Žmogui, kuris nusprendė Statoil degalinėse prekiauti puikia ir kokybiška kava, užuot įprastai parinkęs kokią nors net ne arabica, o robusta pagrindu pagamintą piguvą, dera Lietuvoje pastatyti paminklą – didesnį už kokį Cvirką ar kitą bronzinių balvonų kompaniją.

Bent jau turėčiau jo veidą matyti ant verslo žurnalų viršelio, o interviu skaityti verslo laikraščiuose. Ir kad analitikai kalbėtų apie Lietuvos rinkos brandą (kuri, cinikas manyje šaiposi, nebūtinai su tuo koreliuoja) ir mūsų žmonių mentaliteto subrendimą kokybiškam gyvenimui (cinikas manyje jau kvatoja: orų, sakyk, orų!), o ne XXL cepelinams po du dvim devynis, spirgai ir taukai ol inkliūziv.

Deja, aš jo net vardo nežinau. Manau, sunkiai jį išgūglinsite ir jūs (pasidalinkite, jei ką).

Todėl, kol pasidžiaugiau, kad IKEA antai jau atsidarė Vilniuje (čia praeitą savaitę buvo toks džiūgautojų ir keikiančiųjų reivas, kad mano pyptelėjimas paskęstų toje šurmuliuojančioje nuomonių pasiutpolkės mugėje), tai ne todėl, kad krachaboriškai varyčiau ieškoti akcijų ir nuolaidų, prie kurių pripratino apie viską pagalvojusios, praktiškiems žmonėms rinktis duodančios, visada mus esant svarbiais deklaruojačios ar tiesiog esančios arčiau mūsų.

Ne, tiesiog man iki Senukų ar Baldų Rojaus per visą miestą važiuoti kitąkart reikia, o čia, matai, tik į aplinkkelį link oro uosto įšoku – ir jau vietoje. Net pakeliui esanti Mokveža Vilkpėdėje, bet, deja, šioji mane retai tenkindavusi, nebent kokio šriubo prireikdavę.

Man tiesiog nepatinka IKEA mentalitetas ir jų verslo filosofija, kuri, atmetus visus politkorektiškumus ir dūmų uždangas, skamba ne ką geriau, nei bet kurio monopolinę mažmeninę rinką sukūrusio Lietuvos prekybos tinklo:

Išspausk tiekėjus kaip citriną ir paskui išmesk, o į pirkėją žiūrėk kaip į kvailį, iš kurio turi išlupti paskutinius jo turimus menkus pinigus (nes juk ir lietuvių liaudies išmintis sako, kad biednas ir durnas yra koreliacijoje, o kvailys su pinigais išsiskiria lengviausiai).

Ką, nepatinka, kai taip atvirai?

Na, tada pakeiskite oficialiais eufemizmais – gal tikrai tuomet skambės geriau. Paguos jus. Manęs neguodžia, nes IKEA nusitaikiusi ir į mane, va tokį visą susipratusį. Kodėl manote, kad aš esu geresnis už jus?

ikea[1]

Nesakau, kad nepirkau IKEA ar kad nepirksiu, nes nesu joks antiglobalistas ar šiaip žalias bei antižydraigelsvas – namuose turiu iš Švedijos IKEA parsivežtą batų šaukštą (lyg čia nerastum…) ir dukrai patiuninguoto rašomojo stalo rankenėles prišuninau prie stalčiukų (norimų iš tiesų čia niekur neradom, o ten – voliojosi kaip standartas, ir gal netgi buvo Lietuvoje gamintas, kas būtų visai juokinga).

Tiesiog savo versle aš orientuojuosi į upper-mainstream pirkėjų segmentą, kurie vertina jau iš tiesų kokybę, bet už tinkamą kainą, ir aukščiau pabrėžtas verslo strategija yra ne mano. Kaip ir tikiuosi, kad ne jūsų, kurie skaitot.

Bet maniškė, deja, vis dar šioje rinkoje ir atrodo (žr. apie krachaborų popinimą aukščiau) kaip premium (tik šitas iš tiesų yra visokie otkutiūriniai brendai), ir realiai gali būti aukšta kainoje dėl apyvartos ir kitų sąnaudų mokesčių, nes kas vokiečiui tik du eurai, tas lietuviui, deja, jau visi 7 litai, o už tiek čia galima nusipirkti vis dar daugiau, nei pas vokietį. Taip, bendrai plataus vartojimo prekių kainos artėja, kai kurios dėl logistikos ir mokesčių pralenkia (tarp mūsų ir Vokietijos niekas vakar dar didžiulės Lenkijos neištrynė), bet visumoje labai reikia euro Lietuvoje, kad perliptume į kokybiškesnį gyvenimo lygį.

IKEA irgi neatėjo todėl, kad pas mus čia prasidėjo nuolat viltingai dūsaujant laukiamas (bet menkai siekiamas, neskaitant emigracijos) gyvenimas kaip Švedijoje. Tiesiog mūsų vidurinė klasė yra jau skaitlinga (o dar prisideda šalimais esančios Baltarusija ir Rusijos anklavas su milžinišku neapskaitomų ir neturimų kur išleisti net pagal prastą mužikišką skonį pinigų mase). Tik pagal IKEA standarto klientą, visai ne vidurinės aukštesnės, o tą žemesnės vidutinės klasės atstovą.

