Sodra su lapine kepure

Žinote, kas bendro tarp pencinykų vadės Grasildos ir save profesoriumi tituluojančio apsimetėlio ekonomisto Povilo?

Abu yra šventai tikri, nes “paskaičiavo ir žino“. Ir nors kuolą ant galvos tašyk – žino, nors tu ką!

Aš va, tarkime, nesu taip labai tikras. Nes, aišku, dažnai tYngiu skaičiuoti ir čia jus toliau tekste baisiais skaičiais užversti (aš jums ką, Statistikos departamentas ar matematikos nerdas kokistais?), kad šiame tinklaraštyje mano reiškiama nuomonė yra IMHO angliškai (in my humble opinion; and opinions like assholes because everyone has one), o ne abiems aukščiau minimiems prelegentams artimesnė IMHO rusų kalba (истинное мнение – хрен оспоришь).

Girdžiu, kaip man sako: tai tu jei jau čia toks subjektyvus, tai gal be asmeniškumų apsieik!

Aš tai mielai, bet ką daryti, kai argumentai ir teiginiai yra tokie blėnys, kad taip ir norisi paklausti:

– A tu durns, Gyliau?

Ir juk akivaizdu, kad tai nėra klausimas. Tai netgi nėra retorinis klausimas. Tai yra teiginys. Fakto konstatavimas.

Tiesiog nesinori asmeniškumų, todėl tarsi paliekama abejonė. Menamas kvailumas, juolab, kad su titulu pjaunasi – koks koks ten jo titulas, priminkite, prašau? Nes latvių užsienio reikalų ministras turi oficialiai išsakytą nuomonę, kad minėtasis dukart mokslų daktaras ir dar docentas netgi anuomet, būdamas guvesnis, bet kolegiškoje kėdėje tebuvo tinkamas lapinę kepurę nešioti, o tai dabar kas pasikeitė, apart kėdės?

Tai gal pašnekam apie Povilo Gylio kliedesius motinos-Sodros klausimu delpiuose:

Grįžkit į „Sodros“ glėbį, vaikai paklydėliai! – šaukia antraštė.

O man sukyla kognityvinis disonansas: važiuoju aš per miestą Vilnių ir klausau tarškančiaus radijaus. Ir ten girdžiu, sako, maždaug tokio turinio tekstą, kad Sodra pastaruoju metu pasiskolino negrąžinamai (ką ką???) 10 milijardų (mili-blemba-JARDŲ!) litų.

A nu jo, pons, sugrįžkite, tai jau tikrai, kad kartu nuskęstume – priešui nepasiduoda mūs didvyriškas “Variagas“ (paaiškinu: iš 570 rusų įgulos po mūšio Čemulpo įlankoje žuvę 33, sužeisti 97, laivas paskandintas; japonų, tuomet nelaikytų iš viso gebančiais prieš vakariečius kariauti, ką ten jau jūros mūšius, ypač prieš jūrinę “deržavą“, nuostolis buvo… nulis, taip, apvalus NULIS, aukų, o tą laivą išsitraukė ir pavertė savo mokomuoju laivu – rusai kaip debilai iki šiol gieda giesmes beprecendentiniam savo kareivų herojizmui; bet tikrai, precendento taip kariauti dar reiktų paieškoti…).

Ir šitas tipas, pradedantis virkavimais (kad visus ištaškytų, nes jis juk žino geriau, iki pergalės tetrūksta: pinigų, valdžios ir palankios žiniasklaidos, giedančius jo menamai išminčiai ditirambus?), kaip ten jis, su kitu profesoriumi (man patinka šitas triukas: jei esu per durnas, tai būtinai pasikviesk į sąjungininkus akivaizdžiai protingesnį), kariauja prieš kažkokias okupuoti jų ekologinius kemsynus bebaigiančias invazines (ar investicines, o tai koks jums skirtumas?) kohortas.

Tikri legendomis apipinti ir sakmėse apdainuoti barbarai plikomis šikynėmis, didvyriškai stoję prieš Romos (vis ta neigiama Vakarų įtaka!) legionų galybę – kas gana atitinka kontekstą, tačiau ironiška, nes legionieriai, nepaisant sunkiosios ginkluotės, iš esmės jokių kelnių nemūvėjo.

Poveliksas ant beveik violetinio žirgo parsiveda nekaltai suvedžiotus pensijų fondų dalyvius atgal į Sodrą

Ir kaip minėtas barbaras, tai ir vėl kartoja tą pačią Mečislovo mantrą (pajuodinta mano):

Antros pakopos privačių pensijų fondų – tų, kurie minta iš Sodros pinigų – dalyviai iki šių metų lapkričio 30 dienos turi apsispręsti, ar jie „visu kūnu“ grįžta į Sodrą ir „visu kūnu“ dalyvauja jos solidarumu grįstoje sistemoje, ar ir toliau dalį Sodros pinigų skiria individualiam pensijų kaupimui.

