Submarinas mano akyse nuskendo.

Praėjus kone valandai (!), kai jau metas buvo išeiti, ne tai kad dar ir sulaukti pavalgyti, aš pasiteiravau, tai kurgi mano pica?

Ir gavau standartinį pasiteisinimą (kažkodėl norisi parašyti dviem svetimom kalbom: lame + отмаз):

– Oi, labai daug turime užsakymų…

– Daug užsakymų? – manyje alkanas cinikas, spėjęs pasimelsti prieš valgį, kurio taip ir nebesulaukė maldoms ataušus, prabudo neslepiamam sarkazmui, – čia kur daug užsakymų? Štai šitoje salės dalyje, kur kiek, penki ar šeši staliukai, sėdžiu aš vienas. Anoje dalyje iš aštuonių ar kiek ten – vos keli žmonės, ir tie nevalgo. Jūs ne restoranas, gi esate picerija, ar ne? Ir picos yra jūsų specializacija, bet nesugebate per valandą picos pateikti iš meniu, kurį siūlote klientams kaip naujienas, suprask, patiekalai ant smūgio? Man jau laikas išeiti (14 val., atėjau 13:05, užsakiau 13:10, šeštadienis, anaiptol ne pietų pikas), o jūs dar “nespėjate“, nes “daug užsakymų“, nors klientus galima be skaičiuotuvo ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti?

Nusikeikiau mintyse, atsiprašiau Viešpaties už tuomi padarytą smulkią nuodėmėlę, taip ir nepatyrus apsirijimo mirtinosios nuodėmės, susimokėjau už kolą du litus ir išgirdau, kaip padavėja šūktelėjo virtuvei “ai, nebedaryk jau“. Supratau, kad net ir nepradėjo…

Išmetu turėtą nuolaidų kortelę.

Alkanas katukas iš kisspng.com

* * *

Bet juk reikia ką nors pozityvaus jums parašyti, tiesa?

Tai va: kad jau atsisegiau piniginę kortelei išmesti, tai apčiuopiau savo vizitinę.

Kaskart kai jas paimu į rankas prieš atiduodamas, visada geru žodžiu prisimenu Rūtą Kutraitę (žr. FB!), kuri jas padarė (Norgas Bl parekomendavo ir užpavydėjo pats, kad taip gerai parekomendavo, bet ir jam – ačiū!).

Va ten tarp pirštų kaskart jauti subtilią prabangą ir santūrų profesionalų stilių (nors ji dabar kikena prisiminusi, kaip aš jai ant smūgio per 15 minučių logotipą pateikiau, bet juk finale tai gavosi super!) – nuo popieriaus tekstūros, iki šrifto ir spalvų (nors atrodytų, ką tę mažum parinkinėt). Ir nepermokėjau. Ir norisi dalinti, ir gaila, rupūže, atiduoti, kai toks geras daiktas!

Tai va ir sakau: va į ją kreipkitės, ir bus jums laimė bei gėris kartu su vizitinėmis. Nes aš tai kai išdalinsiu, tai vėl pas ją užsisakysiu.

* * *

Einu bulvinių blynų valgyti su grietinės česnakiniu padažu – velniop (atlieks man, Viešpatie!) tas picas iš nuskendusios padvodkės.

Trečią buhalterijos testą išlaikiau šiandien 18 iš 20 – pražiopsojau, kad jei pajamas iš nuomos gauna darbuotojas, tai jos irgi yra A klasės, ir kad dividentai apmokestinami padidintu GPM tarifu (20 proc. vietoje 15).

* * *

O du lietuvių karių Humvee, užsukę pakeliui į Hesburger prie Neste degalinės, tai kaip senam 1991 metų Nepriklausomybės kovų veteranui Bugailiškiui-Prūdui kone ašarą išspaudė… Kap gerumo vaizdelis!

Tėvynės labui!