Publikuota “Verslo Klasėje“ (VŽ Nr. 18 – 2012.01.26) 2012 m. vasario mėn.

Redaktoriaus Aurelijaus Katkevičiaus pataisyta versija, o pdf maketas – čia

* * *

KNYGA NE FINANSININKAMS, NE EKONOMISTAMS IR NE MILIJONIERIAMS


Jeigu šiame gyvenime verčiatės be pinigų, tai esate arba kišenpinigių negavęs vaikas, arba kokia nors transcendentinė, artimą nirvanai būseną pasiekusi būtybė, tarsi šmėkla klejojanti ir klajojanti samsaros ratais, nerandanti stambios kupiūros, pamestos vakar, kai atsiskaitinėjote už karmos taksi, važiuodama iš vegetariško restorano po opijaus rūkytojų vakarėlio.

Ir nereikia būti jokiu dešrų fabrikėlio direktoriumi, kad suvoktum, jog ne vien laikas, kaip moko nuvalkiota sentencija, matuojamas pinigais. Be jų šiuolaikinė civilizacija neišsiverčia ir, atrodo, dar ilgai neapsieis, nors inkai, sako, puikiausiai vertėsi ir be pinigų, o komunistai šviesiame savo svajų rytojuje jų irgi nebematė, tačiau… Kur dabar tie inkai su savo komunizmu, ką?

Todėl pliaukštelėkite per kišenę – štai jie, grynieji šlamantieji ir skambiosios monetos! Na, o jei vakar užėjote nusipirkti „tik kojinių“, o baigėte, kaip visada, „emociniu šopingu“, tai dar ir padūsaukite: „Ach, tie pinigai, pinigėliai, pinigučiai…“ Kur jie prapuola, kur čia ta laimė begalinė, kai pinigų kiekis baigtinis?

Imam į rankas knygą (arklą ir arfą tegul ima valstiečiai ir šiaip inteligentai, mes juk – intelektualai, ar kaip ten?..).

* * * Knyga ne apie pinigus

Kai mano buvusi ekonominės minties filosofijos ir istorijos (dabar taip eufemizmu vadinami politekonomijos pagrindai, matyt, nuo tada, kai žlugus SSRS šio mokslo Lietuvoje nebeliko) dėstytoja pasakė, kad Niallo Fergusono knyga „The Ascent of Money: A Financial History of the World“, išversta lietuviškai kaip „Pinigų triumfas. Finansai pasaulio istorijoje“, yra geriausia, ko mes čia sulaukėme po prieš gerą dešimtmetį išleistų „Didžiųjų ekonomistų“ (originalus šiosios pavadinimas yra „The Worldly Philosophers: The Lives, Times, and Ideas of the Great Economic Thinkers“, autorius Robertas L. Heilbroneris), iškart pamaniau, kad ji, šiaip žinoma kaip emocionali ir aktyvi kalbėtoja, tikrai nė truputėlio neperdeda – pastarąją knygą, lygiai taip pat jos rekomenduotą, perskaičiau (na, kartų neskaičiuosim…) ir nesigailėjau, tad į knygyną jau nuskubėjau ir šios.

Ši knyga visiškai ne apie pinigus.

Bent jau ta prasme, kokia mes įpratę: kaip ten koks „Naujojo amžiaus“ vienuolis pardavė savo golfuką ir nusipirko dvasinį nušvitimą, o tai atvedė jį prie universalaus atsakymo į visus Visatos klausimus („42“, jei kam įdomu), ar koks nevykėlis vaikas išeina, kai jo tėvas nėra turtingas ir nepamoko, kaip taisyklingai kalti pinigą iš nieko (blogiausiu atveju visada galima surengti kokį ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) vakarėlį godiems lengvatikiams, ar ne?) ar kaip pagauti finansinės sėkmės paukštę, jei nepavyks už gerklės, tai bent už puošnios uodegos, ir patupdyti ant bankų konsultantės buratinams knarkiančiojo gnomo sode užauginto pinigų medžio.

