Ogi nieko gero negalvoju, ypač sekmadienį, kuomet net doras katalikas ir grumpy dzūkas©  Romas Sadauskas-Kvietkevičius pamaldumą nukreipia į Šventąją Dvasią, kuri atsiųstų archangelą Gabrielių su Mykolo (irgi archangelo, o ne AMBalo, nors šiaip, jei pagalvoji, tai skamba kalambūras ironiškai) palaikymu imtis karinių veiksmų, jei jau taip klausiate manęs, ką aš galvoju apie Sirijos įvykius ir įsikišimą į ten vykstantį pilietinį karą.

Gal kas nepastebėjot, bet karas jau senokai vyksta, o ne JAV čia kažkaip “žvangina ginklais“, o Rusija, ach, ir vėl ta amžinai pagiriojanti ir debošus kelianti motulė Rusija, taikdariškai (aha…) bando sulaikyti “imperializmo vanagus“, pakeliui vyniodama benzino kainas aukštyn ir taip spręsdama savo kolonijinės valstybukės stiliaus biudžeto deficito problemas, nes jos piliečiai arba nieko nemoka (ne tik gebėjimų, bet ir mokėjimo prasme), kadangi varguoliai, arba ir taip niekada nemoka, nes prakutę ir jiems natūralu vogti ne tik vienam iš kitų, bet ir iš valstybės, kadangi ši niekieno ir visų.

Klausimas iš tiesų ne pasirinkime, o tai kuo čia, matai, Al Queda remiami sukilėliai geriau už tironą ir diktatorių Assadą, ir ar rinkdamasi pastarąjį subombinti JAV nesusirgo ne šiaip hipokrize, bet ir šizofrenija.

Iš tiesų, užstoja Assadą, be kurio žinios negalėjo įvykti jokios cheminės atakos prieš civilius gyventojus (bandymas buvo jau 2012 metais, tačiau tuomet pavyko JAV ir JT atstovams diktatorių atkalbėti, o ir situacija, matyt, dar nebuvo tiek prasta, kiek ji yra dabar) tie, kuriems su velniu obuoliauti yra realpolitik. Tai jei taip, tai kodėl sukilėliams, paliktiems patiems vieniems aiškintis su tikrai nieko bendro su Vakarais ir demokratinėmis vertybėmis neturinčiu tipu, blogai tą realpolitik praktikuoti Al Queda atžvilgiu? O jie turi kažkokį kitokį pasirinkimą, kai Vakarų nesikišimas į konfliktą (deklaruotas kaip interesų neturėjimas) baigtųsi nesėkme norintiems gyventi kitaip?

Va šitas Vakarų nesikišimas ir minkštakūniškumas iš esmės privedė prie tokio nevykusio, mūsų visų požiūriu, sukilėlių pasirinkimo – vertybine prasme niekšai paskutiniai, bet geriau, kai tie niekšai yra bent dabar savi, nei priešingoje asadiškoje pusėje. Ir nei kiek sukilėlių dėl tokio pasirinkimo neteisinu. Bet pasakysiu oponentams “taikdariams“ (“oj, tik nereikia karo!“), kad neišeina čia statyti iš savęs nekaltybės kuomet žagina, prašant, kad gerai, jei jau taip, bet tik į burną negrūskit, aha.

Taip va ir su visa kairuoliška, pacifistiška, hipokrizine, politkorektiška ir hipsteriška filosofija užsibaigia: mes švaručiai ir geručiai, einame kavytės, o ten tie, atsiprašant, nevartosim rasistinių žodelyčių, niu-niu-niu, tegul patys išsiaiškina, fui, kaip negražu, nedora, nemiela ir amoralu, nieko nematau, noriu kavytės su pienuku ir putele. Bet, ups – now I’m laying on the ground, anot jų dainuoklės Taylor Swift.

JAV visai nesikiša į konfliktą tam, kad palaikytų vieną ar kitą pusę. JAV kišasi į konfliktą kaip policininkas, atvykęs į muštynių vietą – čiumpa pirmiausiai už pakarpos nugalėtoją (kuris mano, kad nugalėtojų neteisia), nekreipdama dėmesio į pastarojo riksmus, kad oi, čia ne jis pirmas pradėjo, kad gynėsi ir pan. O po to jau imamasi paprastai ir aukos, kuri, tegul teismas išsiaiškina, gal netgi yra iš tiesų užpuolikas. Turite teisę tylėti, nes viskas, ką pasakysite, gali būti panaudota prieš jus. A, pala, tu dar čia dujas papurškinėti – pyst bananu per snukį!

sirija

Sirijos muštynių numalšinimui pasirengęs! (iš soundcloud.com)

Iš visų Vakarų valstybių konfliktą iš tiesų gesinti karinėmis priemonėmis (nes, anot Carl von Clausewitz, karas yra diplomatijos pratęsimo priemonė) realias galimybes turi tik viena JAV. Ir jiems net realiai nereikia koalicijos, kad tokio dydžio šalį sulygintų tarsi buldozeriu, užtiestų asfaltą ir pristatytų makdonaldsų.

