Baikite čia kikenti iš dvasingų dalykų, bo jei ne Šv. Dvasia, tai Toras su kūju ateis (mačiau filmuose rodo, tai tikrai tiesa) ir kaaaaaip vožtels per makaules!

Jei rimtai, aš karate (ir šiaip kovos menuose) kai kuriuos “mistinius“ dalykus aiškinu pragmatiškais europietiškais: tarkime, toji visuotinė energija ki/qi, kuria vien taiči ir aikido remiasi (o ir karate – kiai), gali būti paprastai paaiškinta kaip inercijos vektoriai, dinamika bei tinkama struktūra ir valdomi raumenų susitraukimai. Parodai, paaiškini, žmogus išmoksta – ir valdo jis tą ki, kad gražu žiūrėti!

Tik čia būna daug žodžių, o truputį su anuo pasauliu nevispročiams (o kuo akupunktūra yra, jei ne mazochistiniu placebo seansu, sugalvotu prie Mao, nes socializme banaliai vaistų ir medikų trūko?) kinams ir japonams bendraujant, tai ki arba qi koncepcija yra daug labiau suprantamas dalykas. Kaip ir kung-fu žinovo kurio nepaklausi, kodėl gervė balta, o tigras juodas, taip jis ir neatsakys: ai, sako, nu čia spalvos dėl grožio… O vat ir ne – čia irgi yra sąvokos bei alegorijos. Ir t.t.

Kas dėl egzorcizmo ir panašių mistikų, tai irgi gana paprasta: demonų apsėdimą vadinkite psichosomatiniu sutrikimu, ir viskas bus paprasčiau. Anksčiau psichinės ligos irgi vadintos dvasinėmis – ir tai buvo dvasininkų profesijos dalis (ironiška, kad Bažnyčia davė mokslui daugiau, nei TSKP parengtuose ateizmo vadovėliuose rašoma apie žalą, būtinai prisiminus kokį Galilėją, nors Koperniko darbai dėstyti ir mūsų jėzuitų kuruojamoje pasaulietinėje akademijoje, tobiš, VU; o kad seismologija ilgą laiką buvo vadinama jėzuitų mokslu, kiek girdėję?). Taip čia apie tuos “tamsumus“.

Gi vyskupas iškart pavedė išsiaiškinti, ar nebus čia psichinės ligos. Kodėl? Nes dvasinė, kur reikia psichologo arba psichoterapeuto, skiriasi nuo tos, kur reikia jau psichiatro. Tad jis atrūšiuoja: kas ciesoriaus – ciesoriui. Psichinių ligų prevencija yra valstybės daržas, ne Bažnyčios, ir tiek. Jie turi savų psichologų, ir teologijos akademijose juos tame ruošia, bet nebūtinai jie tame specializuosis.

Atkreipkite dėmesį, kad ten minima demono apsėstoji 14 metų praktikuojanti katalikybę. Kaip ją išgydyti nuo to apsėdimo (jos įkyrių minčių, sukėlusių psichosomatinį sutrikimą)? Kuo susirgai – tuo ir gydykis. Va egzorcizmu ir gydė, ir padėjo – nes mergina būtent tuo tikėjo ir ši psichoterapijos forma būtent jai naudinga buvo (iš manęs po žiauraus ateistinio trolinimo viena tikinti irgi demoną bandė varyti, bet kaip laisvamaniui, tai vat ir nesuveikė, tik prajuokino). O kad kunigai nesiima demonų gydyti, tai juk ir ne visi mūsų, turintys vairuotojo pažymėjimus, tepalus sau keičiame, tiesa?

O savų demonų ar skeletų spintose kiekvienas gerokai suaugęs žmogus turi, jau nekalbu apie tuos, kurie dalyvavę labai užribinėje nuodėmingoje veikloje, pvz. kare. Psichiatrai turi kitą tam sąvoką – PTSD, kur D – tikrai ne demonas.

Mano draugas (kuris dabar nelabai draugas) vaikystėje, vardu Deivis (sic!), pasakė gerą frazę: klausimas ne tame, ar dievas yra, bet tame, ar tau jo reikia.

Mane kuriąčiadien jau dakalė visi koučeriai, parapsichologai, jogai, indų kultūristai (negaliu šitos šalies gerbti, kur karvė aukščiau už moterį – napalmu juos), dinaminio kvėpavimo, dvasinio fengšui propaguotojai bei įvairūs žaisliniai budistai ir visokių kitokių blėnių apsėstieji – spauda, televizija, internetas. Kur pažiūrėsi – nu visi tooooookie dvasingi, tipo! Ir kaip tau su visokia new age pilosopija gyvenimą pagerins ir atvers šeštą čakrą ar trečią akį (iš tiesų, tai piniginę skersvėjui), ir kaip čia viskas madoje.

Ne madoje yra tik RKB.

