnai 4 valandų seminaro ir baigiamojo supaprastinto testo (kur vyrautų klausimai, pvz., apie viršvalandžių skaičių per savaitę – ir dabar tokie yra). Antra dalis būtų skiriama atitinkamai pagal profilį. Juk ir vairuotojo pažymėjimai yra skirtingų kategorijų, ir netgi ta pati kategorija turi skirtingus porūšius. Kodėl tik dvi yra darbų saugoje (kaip kažkada būta sovietmečiu: “mėgėjas“ ir “profesionalas“ – tačiau JAV iš esmės šis skirstymas ir dabar likęs), o ne daugiau variantų? Reiks mums gamybą arba technologinius procesus pradėti – pasipildysime žinias per vieną dieną atitinkamuose kursuose, labai laiko nesugaišdami.

Daug ką galima ir standartizuoti, nes copy/paste iš esmės visos darbų saugos paslaugas teikiančios įmonės ir prakalinėja, o juk viskas iš esmės jau yra tuose pačiuose norminiuose aktuose išvardinta. Nes, supraskite: ten, kur yra apribojimai ir kokie nors normatyvai bei reikalavimai – ten yra laiko ir pinigų sąnaudos įmonei. Ir, aišku, pagal gamtos ir finansų “tvermės dėsnius“: niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta – tad nuostolius kompensuoja vartotojai, o ten, kur vieniems yra išlaidos, kiti sugeba užsidirbti (kursai, konsultacijos, papildomos paslaugos). Aš galiu pasakyti ne tik, kiek kainavo kursai, bet ir paskaičiuoti laiko sąnaudas litais. Juos teks įskaičiuoti į produktų kainą, o sumokės vartotojas.

Bet man toks užsidirbimas iš nelaimių ar tokių bėdžių, pakliuvusių į situaciją, kad reikia va reikalavimams atitikti formaliai – tai kaip naudojimasis kieno nors sunkia padėtimi: vienas dalykas prekiauti vaisvandeniais, o kitas – nulupti už troškulį prie sausros. O ir valstybė čia nemažai švaisto savo išteklius (t.y. surenkamus mokesčius!) kitąkart šitokiems nuostoliams padengti (tuoj būsiu kaip beširdis liberalas apkaltintas laukiniu kapitalizmu ir pasikėsinimu į šventas proletariato saugaus darbo teises – rašau ne apie tai!).

Vis tik džiugina, kad dabar inspektoriai žiūri palankiau ir yra nusiteikę konsultuoti (surašydami neatitikimų aktą ištaisymui), nei kad bausti, jei kurio reglamento paprasčiausiai nežinai. Netgi galima pačiam išsikviesti inspektorių – jis viską ir surašys, nereiks gūglinti ir spėlioti, o tik beliks įvykdyti. Inspektoriaus darbo laiką apmokės mokesčių mokėtojai, žinia… Tik ką apie šitą kalbėjau. Nes nėra ir nemokamų valstybės teikiamų paslaugų – už jas sumoka nebūtinai tas, kurias jas gavo. Ciniška? Liberalu gi, nu.

Temą, manau, dar pratęsiu – ypač apie įmonių tipus ir ką ten reiktų tobulinti. Šįkart žemiau – įspūdžiai tiesiogiai iš kursų (dar nežinau, ar testą išlaikiau):

* * *

2012-01-17

Šiomis dienomis iki ketvirtadienio imtinai esu darbo saugos kursuose – privalu pagal įstatymą, tai va ir sėdžiu su tokiais pačiais direktoriais bėdžiais.

Ikipiet buvo apie Darbo kodeksą ir… šiek tiek apie profsąjungas. Prisiminiau, kad prie vienos profsąjungos kabineto Profsąjungų rūmuose ant vinies kabo atkąstas (kas sakė Apple???) CD – UB40 (Anglijoje tokį numerį turi forma bedarbystės pašalpai gauti). Buvo šiek tiek apie nelegalų darbą (į diskusiją nesikišau), bet bus šiek tiek ir ryt – čia bus įdomiau lektorių patrolinti paklausinėti.

Popiet jau atėjęs darbo inspektorius laisviau pasakojo iš praktikos apie darbo saugą ir rodė nuotraukas. Į statybas, aišku, nuėjus jų sočiai rastum (esu šiek tiek dirbęs sovietmečiu, bet galite Šūriką pažiūrėti). Pagalvojau, gerai, kad į jachtklubus neina. Apie saugos diržus nuo kritimo – čia iš viso atskira tema net į skipper.lt tiktų, tai nesiplėsiu.

Daug pozityvo išgirdau, ko nerasi mūsų spaudoje perskaityti: net jei nėra vieno langelio, tačiau valstybinės kontroliuojančios institucijos skelbia planinių patikrinimų grafikus viešai. Ir parengti klausimynai, ko klausinėja inspektoriai (be saviveiklos). Pirmieji jau šiemet publikuoja gaisrininkai (kaip į gaisrą – spėriai!). Darbo inspekcijoje jau irgi patvirtinti, tik dar neįdėti.

Dar smagiau, kad pirmiau tik įspėja, o baudžia jau tik tuos, kurie deda skersą. Galima susitarti su valstybe, kad mokėsi pusę minimalios, jei maksimali bauda iki 3000 Lt ir esi “netyčiukas“. Dar galima pačiam išsikviesti inspekciją nemokamai, kad ateitų, padarytų patikrinimą ir surašytų visus trūkumus – nebaus, o nereiks sukti galvos, ką reikia padaryti to conform. Jei tingėsiu, tai taip ir padarysiu.

