Dr. Aušra Maldeikienė savo facebook paskyroje parašė net keliomis prasmėmis labai puikų ir, svarbiausia, glaustą tekstą apie Lietuvos partijų ideologines ne šiaip nuostatas (t.y. žodžius ir deklaracijas tipo “pažadėjau – patiešyjau“), bet tikrą ir jų įdirbį bei suvokimą, analizuodama vieną aspektą, kuris mūsų rinkėjui gal yra aktualiausias – socialinę politiką ekonomikos sistemoje.

Skaičiau Kopenhagoje viešbučio foje (nors pro įėjimą matosi Rotušė, bet internetas buvo tik ten), po to vis paskaitinėjau slampinėdamas po miestą ir parką.

“Daug galvojau, patiko“ (c).

Turėkite omeny, kad bemaž savaitę stebėjau karališkąjį švedų socializmą. Tad potyriai realybėje ten ir šie skaitiniai savotiškai susišaukė.

Parekomenduosiu ir, atsiprašau už įkyrumą, Arkadijui Vinokurui paskaityti. Nes man jo netikėtas sprendimas “kovoti už darbininkų teises kapitalistų partijoje“ (įsirašė į LSDP rinkiminį sąrašą) rodo arba šventą naivumą (priminsiu, kas nepamena, kad šita puikiai išmuštruota ir užgrūdinta bolševikinė nomenklatūra ne tik prichvatizavo gamybos priemones ir turtą, t.y. tapo kapitalistais pagal Marksą, bet suvalgė ir suvirškino pateiktus, kiek pamenu skaitęs Respublikoje, kuomet Tomkaus “paliotnus užsinešimus“ gesino ne tik Gavelis, bet ir Staselis, už butą senamiestyje Vytenio Iljičiaus pateiktus patiekalui Aloyzo Sakalo tikruosius socdemus – vien vardan socdemų brandname ir vietos Socinterne, tad man tik liūdna stebėti idealistišką romantizmą apie “vieną lauke karį“), arba tai yra visiškas cinizmas, pranokstantis Viktoro partijos pavadinimo parinkimą tam “politiniam uabui“, arba politinių realijų nesuvokimas, tuomet klausimas, ką tuomet norima pasiekti nacionalinio lygio politikoje, neskaitant šalutinio efekto – materialinės gerovės pasigerinimo kadencijos metu?

Cheerilee-commie

Šventas naivumas

Nuoširdžiai nesuprantu: būti priverstam išvykti iš Tėvynės dėl šitų ir dabar grįžti pas juos į šutvę? Atsiprašau, bet tai ne tie socdemai – čia ne Švedija. Tik mano nuomonė, bet paaiškinu, kodėl nesuprantu kai kurių gerų žmonių netinkamų poelgių, o šitą aš vertinu būtent taip (aš labiau suprantu Landsbergio flirtą su kedofilais ir įtariamo žudiko gerbėjais, tiesą sakant).

Ir ne, autorė apie tai nerašo. Čia aš apie tai rašau, ir tai – ta pati, deja, tema.

Nes, kaip sakiau, tekstas yra daug gilesnis savo kontekstu ir jos nuorodomis. O išvadas pasidarysite patys.