Tai, panašu, kad savo 2008 metų galo prognozėmis apie vaikų perteklių, kurio niekas čia jau Lietuvoje, kur viskas tik blogyn ir ryt jau jau, o gal tikrai poryt paskutinis išvykstantis išjungs šviesą, nebelaukė ir nesitikėjo, nepaisant to, kad kai kurios lytinio dauginimosi skatinimu (ir lytinio švietimo neskatininimu) užimtos partijos ir siekė įstatymais gimstamumo protrūkio, o paskui patys sau paprieštaravo, įstatymus perrašinėdami ir “inkubatorius“ apkaltindami vagiliavimu, įvyko.

Štai Klaipėdoje (trečiasis didmiestis Lietuvoje, kuris iš esmės pagal savo indėlį į BVP nusileidžia tik sostinei) jau ėmė stigti darželių. Juk kaip tik finansinės viagros skatinta karta, pradėjusi jau vaikščioti, iki darželių ir nuėjo.

Atėjo, bet nelabai jų čia kas laukia: trūkumas patalpų, prižiūrėtojų (nes dažnam mokesčių mokėtojui sunku įsisąmoninti, kad darželio auklėtojos yra ikimokyklinio ugdymo pedagogai) ir, kaip visada šioje šalyje, pinigų.

O tai apie ką galvojot, mieli politikai, iki tol? Ir kuo, klausimas? Kaip čia taip anuomet jūsų per balsavimus Seime mintys tapo kudlotomis, galvojant tikrai ne ta galva, kur įkišti mažesniąją, svaigstant visur apie gyvenimo žiedus ir laimingas mamas apvaliais pilvukais?

Bet tai gerai, tuomet negalvojo, o ką paskui galvojo, kai prasidėjo sukčiavimas dėl motinystės (bei tėvystės) draudimo išmokų? Lengviausia vėl buvo, kaip ir čia straipsnyje apie vietos savivaldą ir jos politikus, kad kalti yra tik patys tėvai: matai, anie gudrauja tuščiai rezervuodamiesi vietas (o ar jas užimdinėtų “dėl viso pikto“, jei nebūtų tokio deficito?), o gal ir iš viso kalti, kam gimdė. Tuomet su draudimo išmokomis irgi panašiai buvo: mamkos-vagylkos – ir kvit!

Ne, va kad pakoregavus pačias prielaidas sukčiavimui išmokose (ne apie abortų skatinimą vietoje talibiško draudimo dabar kalbu) – tiesiog draudimo išmoką skaičiuoti už praeitus metus (!) iki vienerių metų iki vaiko gimimo, t.y. jei vaikas gimė 2009 metų spalio 1 dieną, tai Sodra skaičiuoja atliktas įmokas už laikotarpį nuo 2007 metų spalio 1 dienos iki 2008 metų rugsėjo 30 dienos imtinai. Ir viskas. Ką čia prisukčiausi?

Ne tik jau labai iš toli reiktų vaiką planuoti, siekiant “užvaldyti išmokas“, bet ir pats laikotarpis, kuomet gali pasididinti įmokas draudimui vėliau gauti, būtų nebe 3 mėnesiai, o visi metai. O jei norite, galima buvo padaryti ir dvejus arba trejus metus – Sodroje duomenys tai vis tiek yra, ir tokia atbuline tvarka jų nesuklastosi.

Bet, matyt, buvo pasirinktas kelias pagąsdinti būsimus gimdytojus, kad tų vaikai po to neužplūstų vaikų darželio, o vėliau ir mokyklų -tai dar jie augs toliau, nemanykite, kad tamkart problemą išspręsite, dabar jau pakeliui tėvus pribauginę, kad ir leisgyvį vaiką, bet tempk į darželį, nes vietą prarasi. Gal guodžia tik tai, kad tų mokyklų realiai yra perteklius – tai va, nors kažkiek klasės daugiau vienu periodu užsipildys.

O po to bus gimstamume duobė. Nes ačiū, prigasdinot, pribaidėt ir parodėt praktiškai, kiek jums piliečiai iš tiesų rūpi.