Netgi su Rusija gali tą padaryti, bet nemato reikalo, kol Rusija, mainais už byrką “G-8 narys“, yra žaliavinis priedas Vakarams (ir, koks nacionalinis pasididžiavimas ruskiams – Kinijos gamyklų žaliavų sandėlis). Nes paskui JAV gali prireikti išleisti daugiau, nei dabartiniai 0,9 proc. savo BVP visoms kitoms karinėms kampanijoms, o amerikiečiams labiau patinka komercija, nei “internacionalinė pareiga broliškoms pavergtoms tautoms“ (čia iš Sovdepijos idealoginių klišių, jei jaunimas nesuprato).

Tai, kad JAV vis dar neturi politinės valios, turint omeny, jog valdo dabar kairieji, ar kad neturėjo pakankamos geopolitinės įžvalgos, kuomet tie patys kairieji jau antra kadencija užsienio politiką laiko antraeiliu uždaviniu, o su specialiosiomis tarnybomis bendrauja itin nenoriai (Bill Clinton savo laiku per dvi kadencijas su CIA vadovu buvo susitikęs vos keliskart po 10-15 minučių, o manote, kad NObama yra aršesnis už Volkerį?), tai nereiškia, kad negali, ir nereiškia, kad toks delsimas pasiteisino, iki pilietiniame Sirijos kare jau prieita prie cheminių atakų ginklais “sdielano v SSSR“, nupirktų iš rusų.

Galop, Irako ir Huseino atveju, tai dar Rusijos užsienio reikalų ministeris Primakovas gerai sulaikė JAV nuo invazijos, kad GRU spėtų masinio naikinimo ginklus su tokia markiruote išsivežti. Volkeris tuomet nelabai ir pyko, manęs, kad užteks įrodymų, jog ginklų buvo (kaip ir dabar – “nepakanka įrodymų dėl cheminio ginklo panaudojimo“, nors jokie Vakarų veiksmai dar net neprasidėjo), o jo karinei mašinai pakako kiek daugiau mėnesio ištaškyti vieną geriausių arabiškojo pasaulio kariuomenių – “nenugalimą ir legendinę“. Kažkaip ir vėl viskas kartojasi: Iraq-Contras sąsajos vs Al Queda dalyvavimas bei vėl “ginklų jankiai nerado!“ vs “Assadas to padaryti negalėjo!“ ir pan.

Sprendimas gerokai uždelstas, sprendimas nėra lengvas ar baltomis pirštinaitėmis atliekamas, ir sprendimas nėra iš tiesų galutinis ir kažkaip viską vienu ypu išsprendžiantis. Kaip sakiau, čia yra kompromisas šiam momentui – stabdyti pilietinį karą ir brutaliai didesne būtinąja jėga nutraukti masinius jau ir civilių žudymus.

Didelio optimizmo, kad nuvertus Assado režimą įsivyraus taika ir visuomenės ramybė, aš neturiu, kaip ir skeptiškai žiūriu į tolimesnį JAV, Britanijos ir Prancūzijos politinį ryžtą (nes vyrauja kairuoliška politkorektiškumo ir tolerancijos dvasia šių vyriausybėse) nubausti deramai pagal nuopenus ir būsimus nugalėtojus, nuvijus nuo šito proceso sociopatišką Rusiją toliau žaisti su kadyrovais savo pieskinyčioje, džiaugiantis barškučiais bemaž šalia šių vietinių alkaidukų vyksiančioje Sočio olimpiadoje.

Todėl gal nesimelsiu, kad greičiau pradėtų daužyti konvulsijose desperatiškai besidarkantį diktatoriaus režimą, nes visiems vadukams, gyvenantiems ne pagal Vakarų civilizacijos supratimus arba neišsišokant savo praktikuojamose religinėse sektose, anksčiau ar vėliau, kaip matote, ateina galas. Aš kaip tik norėčiau, kad viskas vyktų daug greičiau ir ryžtingiau, ir negromuliuojant, ar dar čia reiktų pridėti tos jėgos, ar vis tik jėgos pakankamai.

Jei abejoji – nedaryk. Jei darai – neabejok. Jei išsitraukei pistoletą ir atbaidymo žinutės agresorius nesuprato, o grėsmė neišnyko, tai ko lauki?

Galop, gerai, kad tuo pasaulio policininku yra JAV – kad ir kiek nuo spurgų nutukęs tas tešlius policininkas, bet savo pareigą žino ir mąsto įstatymų rėmuose, todėl gal tegul ir dirba, nekreipiant dėmesio į klykavimus “police brutality!“ ir pan. O tai duok pagiriotam družynnikui kumščiais pamosuoti, tas ir iš bobučių rankinukus atiminės, nes “niepoložienno“, o su kentais kantavosis, nes tie juk – irgi krūta chebra, ane?