Apie batų padus

Anądien merginoms ir moterims padalinau patarimų, kaip atsirinkti tinkamą partnerį – na, ne sekso prasme, bet kad žmOgus būtų, ir visa kita.

Per visa kita, aišku. Nes jei žmogus – tai santykiai ir yra svarbiausia, bet čia ne vyrai moterims patarimus paprastai dalina, o atvirkščiai, nes vyras apie laimę išmano tik tris dalykus: paėsti, pamiegoti ir pasi… linksminti lytiškai. O čia padorus tinklaraštis, o ne Panelės priedas “Ką mergina turi žinoti apie tą reikalą. Pataria kun.mons. brolis Kristupas iš Zapyškio švč. Panamarijos Įžolinimo Dausosna parapijos“.

Taigi, jei jau eisite į padorų pasimatymą, tai gal ir atkreipsite dėmesį dar ir į tai, kaip apsirengęs jūsų kavalierius, idant Šventame Rašte pasakyta: sutiko nelygu kokie apdarai, palydėjo – irgi prastai.

Aišku, jei kavalierius yra ne barmenas iš gero restorano arba penkta violančelė iš Filharmonijos, tai geriausia, kad jo nuomonė kažkaip subtiliai būtų išreikšta nuoširdžiu įsitikinimu, kad patogiausias drabužis vyrui yra smokingas. Bet netgi ir anie, profesine prasme priversti vilkėti tinkamai, gali pritarti, nes pirmieji vilki paprastai tik liemene be švarko (metrodotelis nesiskaito), o antrieji dažniausiai fraku, ne smokingu (kamerinis orkestras nesiskaito).

Vilkintis smokingą gi asmuo vakare jau savaime yra klasiškas ir vertas dėmesio tipas, ar ne? Unless you are into penguins.

Vis dar awww…

Bet smokingą gali tekti šiais laikais vilktis tik išskirtinėmis progomis ir tik tam tikru paros metu, todėl tikėtina, kad kaip tik dėmesys tinkamai avalynei arba tam, kaip ir kas avima, jums suteiks daugiau progų dedukcijai.

Ir čia aš patariu atsižvelgti į aplinkybes bei kontekstą, nes ką veikti nudistų paplūdimyje su lakierkomis (jei tai ne nudistų vestuvės, kur, ko gero, toks yra dress code?), bet eina gal toks kavalierius takučiu kuo toliau šlepsėdamas tomis savo basutėmis ir mūvėdamas “prabangiai šventinėmis“ baltomis ar, neduoktudie, juodomis iš praktiškumo puskojinėmis, nepriklausomai nuo to, kur ir kada atėjo.

Batai turi būti patogūs, geros odos, priderinti, prižiūrėti – visa tai “savaime suprantama“, ir batams kariuomenėje ne veltui skiriamas pirmaeilis dėmesys išvaizdoje, kad “savaime suprantama“ taptų visiškai indoktrinuota į “tikro vyro sąmonę“ (husarai, tylėt!).

Čia kalbos nėra, bet pastebėjau, kad kažkas nustemba, jei primenu, kad ne tik patys batai turi būti gerai nušveisti (blizgėtų kaip brisiaus kankolai prieš mėnulį!), bet ir pakulnė (paviršių batų priekyje kavalieriai dar įsigudrina brūkštelėti į užpakalinę klešnių pusę, nubraukdami dulkes ir grąžindami blizgesį – su sąlyga, kad jis buvo prieš keleliui padulkėjus). Ir dar svarbu – bato padas, o ypač keltis tarp pado priekio ir pakulnės.

Manote, kad jei bato padas remiasi į žemę, tai nesimato, ar padas nedulkėtas? Toji dalis irgi reikalauja dėmesio, apie kurį pamirštama – batų tepalo pado kelčiai reiktų nepamiršti. Antraip jūsų dama padarys išvaizdą, kad jei savo puskojines neišsvaidote po visą kambarį, tai slepiate po lova arba kilimu.

Bet eikime prie paties bato pado, ir iš ko jis padarytas. Ir kodėl yra svarbu damai.