Ir jei nenorite tuščiai pašalpoms pinigų švaistyti (o pinigai sėkmingai eina į pabaigą ir jų kuo toliau, tuo labiau ims trūkti), tai skatinkite gimstamumą bent jau vidurinėje visuomenės klasėje: tiesiog ne simboliškai vieno prezervatyvų pakelio ar trijų čiupačiupsų kainos dydžio dalindami tuos PNPD už vaiką, o vaiką pripažindami pilnateisiu žmogumi, kuris turi poreikius ir dar vartoja.

Gal jo mašinytės ne tokios brangios ir didelės, gal ir drabužiai lėlėms ne tokie prašmatnūs, gal ir namai tie yra žaisliniai miniatiūriniai, o pats vaikas realiai mažiau suvalgo, bet skirtumą tarp suaugusiojo pragyvenimo ir vaiko pramitimo kainos gal tėvai rastų kur panaudoti? Tarkime, tam pačiam savo vaikų, būsimų studentų, mokslui apmokėti. Arba tiesiog su jais nueiti į kiną: jei neišgalėsi vaiko leisti į universitetą, tai nors pažiūrėsi, kaip piksariniai pabaisiukai jame studijavo.

Todėl lengvata GPMe turėtų būti nuosekli ir bekompromisė: NPD turi vienam šeimos (norite gi tradicines šeimas skatinti, o ne fiktyvias ištuokas dėl šildymo kompensacijų ir vienišų tėvų bei mamų pašalpų?) nariui būti lygus skurdo rizikos lygiui (nes MPG ir pan. valdžios išmonės yra melo ekonomikos dalis), kuris yra dabar bemaž jau… 2000 Lt. Ir sudėti visas šeimos pajamas, padalinti iš šeimos narių skaičiaus (vaikas nėra pusę suaugusio – vaikas yra vienas asmuo!) ir pažiūrėti, kiek gi tenka tam vienam individui šioje registruotoje šeimoje? Va kas bus virš 2000 Lt – tą ir peškite mokesčiams. Nors ir progresyviai didėjančiais – susitarimo reikalas.

Sutinku, kad dabar tą susiprotėti gal trūksta ne proto, o veikiau politinės valios ir realaus problemos, kuo skylę biudžete užkamšysim, kai nustosim ciniškai atiminėti GPM net nuo MMA. Tai va, paaiškės, kad daugelis pridalintų pažadų, virtusių socialinėmis išmokomis, turės būti gėdingai palikta nuošalyje – tiesiog turėsi gauti pajamas iš veiklos pats, jei norėsi mokesčių lengvatos, t.y. paramą gauni tik tuomet, kuomet pajamas uždirbi.

Baby%20boom

Jau tik praeitis? (iš mnstate.edu)

Ir šeimą nebaisu kurti: dviese yra smagiau, bet kai per abu perdalini – žiū, ir GPM mažėja. O jei vaikas gims?

Gi ir dabar normalūs tėvai skaičiuoja, ar išgalės išlaikyti. O čia mato: gal to GPM ir mokėti nereiks iš viso, daugiau atliks uždirbtų. Ir nereikia prašyti valdžios (daugeliui normalių žmonių ir gėda tą daryti), kad pašalpą duotų – tiesiog žinai: aš dirbau, aš uždirbau, mano valstybė man paplojo per petį, sakydama “šaunuolis!“, ir man paliko daugiau, nes vaikai – mūsų ateitis. O kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia (čia ne apie socialiai remtinas šeimas, kurių problemos iš esmės nesprendžiamos, bet nuo jų atsiperkama pakišomis, vadinamomis “socialinės pašalpos“, kad tik iš akių dingtų).

Štai čia yra tas optimizmas kaip veiksnys demografijos gerėjimui. Ir čia yra reali šeimų skatinimo ir vaikų daugėjimo valstybės politika, o ne tie blėnys ir kliedesiai, kuriais maitina pusdurniai prieš kiekvienus rinkimus.

Čia kol kas tik idėja. Bet kad taptų skaičiais ir praktika – va šito reikalaukite iš savų politikų per kiekvienus rinkimus ir spauskite, kad siektų, kai jie ten į Seimą pateks. Dėl savęs gi stengiatės. Ir dėl vaikų.

Juk lietuvis mėgsta stengtis dėl savo vaikų ateities, ar ne?