Gal tik man taip sutapo, kad kažkada (o, beveik prieš dešimtmetį!) rašiau magistro tezes, remdamasis pensijų reforma ir privačiais investiciniais fondais (juos vadina platesne prasme PIFais, nors pas mus vadina vis tiek siauriau tik “pensijų privačiais fondais“), ir kaip tik užtaikiau ant šitos AMBalinės socdraudimo sistemos reformos (knieti dėti kabutes, bet reforma buvo, tai susilaikysiu, nors sarkazmą, manau, supratot).

Tąkart apsižiūrėjau visu pusmečiu anksčiau spaudos (prabudusios tik prieš Kalėdas), kad Sodra jau virš 8 mėnesių nepervedė nei cento į PIFus, nors jūs įmokas darėte, o fondą buvot išsirinkę, svajingai gododami, kaip jūsų mokesčių pinigėliai ten teka upeliu ir virsta pinigų kriokliais.

Tais pinigais ciniškai naudojosi valstybė (tiesą sakant, nomenklatūrai valstybės turtas ir lėšos visada buvo jų, o liaudžiai kas bendra – tai niekieno). Jūsų neatsiklaususi. Nes reikėjo deficito problemą spręsti.

Taip nutiko, kad dekanate užtikau Starką (dr. Margaritą Starkevičiūtę – visi dėstytojai turėjo pravardes, tad teneįsižeidžia; mano darbo vadovas buvo, tarkime, Paškė – Vertybinių popierių komisijos, kuriai vadovavo Poderis, vienas iš penkių narių, atsakingas už ekonomikos sritį; taip, giriuosi, o ką?). Visi husarai yra tankistai, tad aš jos taip tiesiai ir paklausiau, ar ji žino apie šį “skandalingą“ faktą?

Žinojo, tačiau jai į EP išrinktai būti rūpėjo, todėl ji viešumoje šito neeskalavo, kaip būdavo paprastai tokiais atvejais įpratusi. Vieni apkaltins konformizmu, kiti – valstybišku požiūriu. Beje, ji mums ir prisipažino primygta per paskaitas, kad jokio PIFo nepasirinko, o liko mamoje-sodroje. Kas yra visiškai logiška subrendusių (nežinau, kaip delikačiau čia amžių įvardinti, nes aš dar paauglys iš jos rašinių apie roką komsomolkėje požiūrį į muziką formavausi) ir gerai uždirbančių moterų atveju, jei nagrinėjote skaičiuokles.

O reformos esmė buvo labai paprasta: AMBas iš pradžių šitą reformą palaimino, kad valstybė atsikirstų nuo savęs visus įsipareigojimus dėl socialinio draudimo ir pensijos (t.y. viską ką galite padaryti, tai, gavę mažesnę pensiją ir menką prieaugį iš PIFe sukauptos privačios dalies, nes pervedami procentai nuosekliai mažėjo, kol liko simboliniais, nors buvimo PIFe faktas jums nukirto teisę į valstybės primetamą “sukauptą“ pensijos dalį, palikdamas tik bazinę, nueiti ir nusišlapinti ant velionio kapo, nes kito būdo atsakyti už savo veiksmų pasekmes objektyviai nebeturite ir jau ateityje, sulaukę pensijinio amžiaus, nebeturėsite – “po mūsų nors ir tvanas“, kitaip tariant, veikia).

Tamkart tai buvo būdas ne tik gal eurą įsivesti (baigėsi fiasco, priminsiu), bet ir subalansuoti žiauriai didėjančio Sodros biudžeto deficitą, o ir rinkimus dar reikėjo laimėti (o jie laimimi dovanomis rinkėjams – čia gi su ta reforma įtiko visiems: ir socialistinei sodrai, ir liumpenams rinkėjams, ir liberalams, suteikdami pastariesiems individualaus prakutimo iki senatvės viltį).

Dabartinis makalavimasis dėl naujų Sodros gairių ir reformos, kai iš pradžių padefaultu visus išmeta atgal į Sodrą (įskaitydami sukauptas, t.y. per pasaulinę krizę nuvertėjusias, sumas, o ne sumas, kurios buvo pervestos iš Sodros), nebent nusprendi parašyti raštiškai, kad prašau mane PIFe palikti, nes nenoriu aš pas mamą-Sodrą, kuriai įmokos lubų neturi, o išmokos yra griežtai ribotos, reglamentuotos, ir dar niekaip tos įmokos nekaupiamos, o išmokamos pay-as-you-go būdu einamiesiems klientams: pensininkams, socialiai remtiniems, neįgaliems, tėvystės (motinystės) išmokoms ir t.t. – galiu lažintis, ir Sodros darbuotojas visų kategorijų be šnibždės neužsikirsdamas neišvardintų.

Bet pridėta dar gerumas: gali papildomai ir primokėti iš savo uždarbio (JAV – iš GPMo, užpildžius formą prie deklaracijos, kas faktiškai yra mokestinė lengvata kaip pas mus su būsto paskolos palūkanomis, kažkada kompiuteriams, taip pat draudimui ir pan.), o valstybė (iš tavo pinigų) dar tiek pat primes. Apsispręsti dera nuo balandžio 1 dienos (ir tai ne pokštas).