Švedai irgi nesako vargOlis ar biedniokas – tai šalis, kurios skurdo lygio nerasite netgi CŽV faktų knygoje. Sėkmingai sovokiniu stiliumi įveikė skurdą, formaliai apjungdami tris apatines klases į vieną. IKEA vadyba, manau, ne tik puikiausiai segmentuoja, bet ir patys prisitaiko prie politinės viešojo gyvenimo konjuktūros ne tik šituo, nes IKEA iš esmės yra dar ir… labdaros organizacija!

ikea_warszawa_02

Ką, naujiena?

Naujiena ji yra ir mūsų Prezidentei:

“Šis tinklas rodo, kaip galima daryti skaidrų, socialiai atsakingą ir žmones gerbiantį verslą. <…> Šis tinklas niekada nemėgina slėpti mokesčių“, – sakė D. Grybauskaitė.

Na, kamon, teta!.. Jei pačią atjungė nuo gūglo, tai gal patarėjams leisk prie internetų prisijungti Daukanto aikštės generalgubernatūroje, ką?

Paprasčiausiai užtenka net tiesiai į vikę žvilgterėti:

“IKEA is owned and operated by a complicated array of not-for-profit and for-profit corporations. <…> INGKA Holding is not an independent company, but is wholly owned by the Stichting Ingka Foundation, which Kamprad established in 1982 in the Netherlands as a tax-exempt, not-for-profit foundation. <…> The ownership of Inter IKEA Systems is exceedingly complicated and not publicly known.“

Kuris iš čia pajuodintų (kas skamba ironiškai…) apibūdinimų rodo skaidrumą, bent jau? Praskaidrinkite ir mano, ciniko, žvilgsnį, idant praregėčiau, aha.

Nes paprastutė google paieška nuteikia dar netgi ir rūgščiai, nors tai nereiškia, kad aš ta paieškos sistema itin moku naudotis ir dabar jums čia demonstruoju. Apie IKEA labdaringą pobūdį, tarkime, viena iš viršutinių trijų google pateiktų nuorodų:

IKEA has to pay 3% of its profits to the foundation to license its own trademarks. Because IKEA is owned by charities, none of its profits are taxed, making the Ingka Foundation the largest charity in the world, with a net worth of $36 billion. Of course, the charity isn’t nearly as generous as most (being as how it’s mostly just a tax evasion strategy), so it only gave away $65 million in 2010. To put that in perspective, the Bill and Melinda Gates Foundation has a net worth of $33 billion and they give away around $1.5 billion per year.

Bet galiu lažintis, kad apie Geitsus pilna pasipiktinusių kairiūkščių šūkavimų, net jų bendrovę MicroSoft užrašant kaip M$, bet už tai tie patys žmonės nepamirš pašlovinti puikiosios IKEA, demonstruojančios rūpestį “paprastu žmogumi“ ir (už pinigus, o kaip kitaip – žr. aukščiau, juokiasi cinikas manyje) patenkinančią šio paprasto žmogelio norus bei poreikius.

Šiaip jau, man iš tiesų dzin, kaip jie tų mokesčių išvengia – neketinu čia moralizuoti. Ir ne todėl, kad pats esu nano-oligarchas (none to existence), o kad iš tiesų esu labiau ekonomisto Milton Friedman gerbėjas, kuris šaipėsi, kad kaip jums čia korporacijos mokesčius moka, papasakokite, aha.

Mane tiesiog paprastoji lietuviškoji hipokrizė, sklindanti iš Jos Puikybės lūpų, prajuokino:

  1. nusišneka, jei jau taip švelniai įvardinti melą į akis, mokantiems prisijungti prie interneto;
  2. visa ironija kontekste, prisimenant, kaip ji, būdama dar Finansų ministere prie velionio AMBo, ir spaudoje klykavo kojelėmis trepsėdama (čia hiperbolė, jei ką – ne visi įžeidūs supranta, o Lauras Bielinis sako, kad šioji greitai įsižeisti ir viską priimti tiesmukai asmeniškai, tad nuoširdžiai atsiprašau ir labai gailiuosi, nes mano juosta ant karate pižamos tik purpurinė, o jos tai juoda…), kad neleis Maximai pasinaudoti tuomet buvusia (cinikas šnabžda: dar pasakyk “socialiai atsakinga“) mokesčių lengvata dėl neįgaliųjų įdarbinimo, bet ir pagal įstatymą priklausančius iš iždo pinigus sumokėjo, ir taip prisidirbusi neatsistatydino kažkodėl, ir neįgaliuosius savo veiksmais paliko be darbo (o taip, atleido taigi ne ji pati, o ta pati nedorėlė Maxima, kuriai žaidimas buvo nevertas žvakių, kaip ir pati lengvata greitai taip be jokios socialinės užuojautos panaikinta – neįgalus turi sėdėti ant pašalpos namie arba dirbti kaip visi, ko jau čia, aha).

