Po savaitės Švedijoje ir Kopenhagoje (pastaroji buvo išimtis, kuomet pasakiau, kad čia dar noriu grįžti), galiu pasakyti labai nuoširdžiai:

Myliu šitą šalį, vardu Lietuva!

Jėzus, kaip čia pas mus viskas pigu, miela, paprasta ir juda sparčiai pirmyn!

Žinote, estai pasirodė man mieli ir šilti žmonės. Jie tuos anekdotus apie suomius pasakoja, kuriuos mes (per zadornovus) pasakojame apie juos. Ir kai palyginau su tuo karališku socializmu, tai akivaizdu, kodėl estai šaiposi iš mūsų:

NUSTOKIME TRYDALIOTI dėl savo šalies “blogumo“ ir nustokime ieškoti žalesnės žolės anapus sienos (kaip teisingai pastebėjo, berods, Romas Sadauskas-Kvietkevičius: jei kaimyno žolė žalesnė, tai ir jo sąskaita už vandenį bus didesnė).

Tiesiog imkime tvarkytis čia ir dabar. Ir bus dar geriau. Estai nesiblaško kaip višta be galvos, o ramiai tvarkosi. Todėl ir turi. Tūlas lietuvis turi daugiau, nei mano, kad turi. Išmokite vertinti ir džiaugtis.

Nepraeis nei dar 20 metų, ir švedai čia jau nebevažiuos net iš smalsumo. Jiems bus paprasčiausiai “ne fasonas“. Jau dabar daug ką turime geriau. Ir ne per 200 metų be karų, sėdint užantyje tarp vokiečių pataršytų norvegų ir sovietų taršytų suomių, nebebijant danų, kurios taršė anglai. Įsivaizduokite, jei visą 20 amžių būtų skriaudę tik lenkus, latvius, prūsokus ir gudus, o ne mus. Aišku, “ačiū“ ypač sovietams (dėkoti galite ant Žaliojo tilto).

socialism1285308104

Pas mus gi kartos nėra, kurios santaupas ar turtą nebūtų kada kas nenusavinęs, o apie trėmimus, priverstinę emigraciją bei fizinį tautos naikinimą net nekalbu.

Tad visas tas mūsų šalies “neturtas“ yra sąlyginis. Švedai nepateikia duomenų, kiek žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, to nerasite netgi CIA Facts Book, o va danų – virš 13 proc. (palyginam: Lietuvoje – 4 proc.).

Nelyginkite savo pajamų su švedų – ne ten gyvenat, kaip ir jie ne po 5 litus už benziną čia moka. Nenusipiginkit.

Reportažas gal ir bus prie progos. Dabar tiesiog informuoju, kad jau grįžau.