Kadangi šiandien politinė agitacija draudžiama, tai ir aš neagituosiu.

Už nieką. Mačiau visą savaitę draugų sraute džiugią agitaciją už “tą pačią“.

Bet Grybcė man opcija nebuvo, nėra ir nebus (150 kLt ant stalo – tada galvosiu; taip, galiu popieriais pagrįsti šitą jos žalą, net neskaitant palūkanų, delspinigių, moralinės ir finansinės kompensacijos, padarytą man, kada ji dar buvo finministrė, tai gal ačiū, kad dar būtų prezidentė, aš kažkaip labiau sadistas-karatistas, nei lemingas-mazochistas, not my fetish).

Tad kas lieka?

Šeši nykūs, kuriems bet kuriam mano balsas būtų per gerai, balčyčiai, iš kurių tik vienas Puteikis jau dabar realiai nori būti prezidentu (net šlipsą pasirišo, kaip nori), bet tai, klausimas, ar aš to noriu.

Ironiška, kad iš savo antrųjų pusių, tai geriausius turi, ir su abiejomis esu bendravęs, čia mano rekomendacija tikėti galima, tik Grybauskaitė – Švedą, ir Puteikis – žmoną Niką. Jei pagal tai rinktis?…

Tai tegul abu ir eina į antrą turą – nors bus linksma.

Galėtų Romas pats į prezidentus eiti, tiesą sakant (foto iš Delfi)

O aš eisiu į mišias, ir tai bus daug įdomesnis (kaip Jogaila pas Užkalnį, kurio aš neskaitau, pakalbėjo radijuje apie seną pramogų verslo tradiciją ir jo cecho rimčiausią konkurentą) ir prasmingesnis užsiėmimas.

Nes farsas čia, o ne rinkimai – nebent trūks-plyš norisi perrinkti esamą.

Kokią čia iš viso politika be idėjų kovos?

Vėl boulingo kamuolio januškiniams kėgliams daužyti perrinkimas, nes “nugi daugiau nėra kam“, aha. Kad taip, tada nafig (© Vienas iš Trijų, buvęs).

Ir neieškokite čia jokio sąmokslo prieš savo kandidatą ar agitacijos. Jos čia nėra, nes, deja, nykuma čia, o ne politika ar rinkimai. Ne tai kad balsuoti už nėra kaip, tai net nėra kaip ir balsuoti prieš kurį nors.

Amen respublikai.