O iš ko minta Sodra? Ne iš tų pačių dalyvių šitoje sistemoje, kur yra prievolė jiems įmokėti Sodrai ir tik pasirinkimo iliuzija dalį (niekada taip tų varganų žadėtų dar šito paties lapiniakepurio velionio vedlio 5 proc. nepasiekusių) šitų įmokų pervesti investuotojams PIFams, jau atsisakant teisės į neva-kaupiamąją Sodros mokėtinos pensijos dalį?

Vat matote, kaip baisu: PIFai tarsi plėšrūnai (ar maitvanagiai, kas būtų juokinga, nes tuomet Sodra iš tiesų yra maita) minta iš Sodros. Sodra iš nieko neminta – ji yra solidarumu grįsta sistema, besifinansuojanti save iš švento prasidėjimo ir dangiškos manos, o jei ir negrįžtamai skolinasi, kaip radijus sako, tai nei ji grąžins, nei ten tikri pinigai – fantikai, kurie virsta kažkaip realiais pinigais (nors ir mažiukais) pensijų pavidalu.

Tai jei taip Sodra tarsi Kristus vyną iš vandenio verčia fantikus į pinigus (kuriais minta PIFai – niekšai, nemoka jie investicijomis pinigų padauginti, tik minta ir stekena tokią gerą solidarumu grįstą sistemą!), tai gal ji galėtų priversti didesnes pensijas be įmokų ėmimo iš tų Sodros mokėtojų, kurių net visų kūnų reikia šiam stebuklingam (su ekonomika nieko bendro neturinčiam) virsmui (kaip ten Jėzus per Paskutinę vakarienę sakė: šita duona – mano kūnas…)?

Šventraštį perfrazuojantis bakenbardas kuria epą toliau:

Anoje fronto linijoje griaudėja gerai pinigais maitinama kanonada – žodžių ir frazių salvės skirtos tam, kad būtų įtikinti dvejojantys. Dvejojantys, ar verta likti privačiuose pensijų fonduose.  O tokių dar yra apie 500 tūkstančių.

Na, dėl kanonados finansavimo šaltinio viskas aišku – viskas čia iš to mitybos sodria maita. Man tik šiaip įdomu, kad tų dvejojančių yra tik truputį mažiau, nei privačiame sektoriuje dirbančiųjų. Nors II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja maždaug 1,06 milijono žmonių – kaip tik pagal proporcijas: iš trijų milijonų, vienas – dirba ir moka mokesčius, vienas – nedirba ir gauna pašalpas bei išmokas, o vienas milijonas – nei moka, nei gauna.

Aš jokiu būdu nesakau, kad PIFais susižavėję tik privatininkai. Man iki skausmo gaila savo draugo, kuris, būdamas statutiniu pareigūnu, nepasitaręs su manimi pasirašė banko vadybininkės be skrupulų ant smūgio čia pat prakištą pensijų fondo sutartį mainais į nereikšmingą kredito procentų nuolaidą būsto kreditui, tuo pačiu atsisakydamas pareigūno pensijinio priedo ir likdamas prie elgetiškos būsimos bazinės pensijos, nes gal čia nėra naivių, manančių, kad jis per trumpesnį darbo stažą ir nedidelę valstybės pareigūno algą sukaups PIFe daugiau, nei Sodra nieko nedarydama pagal koeficientus perskirstytų?

Ar LSD partija (a-ū, Povilai, apie taviškius, kurie jau nebe taviškiais tapo keletas metelių iki pencyjų reformos, kalba!) nurašys viską ant smėlio kalnelin atgulusio AMBo, tuomet buvusio premjeru ir šią reformą laiminusio, ar kažkaip ims atgailauti ir atsiprašinėti proletariato?…

Ai, va čia tai jau buvo retorinis klausimas. Ne Gylys gi aš, kad neturėčiau atsakymo, tai kam dar klausti? Ne vakar gimęs.

Man šiaip vis tik įdomu, o kokių gi daugiau tame pusmilijonyje dvejojančių: privačiame sektoriuje dirbančiųjų (čia tie, kur vokelius gauna ir pensijai nemoka, tad neužsidirbs – pffff!) ar vis tik viešąjame (čia tie, kurie kyšius ima ir nieko nedirba, bet jiems valstybė viską garantuoja ir duoda – aha)?

Žinot, kodėl smalsauju? Nes toliau lapinė kepurė šmėžuoja skutančio kiškio zigzaguose.

Nes PIFai, anot geriau žinančio kovotojo prieš juos, yra valdomi visiškų idiotų ir finansinių neišmanėlių. Ten apie portfelio diversifikaciją tai anie irgi negirdėję, o ir įstatymas, nors ir rašo, bet, matomai, diversifikuoti neverčia labai aiškiais ir apibrėžtais dydžiais.

