Gal tik Lietuvoje, bet čia kažkodėl reformatoriai vadinami konservatoriais, o konservatoriai, tiek pagal pasipriešinimus reformoms, tiek pagal ideologiją, vadinami socialdemokratais, nors labiausiai sugeba pasirūpinti savo nuosavu praturtėjimu ir stambaus kapitalo globa.

Tik čia balsuodamas už tvarką ir teisingumą žadančią partiją gali tikėtis ateisiant netvarką ir sumažėsiant teisingumo, o drąsiais save vadinantys slapstosi nuo teisėsaugos.

Čia krikščionių partijoje gali būti ne tik bedievių, bet ir kitatikių, o ne vienas jų narys yra pričiuptas nesilaikantis Bažnyčios įstatymų, kaip ir nedraugaująs su pasaulietiškais. Gi krikščionys demokratai, nežiūrint pavadinimo, kažkodėl labai tolerantiškai priima laisvamanius, kitataučius ir turi idėjiniu autoritetu autokratą.

Tai čia liberalai dauginasi kaip blusos šuns kailyje, o jų ministrai reklamuojasi ne liberalais, o tikrais valstybininkais, susitvarkančiais su nacionaliniu stambiu valstybiniu kapitalu arba pasižymintys paslaugumu diktatoriams. Liberalios nuostatos taip pat jiems leidžia dirbti bet kokioje vyriausybėje, tačiau visada apsimesti esančiais opozicijoje.

Tai čia sakančios taip partijos ragina piliečius sakyti ne.

Ir čia nacionalistų vadas, kovojantis už lietuvišką liumpeną bendravardėje šalyje gali ciniškai vesti rusų grafaitę. Kapitalistas gi gali įsteigti darbo partiją, nors savus darbuotojus perka “vokeliais“, žino atsakymus į visus šalies valdymo klausimus, tačiau šiukštu jų nepasakys, kol negaus absoliučios valdžios.

Čia galima turėti partijas pagal tautybę arba socialinę kilmę ar gyvenamos vietos lokaciją, tačiau dalyvauti nacionalinėje politikoje, sprendžiant kitų tautų, klasių ar regionų reikalus.

Už tai vienintelis teismo pripažintas padugnė nuosekliai politikoje yra tai, kuo ir skelbiasi esąs, bet kovoja už šviesią iliuziją kitų sąskaita.

Gal todėl čia daugiausiai lošėjų rinkimuose, kurie vis ne ant tos partijos pastato ir vis ne tuos jiems kiti išrenka. Tarsi po to politikai valdžioje irgi bus lojalūs rinkėjams, kurie nelojalūs per kiekvienus rinkimus, nes niekaip negali apsispręsti, kas jie patys tokie gyvenime, kas atstovauja jų interesą ne per rinkimus, ir todėl, matote, jie “privalo rinktis, nesgi demokratija, nu!“

Panašiau, kad tai veikiau jau ochlokratija, ponai, nors visiškai sutinku, kad lemingai turi teisę balsuoti už lemingus.

Keista tik, kad po to išrinktoji lemingų valdžia skundžiasi lemingais, arba, atvirkščiai, jau lemingai skundžiasi vyriausybe, kuri jų lemingiškus jausmus ignoruoja, nes yra įsitikinusi, kad ne lemingai juos ir išrinko.

Gal todėl Vespesiano pradėtą Koliziejų imperatorius Titas ir pastatė, kad plebsas netrukdytų Senatui. Ne VAE čia reikia statyti, o cirką, nes 4 nacionalinių kanalų aiškiai per mažai. Arba ir toliau turėsim cirką politikoje.

Pastaroji alternatyva piliečiams yra pigesnė, tačiau kainuoja šaliai ateitį, kai klounai vadyboje reiškiasi.

Jei dar nežinote, už ką balsuoti ir ketinate rinktis, tai likite namuose prie teliko.

Publikuota mano Facebook paskyroje čia, kai dar “valstiečių“ nebuvo.