Tad tarsi viena ranka godžiai viską atima, ką nuo Sodros bandei “nusukti“, pasislėpdamas PIFe, bet kita ranka iš TAVO kišenės pridės tiek, kiek ir pats iš savo kišenės pridėsi. Labai socialdemokratiška (ne, be kabučių, nes patys socialdemokratai nenusipelno kitokio, kaip tik pašaipaus požiūrio į save ir savo kliedesiaisi pagrįstą ideologiją bei “rūpestį žmogumi“).

Kaip aš padarysiu šiuo atveju, dar nežinau. Yra laiko apsispręsti.

Susirūpinęs pensininkas (iš Kiplinger)

Tiesą sakant, sveiko proto žmogus šitoje šalyje seniai nesitiki jokios globos ir pensijos (t.y. finansinės paramos senatvėje) iš valstybės. Sodros deficitas einamuoju momentu yra jau 25 mlrd. Lt, o didžiausias mokesčių mokėtojas (čia tas, kurį koncervai sužlugdė – aha, Mažeikių Nafta, arba dab. Orlen Lietuva; įsivaizduojate, jei jie dar ir VAE projektą būtų taip “sužlugdę“, tai kiek milijardų litų į biudžetą eitų?!) per metus VISŲ mokesčių sumoka 1 mlrd. Lt. Kiti mokėtojai, deja, atsilieka ženkliai, o daugiausiai valstybė pridrožia iš tų, kurie skatina Sodros išmokas ir ligonių kasų išlaidas – alkoholio ir tabako akcizų mokėtojų.

Tad dar blaiviai mąstantis ir sprendžia tas problemas taip, kaip išmano arba išgali. Emigracija, beje, irgi yra vienas iš Sodros būsimo kracho apsidraudimo būdų. Aišku, galima čia visaip spėlioti, ar Vakarų valstybės šiems imigrantams išgalės mokėti adekvačią pensiją, bet manau, kad jie patys veikiau į Lietuvą žiūri kaip JAV pensininkas į Floridą, kur galės grįžti nukaršti ir pasilaidoti už emigracijoje uždirbtus pinigus ir mokamą iš ten pensiją. Mano mintyse yra koks nors namelis kokioje nors graikų saloje Egėjo jūroje – dievaži, už šilumą mokėti tikrai nereiks, bus ta visuotinė renovacija, ar ne (už savo virš 100 kv.m buto šildymą daugiabutyje Vilniuje praeitą mėnesį sumokėjau virš 100 USD, bet iki 100 EUR netraukė; baisu, iki ko kubilistanas nuvarė Lietuvėlę, ane?…).

Dar kiti bando investuoti – juk PIFai nėra jokia panacėja (šitą nuodėmę liberalams labai mėgsta visokie kairiūkščiai prikaišioti, infantiliai įsikibę mamos-sodros skverno, tarsi toji paskęsti ar sužlugti negalinti – jūs pasiklauskite dar gyvų gal likusių pensininkų apie 1991 metus ir pensijas, aha), o tik vienas iš investicinių (ir kaupimo ateičiai) įrankių bei būdų. Nekilnojamas turtas, ypač geroje vietoje, kuris nepraranda vertės arba tampa dar naudingu turteliu, išsimokėjus paskolą iki senatvės – vienas iš suprantamiausių lietuviui pensijos sukaupimo būdų. Nes antraip belieka tik laukti rogučių į mišką (nebent gerai LSD užvartojus iš tiesų įtikėtum į globėjiškąją valstybę).

Iš tiesų, tai mano patarimas paprastas: ne tik atkusk ryte su Valensina sultimis, bet ir pradėk pats savo pensija rūpintis, nesitikėdamas malonės iš valdžios. Ir kuo anksčiau (bet sulčių kuo daugiau – man gi pensijoje to namuko pas prasibankrotinusius graikus norisi!) – tuo pačiam sveikiau ir naudingiau.

Aišku, nesulauksime, kad jau nuo kitų metų Vyriausybė paskelbs imsianti tik bazines įmokas (kaip PSD ligonių kasų atveju) ir mokėsianti tik bazines pensijas būsimiems pensininkams.

Bazines pensijas ji jau per AMBalinę Sodros reformą savo įsipareigojimu ir taip padarė, tai kam dabar žadėti neimti visų “priklausančių“ Sodros mokesčių, kai skylė virš 25 mlr.Lt ir kasdien didėja? Kiek čia gaunasi žmogui tos skolos? Po 8333,33 Lt?… Iš kiekvieno – ir to, kuriam pensija mokama bei bus mokama.

Nedaug, maždaug po 700 Lt kas mėnesį – žiū, ar ne visai padori privataus draudimo suma susidaro, ar tik aš čia taip begėdiškai ir ciniškai pinigų naudingumą dabar skaičiuoju?…

LSD partija moka kastis gilyn, kai šlumšteli į duobę. Eičiau popkorno, bet verčiau dera pasirūpinti kopėčiomis.