Ten jie, matote, investuoja tik į bankrutuojančių subjektų obligacijas, nes taip teigiantis akivaizdžiai suvokia tūlo lietuvio krachaborišką mąstymą vaikytis išpardavimų, akcijų, nukainavimų ir kitokių pigių dalykų: na, jei šitos obligacijos yra pigiausios, tai kam mokėti daugiau? Iš tiesų, o jei dar pabrangs, tai ir uždirbsi. Tos, kurios mažiausiai rizikingos, yra brangios su mažiausiais diskonto procentais, o va šitos, kur graikų ir Detroito – tai už pusę kainos eina, o kokia dyyyyyydelė diskonto norma!…

Iškart $ $ akyse. Tinka prie lapinės kepurės.

Ypač, kai:

Tačiau jeigu, galima sakyti, dykai ar primokant į privatininkų rankas atiduodamos viešosios lėšos, mokesčių mokėtojų pinigai, negaunant viešosios naudos – solidaraus socialinio saugumo, pradedi galvoti apie Lietuvoje naudojamas juodąsias finansines technologijas.

Kai šitas parpiesorius ant savo titulo varė (čia kai “prie ruso“, kas nesuprato), tai buvo tokia sistema: kaip ir gauni algą, bet nuo tavęs nuskaičiuoja kokiam nors Taikos fondui arba remti kokius nors badaujančius Afrikos vaikus. Vat lyg ir turėtum pats kažkaip nuspręsti, kur savo privatų uždarbį skirti, bet ne – vardan solidarumo, siekiama kokios nors, neva, viešosios naudos.

Taip Gylys mielai ir vėl norėtų sugrąžinti. Nes jei kažkaip pagal jo užgaidą to nevyksta, tai čia – juodosios finansinės technologijos (aš dar pridėčiau, ir jo judėjimo violetinis rūpestėlis, ko nori mergaitė, jei ne valdžios tetulei, drąsiai besislapstančiai tarsi koks nesugaunamasis brolis velionis Džo).

Ir netgi yra to pasekmės:

Tokių technologijų naudojimas garantuotą naudą atneša tik vienai pusei – privatiems pensijų fondams.

Kas abejotų. Priešas aiškus – PIFai, ant kurių galima sukarti visus valkataujančius pifus.

Dabartiniai pensininkai nuo to nukenčia. Labai tikėtina – nukentės ir didžioji dalis iš Sodros dalinai pasitraukusių būsimųjų pensininkų. Ir tikrai nukenčia mūsų bendriems poreikiams tenkinti, bendrajam gėriui kurti skirti valstybės finansai.

Na, apie bendrąjam gėriui kurti skirtus valstybės finansus sunku ką pasakyti guodžiančio, kai jau į Sodrą be tų aukščiau minėtų “negrąžinamai pasiskolintų“ 10 miliJARDŲ litų, šios sistemos deficitas sudaro virš 27 miliJARDŲ litų.

Ir šiais milijardais ne PIFai įmito – anaiptol, ten pervestų pinigų suma toli gražu neprilygsta šitiems baisiems skaičiams. Reiktų skaičius patikslinti, bet jau minėtasis etatinis PIFų priešas Mečislovas Zasčiurinskas antai “Resbublikai“ bėdavojosi, kad jis nesupranta, kaip valstybė galėjo (!) į privačias rankas (atėmusi iš tų pačių privačių rankų ir ne viską grąžinusi – žr. aukščiau) atiduoti (sic!) 5 milijardus litų. Čia iš viso, nuo 2003 metų, pastebėsiu. Ir nepaisant fakto, kad fondai jau iki 2010 metų (neturiu kitų skaičių) išmokėjo PIFų dalyviams pensijų už 32,01 milijono litų.

O gal judu abudu, Paška su Mečkum, truputį užverkite stalčiuką, o tai, žinote, skersvėjis pučia, ką?

Nes ir visus iš komoje esančios Sodros pinigus, kuriais čia pamito PIFai, grąžinus šiai atgal, deja, bet šio paciento prabudimas naujam gyvenimui nenusimato – banaliai trūksta pinigų, skaičiai gi nesueina.

Ir banaliai visi tie būsimi pensininkai, pasitraukę iš Sodros, suvilioti jūsų, ponai su lapinėmis kepurėmis, pažadų, ne tik palengvina Sodros kišenę dabar, kiek išlaisvina merdinčią Sodrą nuo prievolės padalinti, vardan socialinio solidarumo, šiems didesnius pinigus, atimtus iš būsimų dirbančiųjų ir mokesčių mokėtojų.

Tad jei rūpestėlį vaizduojate dėl PIFus pasirinkusių, tai gal nebemulkinkite daugiau kartą apmulkintųjų, ką? Nes nuo šito jūsų gaslighting jau, žinote, koktu darosi, tarsi kokiai bobutei, atbėgusiai pasiskųsti policijai dėl telefoninio sukčiaus, tas dar pasiūlo tyrimo labui pasaugoti šios piniginę, o paskui, kai toji pareikalauja grąžinti, nustemba: kokie pinigai, babce?

Nu gal ne tie, kuriais minta finansiniai maitvanagiai.

Bet tai, sakote, kad taip, tai gal jau tikrai tas racionas vis tik gerokai švinktelėjęs?…