Ne, nu ten tai jau dviejų tūkstančių metų tamsumas, aha. Kurio lietuvio apklausoje nepaklausi – tas taip katalikas. Su kuriuo taip nepašnekėsi – tuoj palmyras cituoja ar pakoučina geriau už geležines lapes internetuose, aha. Dar va Aurelijus Katkevičius prisimins savo jaunystę (nu dar nesenas, nesenas, jei ką…) – visi labai Zen žavėjosi.

O ką? Aš irgi Suzukį perskaičiau. Gerų ten yra metodų – sąmonės higienai. Madingų. Nors dabar metodukai susmulkėjo – jau žaislinių budistų mažiau, dabar koučinasi. Aušra Maldeikienė sakė, kad jau ir jos parapijos kunigas iš sakyklos net koučina…

Bet pabandykite papraktikuoti katalikybę, popieriniai katalikai, va taip talibiškai: ryte pabudus ir prieš miegą su maldomis; prieš valgydami ir pavalgę; prieš svarbius darbus ar iš namų išeidami bei parėję; ir dar kokį rožinį dieną bei į mišias kiekvieną sekmadienį, o penktadieniais būtinai pasninkauti. Ir taip – kasdien. Pradžiai bent savaitę.

Слабо?

Ne, nu tie musulmonai tai, aišku, fanatikai по-любому. Mes gi apšvietos (sic!) žmonės, tamsumo nėra (ale ką tę mažum šiandie horoskopai rašo?).

O va taip apsidairai Lietuvoje (kodėl šito nemačiau Turkijoje su jų tuo islam light???) – tai prozako automatai turėtų stovėti darbovietėse ir viešose vietose. Marijos Žemė™, aha: karas keliuose, savižudybės, alkoholizmas, negatyvas spaudoje ir komentaruose… Į mišias, bl, nueikit – ramybės bent jums palinkės!

Ir jūs paskui stebitės, kodėl pas mus tarpsta “naujosios religijos“ (sektos, ir tiek – tiesiog vienos struktūrizuotos, o kitos open source tipo). Ir todėl po to egzorcistų prireikia, nors kai kuriems ir prichiatrai nepadės.

Katalikybėje yra per du tūkstančius metų atidirbta psichologiniai mechanizmai (check-and-balances), kuriuos galima kartais vadinti ir NLP (toks madingas žodis). Tiesiog bėda tame, kad mūsų (ir ne tik mūsų) RKB neatsisėda ir populiariai ant pirštų kaip čiukčiams nepaaiškina, kad vienas ar kitas elementas reikalingas, ir kodėl atšlifuota būtent tokia mantra (tfu, malda – arba neurolingvistinis programavimas), kodėl yra būtent tokie ritualai (katalikas žegnojasi, o aš prieš kata ir po jos turiu nusilenkti – taip įsijungia susikaupimo ir nusiteikimo mechanizmas galvoje), kodėl giedoti vertinama labiau, nei mintyse tik melstis (nes ne tik plaučiai valosi – tiesiog kiai ir kvėpavimo mechanizmas taip sinchronizuojasi) ir pan.

Va, popiežius Pranciškus toks prie paprastesnių, kalba savais žodžiais, bet… bet jis ir kalba tikintiems. O pas mus vyskupai gali sėdėti liberalų (tobiš, laisvamanių) think-tank, laimindami visus priešingus Bažnyčios darbams ir idėjoms dėl ekonomikos ir socialinės politikos dalykus, ir tai nebus šizofrenija (nežinote, dar nepradėjo kunigai iš sakyklų savaitės horoskopus parapijiečiams skaityti?).

Aš dar nustebinsiu: Bažnyčioje ir Inkvizicija iki šiol, sako, yra. Vat jums ir XXI amžius…

Tiesa, aš kažkaip žmonių sveiku protu šiame tūkstantmetyje jau imu labiau abejoti, nei mačiau praeitame. Bet čia gal toks vertinimas, kad kuo ilgiau gyveni, tuo labiau mizantropėji.

O kokia mano šio pamokslo išvada be pastebėjimo apie bukėjimą?

Gal tik tokia, kad praktikuokite ką norite, jei suvokiate, kam ir kodėl tą darote, o jei negalite mistinių dalykų paaiškinti kitomis sąvokomis, tai jų paprasčiausiai ir nesuprantate. Sunkiausia yra pripažinti, kad nesupranti kažko, nes kerta per savimeilę, nors ir sakoma, kad puikybė – viena iš 7 mirtinų nuodėmių (filmas toks yra Se7en – šiaip bendram išsilavinimui, ten irgi apie tai).

O šiaip tai ką?

Visi mirsim. Kaip kas įprasminsim savo šį žinojimą ir buvimą šioje Žemėje – tokios ir NLP technikos.

klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/kunigai-bijo-setono-428501