Ši knyga taip pat nėra ir ekonomikos vadovėlis – nerasite ten nei sudėtingų grafikų, kuriuose kertasi pasiūlos ir paklausos kreivės, valdomos rinkos nematomos rankos (todėl iliustracijoje nepripaišytos), nei keliaaukščių formulių, nuo kurių užlūžta humanitaro protas, matantis alfoje ar omegoje visai kitą prasmę nei tiesinę priklausomybę nuo diferencijuoto integralo binarinėje matricoje šešioliktainės sistemos logaritminėje sekoje, nei sudėtingų, sąvokas nusakančių ekonominių reiškinių priežastinius ryšius.

Vien todėl ją dera imti ir skaityti, nes apie globalius ir, atrodytų, sudėtingus dalykus autorius pasakoja labai paprastu ir įtraukiančiu stiliumi – per istorinius įvykius, jų priežastis, sąsajas, patyrimus, asmenybes, valstybes, nuopuolius ir pakilimus. Pamažu jis išdėsto, kaip pinigai savo visomis sudėtingomis formomis persmelkė mūsų civilizaciją.

Veikiausiai jis nepadės išmokti „užsikalti babkių“ ir nesudėlios schemutės, kaip tapti milijonieriumi iki kitų Kalėdų, net ir nenusipirkus laimingo loterijos bilieto. Bet jis pagelbės suvokti, kaip pinigai funkcionuoja ir kokia jų paskirtis ne šiaip žmogaus ar skaitytojo, o visos žmonijos gyvenime.

Nepadarys knyga skaitytojo nei gobšesnio, nei moralesnio, matuojant pinigų matu, – autorius iš viso nei moralizuoja šiais klausimais, nei kaip nors motyvuoja atmesti moralinėmis pagiriomis grįstas netinkamas nuostatas ir pamilti ilgesnį banknotą.

* * * Istorikas, kuriam patinka ekonomika

Knygos autorius – Niall Campbell Douglas Ferguson, gimęs 1964-aisiais Glazge, yra britų istorikas, išsilavinimą įgijęs Oksforde (vokiečių kalbą išmoko skaitydamas Friedricho Nietzsche’s veikalus, gurkšnodamas „Guinness“ alų smuklėje). Jis specializuojasi finansų ir ekonomikos istorijoje.

Savo tėvynėje jis labiau žinomas dėl knygų, straipsnių ir televizijos laidų apie britų imperiją ir kolonializmą (to laikotarpio praeityje dažnai įžvelgia ir teigiamų dalykų, kurie selektyviai ignoruojami dėl bendrojo įsivyravusiojo politinio korektiškumo).

Tikrąjį žinomumą ir pripažinimą įgijo gal tada, kai išleido dvitomį veikalą apie garsiąją Rothschildų giminę (apie juos yra skyrius ir šioje knygoje). O šiuo metu jis rašo biografinę knygą apie buvusį JAV valstybės sekretorių, padėjusį pamatus moderniajai JAV ir netgi gal Vakarų pasaulio užsienio geopolitikai, Henry Kissengerį – vien dėl puikaus ano dvitomio veikalo ir savo reputacijos bei dėmesio faktams ir žodžiui gavęs priėjimą prie dokumentų, kurie šiaip jau viešai nepublikuojami ir per „WikiLeaks“.

Aš įtariu, kad netgi ir mūsų istorijos ir fantastikos mėgėjai (kai kurie iš jų yra ir šio žurnalo autoriai) su N. Fergusono pavarde ir jo mintimis jau yra susidūrę, ir tikrai ne ekonomikos kontekste.

Kaip jums, pavyzdžiui, toks alternatyvus istorijos traktavimas, pateikiant argumentuotus ir faktais grįstus teiginius, kai pareiškiama, jog, tarkime, iki Pirmojo pasaulinio karo Vokietija buvo labiausiai antimilitaristiška valstybė Europoje, Anglija susijungė į Antantės sąjungą su Prancūzija ir Rusija visai ne todėl, kad Vokietija būtų jai kuo nors grėsminga (pradinė sąjunga projektuota kaip tik su vokiečiais), ar kad kas nors panašaus į Europos Sąjungą būtų sukurta daug anksčiau, jei Vokietijai būtų tame kare pasisekę, ir jei ne Vokietijos politinis sprendimas, tai visas reparacijas dėl pralaimėto karo šioji būtų sumokėjusi daug anksčiau?..