Keista, kad apie ES teigiamą įtaką šioje srityje visi dažnai nutyli (kaip ir pranešėjai – čia aš dabar sakau), o daug kas pasikeitė nuo tų įvykių, kai premjeru buvo AMBas, finmin – dabartinė Jos Puikybė, o mokesčių departamentui vadovavo – dabartinė finmin, tad visi oficialūs VMI raštai ir įstatymų išaiškinimai teisme buvo išsižadėti (VMI atstovas pasakė “fi! visko atsižadam!“ – ir nebėjo daugiau į teismą) ir paprasčiausiai paneigti be paaiškinimų ir jokio sąžinės graužimo, nes valstybė mokesčių klausimuose visada teisi. Right, justice, my ass.

Bet pozityvumo pliupsnis yra šiandienos interviu per “visada radijas“, kurį klausiausi per pietų pertrauką (“žinių radijo popietė prie pietų stalo su Ginu – apetito negadina“, kažkaip taip) maumodamas bigmaką – kadangi šviežias (interviu, ne tik mėsainis), tai tik ryt bus įrašas su Gidu Dabašinsku ir szlachta litewska zawszie honorowa (ten yra daugiau perliukų, kurie prasideda, kai jos Gidas paprašo patikslinti, kas yra “pokaris“, o ji pasako, kad dabar klausia jos, kaip damos, amžiaus).

Ai, susiraskite per ziniur.lt.

2012-01-18

Šiandien tuose darbų saugos kursuose pagalvojau, kad reiktų įstatymus priimančius politikus į juos suvaryti be teisės naudotis telefonais ir užrakinti duris iš lauko pusės. Langai ketvirtame aukšte – durys jei ne į amžinybę, tai į traumatologinį.

Suprantu – viskas dėl rūpesčio darbo žmogumi. Vieno langelio principo vis dar noriu.

Iš kursų:

Feministėms nepatiks, bet pusnuogių merginų kalendoriai autoservisuose, žinokite, yra ne ten dirbančių žmogėdrų gašlių interesų ir aistrų tenkinimas, o profesinės rizikos psichosocialinio veiksnio mažinimas. Va taip vat!


Pabaigoje buvo gaisrininkas. “Aš čia dabar jums kalbu be jumoro“ frazė nepadėjo švelninti juoko priepuolių. Gyvenimiški pavyzdžiai (2kg gesintuvas moteriškame rankinuke…) efektą tik sustiprino.

Bet ir čia vėlgi viskas daroma “vartotojo naudai“, ir tas eilinį kartą maloniai nuteikia. Gal smulkmenos, gal tas saulėlydis nebuvo toks efektingas, tačiau darkart pasakykim ačiū teisingumo ministrui Šimašiui ir abiems ūkio ministrams (Kreiviui ir Žyliui) už realius biurokratijos mažinimus versle.

Ryt ikipiet dar paskaita, o po to testas. Reikia eiti įstatymus skaityti, nes šperų nedavė. Kova su korupcija turi geras pasekmes bendram išsilavinimui.

2012-01-19

Šiandien buvo paskutinė darbo saugos kursų diena. Pirmas dvejas valandas paskaita apie nelaimingų atsitikimų tyrimą. Praeitame gyvenime darius saugumo pažeidimų tyrimus, tai buvo šioks toks deja vu. Nesu tikras, kad darbdavio įgalioti atstovai, neturintys tinkamo parengimo ir patirties, lengvus nelaimingus atsitikimus darbe ištirs ir teisingai pagal įstatymus apiformins. Net aš abejočiau.

Po to buvo elektrotechnikos saugumas ir visų kursų abibendrinimas. Lektorius, panašus į profesorių Kazlauską (čia tas, kuris vaikams apie paukštukus), vyno ekspertą Dominyką ir Koščėjų Nemirtingąjį iš rusų filmų, ištisai žėrė perlus: “nu, po tokios srovės pakratymo, tai dirbtinį gaivinimą daryti turite, tačiau maža šansų, kad jis sugrįš jau į gyvenimą“; “supranti, susirenka chebrytė ir nubalsuoja“; “kas per durni klausimai?“ (čia apie VDI testo klausimus retoriškai pasvarstė balsu); “geras dėdė ministras va savo įsakymu numeris…“; “jei aš šitą laidą ištrauksiu jums parodyti, tai jūs nieko nematysit, nes čia viską atjungsiu“, “nuo kancerogeninių būna kas? vėžiukas!“ ir t.t.

Sužinojau, kad II elektrosaugos klasės įtaisas žymimas grafiškai kvadratėliu kvadrate. Kai kokio prietaiso dairysiuosi, tai reiks atkreipti dėmesį, kad tokio ir ieškočiau.

Testo rezultatų dar nežinau, gal tik antradienį, jei viskas gerai. Nemažai laikė, kai pas perlaikinėjo. Žinau, kad yra įmonių, kurios “padeda išlaikyti“ ar netgi “kursus atlankyti“, todėl nuo kito mėnesio kursai bus užbaigiami egzaminu kaip Regitroje prie kompiuterio (mes spėjom pagal seną tvarką, nes VDI paprasčiausiai fiziškai nespėjo prasukti biurokratinės savo grandinės sausio 1-mai dienai – testai nauji ir klausimai yra, bet dar neįdiegta, o VGTU, kuriam pavesta, net neturi techninių tam pajėgumų).

Kadangi Remigijus Šimašius prašė daugiau ne tiek ir apie kursus nuomonės, tai reiks padaryti atskirą įrašą jau tinklaraštyje. Visumoje, tai labai prasiplėtė mano tolerancija kitokioms gyvybės formoms ir sizigijos įtakai žmogaus pasąmonei. Kadangi aš iš principo esu prieš korupciją, tai leidausi eksperimentą atlikti ant savęs. Išgyvenau.

Tik va trečiądien iš eilės pietums BigMac nebeatrodo tokiu gėriu…

(bus tęsinys!)

Reklama