Aš nemanau, kad IKEA vadyba šitą epizodą ilgai prisimindavusi ir dėl to į Lietuvą nėjusi – tikrai nereikia taip išvartyti mano teiginių ir dėl to praeities “nesusipratimo“ dar mūsų pirmąjį valstybės asmenį kaltinti.

Juk ir tema ne apie tai.

ikea3

Man patinka Statoil kava – ji skirta kokybiškam vidutiniokui, geru gero aptarnavimo ir kokybės santykiu amerikietišku stiliumi. Čia nemulkinamas klientas, čia manoma, kad klientas yra sveiko proto ir pajėgus suprasti (įsivaizduojat, kaip smuko Omnitel klientų akyse su savo tuo Asmeniniu planu?), kur ir kaip išleisti savo pinigus (o ne pinigėlius).

Kuomet man reikia tik kuro – aš ir važiuoju tik kuro į Neste (tenkina ir mano mizantropinius poreikius – nereikia su niekuo bendrauti), o ne Statoil, bet pastarieji dėl to nerypauja. Nes net kai atvažiuoju į Statoil dykai prisipūsti oro į padangas (iš Lukoil man net oro dykai nereikia), aš atsidėkoju tuo, kad paprastai dar ir nusiplaunu automobilį jų plovykloje arba bent jau nusiperku kavos.

Netgi jei kurioje įstaigoje naudojatės reikalo spiriami tualetu – nusipirkite ką nors iš jų. Nors ir smulkmena, bet taip sukasi padorių žmonių ir verslo (nors Lietuvoje daugumos giliu įsitikinimu verslas ir padorumas nieko bendro neturi – ir būtent dėl to šitaip elgtis derėtų!) bendradarbiavimas ir santykiai, o ne kuris nuo kurio daugiau nudroš.

Man nepatinka IKEA ir visa krūva panašių kontorų dėl tos aukščiau įvardintos jų verslo strategijos ir požiūrio į klientą – tą galima ramiai ignoruoti, tiesiog nesinaudojant jų paslaugomis. Deja, problema atsiranda tuomet, kai rinkoje jų teikiama paslauga ar prekė yra monopolinė – pabandykite kur nors nuskristi tradicine oro linija su visais patogumais, jei tame oro uoste ir tame maršrute atėjo RyanAir.

Lietuvos rinka yra tiek maža ir neskaitlinga, kad didesnė bendrovė, pasinaudodama savo tarptautine galia, stipresne ar natūraliai buvusia geresne startine pozicija arba vietiniais korupciniais ryšiais (ar pas mus korupcijos nebelikę?), gali nesunkiai visą rinką sugriauti, palikdama tik va tas krachaboriškas paslaugas ar prekes. O jūs paskui stebėsite, kodėl su jumis elgiasi kaip su gyvuliais ar kad negalite nusipirkti kokybiškų prekių.

Joms tiesiog nepaliko vietos, o nišinė prekyba tokioje menkoje rinkoje yra dažnai hobis, nei verslas.

ikea2

Nemanykite, kad IKEA yra blogis, ir dėl to Rytas Staselis teisus, nors neprisidėdamas prie reivo, bet bukai nepatenkintiesiems diagnozuodamas permanentinį smegenų rachitą. Tokių zyzlų dėka yra Lietuvoje užmušta ir sabotuota ne viena puiki ir netgi reikalinga iniciatyva – ar energetikoje, ar ekonomikoje, ar sporte, ar urbanistikoje, ar (įrašyti savo).

Nereikia demonizuoti ar kažkaip idealizuoti: IKEA niekuo nesiskiria nuo mūsiškių pelkinių verslo aligatorių. Ji tiesiog puikiausiai papildo bendrą mūsų verslo ir ekonomikos mozaiką. Nežibės deimantu, kaip aukščiausi vadovai alpėjo, bet nebus čia ir loot and boot.

IKEA tiekėjai yra seniai gi ir mūsų gamintojai, ir tai, manau, taip pat buvo priežastimi atidaryti čia mažmeninės prekybos tašką, ne vien B2B verslo santykiai. Kad ir drožiami, bet mūsų gamintojai eksportuotojai (o eksportas yra Lietuvos ekonomikos atsigavimo variklis) gauna galimybę turėti apkrautus savo pajėgumus, taip padengiant pastoviąsias sąnaudas ir išgyvenant. Tai, kaip ir ką gamins kitą pamainą jau “sau, o ne Ikėjai“, ir kaip parduos kažkur kitiems – čia jau jų reikalas, bet jei gali užsidirbti duonai ir dar lieka laiko pagalvoti apie tai, kaip užsidirbti sviestui, tai IKEA tau gal ir bus ta galimybė, o ne “išnaudotojas“, “griovikas“ ar “boševikai su smokingais“.

Na, o jei mūsų vidurinė klasė dėl savo menkesnės perkamosios galios tėra verta tik IKEA parduotuvės, tai problemos šaknys, matyt, yra juk kitur. O tai – jau ir tema kita.

Reklama