Nenuostabu, kad jo kolegos ir oponentai istorikai iki šiol nurimti negali, o jau dėl čia aptariamos knygos tai ekonomikos Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas nusiteikęs iš viso kategoriškai griežtai: viską čia tas istorikas suprato ir išaiškino neteisingai, pasiutime tu mieliausiasis!..

Beje, jiedu dėl JAV kilusios pasaulinės finansų krizės viešumoje ir dabar nevengia komentuodami vienas kitam kandžių replikų palaidyti (tradicija, matyt, prasidėjusi nuo JAV Nepriklausomybės karo prieš britų imperiją), nors ponas nobelistas dažniausiai linkęs stoiškai ignoruoti novelistą.

Todėl, žinant apie autorių, šią knygą tikrai įdomu yra paimti į rankas – skaitymas žada netikėtų įžvalgų ir pastebėjimų, kokių paprastai nerastum akademiniuose nuklydimuose paskendusių istorikų darbuose ar užsikasusių tarp formulių, lentelių bei grafikų ekonomistų skaičiuose, kurių nagrinėjimas reikalauja valios pastangų ir dantų krapštukų, neleidžiančių vokams bejėgiškai užsimerkti.

* * * Pinigų kelias į triumfą

Nuolatinis šio žurnalo skaitytojas veikiausiai jau bus perskaitęs šią knygą ir ją deramai įvertinęs. Bet jei to dar kol kas nepadarėte, tai žvilgtelėkim, ką rašo pats autorius baigiamajame žodyje:

Dabartinis finansų pasaulis – keturių ekonominės evoliucijos tūkstantmečių rezultatas.

<…> Šalims, kuriose būdavo įdiegtos visos šios institucinės naujovės, – bankai, obligacijų ir akcijų rinkos, draudimas ir būsto savininkų demokratija – ilguoju laikotarpiu sekėsi geriau nei toms, kurios jų neįdiegė, nes finansinis tarpininkavimas dažniausiai leidžia efektyviau paskirstyti išteklius, nei, pavyzdžiui, feodalizmas ar centrinis planavimas. Todėl nėra labai netikėta, kad Vakarų finansų modelis ėmė sklisti po visą pasaulį: iš pradžių kaip imperializmas, paskui – kaip globalizacija.

Trumpai tariant, pinigų raida nuo senovės Mesopotamijos iki dabartinės Kinijos išliko viena iš žmonijos pažangos varomųjų jėgų. Šis sudėtingas išradimų, tarpininkavimo ir integracijos procesas ne mažiau nei mokslo pažanga ar teisės plitimas gyvybiškai svarbus tam, kad žmonija išsivaduotų iš nykios, vos vegetuoti leidžiančios žemdirbystės ir Malthuso spąstų (gyventojų skaičiaus didėjimas natūraliai yra spartesnis už maisto išteklių gausėjimą – E. N. past.) nelaisvės.

Valstybės mastu žvelgiant, tai, kiek mūsų šalyje visi šie finansiniai dalykai yra išplėtoti, kaip toli pažengę ir kiek patys gyventojai yra išprusę jais naudotis, lemia, koks Lietuvos dabartinis ekonominis išsivystymo lygis ir kokia yra dabartinė ar realiai galima ir tikėtina ateityje visų mūsų gerovė.

O jei pažiūrėtume grynai iš savojo individualistinio taško, tai užduotume sau klausimą, kiek suvokiame šių finansinių institucijų ir jų sąveikos prasmę bei paskirtį ir kiek iš tikro esame pajėgūs jomis naudotis dėl savo gerovės ar finansinio pagrindo, leidžiančio atsidėti gal ir svarbesniems bei reikšmingesniems dalykams gyvenime nei pinigai.

Bet kad tai įvyktų, reikalingas bendras pinigų pasaulio raidos ir dabartinės sandaros šiuolaikinis esminių dalykų suvokimas, o geriausiai šią esmę užčiuopė ir perteikė, mano galva, būtent šios knygos (yra ir BBC šešių dalių dokumentika knygos pagrindu) „Pinigų triumfas“ autorius – Niallas Fergusonas.

Užsiskaitę vis dėlto nepamirškite daryti pertraukų!

AscentOfMoneyBK

Knyga apie pinigus, kuri visai nėra knyga apie pinigus.

Reklama