Kai kitąkart prekybcentryje kūkčiosit, atsiminkite keturis iš dešimties laiminguosius skaičius: 1, 2, 7, 8.

Man iš tiesų visada smagu pasiblusinėti Veido kasmet sudaromus Lietuvos Turčių Top-20 – nuorodoje aukščiau yra perpasakota ir tėra tik dešimtukas. Bet ir šio dešimtuko, kaip matote, viršūnė ir antroji pusė užtikrintai užpildyta irgi proverbiniu maksiminiu dešimtuku.

Nagrinėti mėgstu aš ne iš dyko lietuviško pavydo svetimo turto ar smalsumo, o kiek ten kas uždirba – tą jau padarė už mane žurnalistai. Ir kažkaip ne tiek ir svarbu, kiek kiti uždirba – svarbu, kiek galiu uždirbti aš.

Ir todėl lyginu ir analizuoju būtent sėkmingų žmonių pavyzdžius. Juolab, kad mano profesinėje srityje (juk, kaip ne kaip, o esu verslininkas) šie yra žvaigždės – jei norite, kelrodės. Jei jūsų profesinė veikla yra muzikavimas, tai natūralu būtų ne į šį dešimtuką pažiūrėti, o į savo srities profesionalus, kurie pasiekė daugiausiai.

Nes sėkmė nėra atsitiktinė, net jei ir loterijoje išloštumėte, užbraukę laiminguosius skaičiukus. Kokioje loterijoje reiktų lošti, kad laimėtum muzikinę klausą? Puikaus tembro balsą? O spalvų ir estetikos pojūtį? O gerus fizinius duomenis olimpiniams startams? Erdvinį arba inžinerinį mąstymą?

Be to, kaip suprantat, to irgi maža – talentai neturėtų būti užkasti į žemę, o turi būti panaudojami. Suprantu, kad muzikinė klausa ar gebėjimas derinti spalvas, jei jau taip nesate gluši ar daltonikai, yra irgi išugdomas (aš, tarkime, groju gitara savo malonumui, nors mano brangiausioji, dainavusi ne viename chore, sako, kad neturiu absoliučiai jokios klausos, ir groju ant nervų jai bei mieliems kaimynams, nepaisant to, kad manausi pavarantis akustiškai Metallica, Iron Maiden, Red Hot Chili Pepper ar Ozzy koverius). Bet ir prie daug darbo jūsų pasiekimas bus tokiu atveju labai vidutiniokiškas, kai talentą su darbu sujungęs – pasieks aukštumų.

Taip ir versle. Yra žmonių, kurie, švelniai tariant, neturi jam gabumų (gali būti, kad ir aš versle temoku tik tris akordus ir jais pylavoju be perstojo). Yra versle ir talentų, kurie apjungė su nuosekliu ir kruopščiu darbu ir savo įgimtomis savybėmis, puikiai išnaudodami aplinkos sąlygas (kas pasekoje įvardinama kaip “jiems pasisekė“).

Milioner-te-1

Aš taip pat truputį studijuoju karate – na, maždaug nuo 1986 metų. Ir taip pat todėl studijuoju karate (ir bendrai kitų kovos menų stilių) mokyklų istorijas bei meistrų biografijas. Nes lygiai taip pat noriu suprasti tą kelią, kuris atvedė juos į sėkmę savo srityje. Ir kas jiems trukdė, ir kaip jie tuos trukdžius įveikė.

Tad ir Veido sudaromas Lietuvos turčių dvidešimtukas yra tuo požiūriu smagus užsiėmimas, nors, prisipažinsiu, jį dar smagu nagrinėti ir kaip ekonomistui (tiesa, nesu joks ekonomistas, bet kartais užsidedu ekonomisto “akinius“ – nagrinėju per ekonominę prizmę). Žinote, ogi labai įdomus užsiėmimas, parodantis ir mūsų visuomenės bei ekonomikos tam tikrą pjūvį – juk negali praturtėti rinkoje, kuri yra nepelninga ir nedėkinga piniginei veiklai, net jei esi ir didelis verslo talentas.

Atsiverskite žurnalą Veidas – ten atsakymai, kuo užsiimti pelningiausia Lietuvoje, nes turtus sėkmingiesiems ne mitologiniai aitvarai suvilko mainais į sielą (dėl tų mainų, ciniškai žiūrint, irgi negali būti tikras…).

Ir ne tik – ten rasite, kuriose ekonomikos srityse yra renta (iš esmės, monopolinė situacija, nors Kainų ir Konkurencijos Tarnyba to ir formaliai “nepastebi“), leidžianti gausinti turimą kapitalą, jei pirmas susikalei kuoliukus sklype. Viena jų natūrali, kita dirbtinė ir “istoriškai“ susiklosčiusi (va kaip čia ta istorija klostėsi, kad Azotas tapo Achema, o Alita netapo Bosca, ką?). Renta juk ir statybos (iš tiesų, šie tik traktorius laukuose – kalba yra apie “NT vystytojus“), ir sklypininkai (stambūs ūkininkai), ir mažmeninė prekyba (Nielsen duomenimis, Lietuvoje modern trade sudaro bemaž 70 proc., o likę – tik traditional market ir horeca).

Tam tikra prasme net iš dešimtuko matosi, kad Lietuva gal iš tiesų tėra “maža agrarinė šalis“? Nes antrasis dešimtukas žemės ūkio produkcijos perdirbėjais (sūriai ir dešros) pasipildo gana nemenkai, o va išgirtosios aukštosios technologijos ir gausus studentų būrys, baigiantis po 10 universitetų 1 milijonui gyventojų, bei gausumas mokslinių ir technologinių slėnių, palaistyti ES dotacijomis, to technologinio proveržio kažkaip čia ir nedaro. Ir apie tai, nagrinėjant šį turčių sąrašą, dera pamąstyti.

Tad neraukinte snobiškai nosyčių, jei dirbate tik su Statistikos Departamento skaičiukais. Šis turčių reitingas ne mažiau smagus, kaip matote.

O tai, ar iš tiesų norite jame atsidurti, bei ar galite ir dedate pastangas (o ar verta?…) – tai jau jums tik patiems spręsti.

Reklama