Kuo bato (tiksliau – pusbačio, nes batas yra ilgaaulis) padas yra plonesnis, tuo batas yra paprastai prabangesnis. Storapadžius pusbačius renkasi dyzelinį universalą vairuojantys kavalieriai – jam ir žmona yra praktiškas ūkio rakandas arba skalbyklės operatorius. Maža to, toks paprastai jei ir vairuoja BMW, tai tik su dyzeliniu varikliu, tai turėsite išmokti praustis greitai, taupydama vandenį ir nepamiršti išjungti šviesos kambaryje, kuriame tik ką buvote ir ketinate grįžti. Kaip ir eiti miegoti su vištomis – irgi, nes elektra pinigą kainuoja.

Aišku, jei automobilio bagažinėje dujų balionas, tai tikimybė dėl tokio ūkišką požiūrį turinčio partnerio netgi padidėja keliskart ir lažybų kontoros priešingų statymų net nepriima. Nes nugi praktiškas tas gazenvagenas, a-ne? Megzti mokate? O iš kirvio 12 patiekalų vakarienę gaminti ne tik Kūčioms, ir kad dar kirvis visas nesuvirtų, nes centralinis šildymas brangus ir reikia malkomis pasirūpinti?…

Tad storapadžiai batai tinka… net susimąsčiau, o kam jie išvis tinka?

Toliau – iš ko padarytas pusbačio padas? Guminis, kaučiukinis ar odinis? Kaučiukinis paprastai dedamas prie dirbtinės odos pusbačių, bet čia jau iškrypimas kaip dujų balionas bentlyje savaime, tai neverta ir diskutuoti apie mums nesuprantamus gyvenimo paradoksus.

Gi guminis yra gerai – minkštas, praktiškas, neslysta. Dauguma kasdienių avėjimui skirtų batų prie kostiumo (ne smokingo) yra būtent tokie – darbiniai ofisiniai. Paprastai tai parodo, kad jų šeimininkas dirba baltą darbą, yra vidurinės ar, retai, ir aukštesnės grandies vadybininkas arba vadovas (priklauso nuo batų brand). Prie daugmaž tvarkingo baltų rankų manikiūro, toks kavalierius, tikėtina, vairuoja tarnybinį automobilį arba nuosavas yra iš žymesnės markės, tačiau apie dešimties metų senumo. Šis variantas, damos, jums reiškia, kad turėsite “kaip visi“.

Pižonas gi avės batais, kurie yra odiniu padu, ar ne?

Ir taip, ir ne. Ir aš nekalbu apie skirtumą tarp hipsterio ir jachtsmeno, nors didesnio skirtumo tarp jų avalynės iš pirmo žvilgsnio ir neįžvelgsite, nors pirmąjam švilpauja vėjai kišenėse ir galvoje, o kitam – vėjai jūrose, kur šilta ir saulėta, daug martini ir mažai bikini ant įrudusių kūnų tiko deniuose.

Pirma, net prie kasdienių drabužių gerus batus avintis kavalierius gali reikšti, kad jis iš tiesų vertina ne tik patogumą, bet ir žino, kas yra prabanga, ir kas yra aukšta klasė (šitas gal ne visuomet bus pižonas ir yra ne “kaip visi“, šitas yra “prašmatniai“). Batai, greta itin riboto pasirinkimo kavalieriams (laikrodis, sąsagos, piniginė, diržas), yra viena iš sudedamųjų aksesuarų dalių, kurie leidžia jam subtiliai (esminis žodis, skiriantis nuo pižono) mėgautis prieinama prabanga. Jei jis gali sau leisti kasdien tokius avėti, ko gero, su pajamomis ir gyvenimo būdu viskas irgi yra “kiek aukščiau vidurkio“.

Dar gerai, kad netgi prie, atrodytų, kuklaus, bet stilingo kostiumo ateis avėdamas būtent pusbačiais odiniais padais. Kodėl?

Na, galvokite logiškai: odiniai padai nemėgsta nelygių ir slidžių paviršių (o jūs gi avite aukštakulnius ir neketinate rodyti įgimtus ekvilibristikos įgūdžius?), bei nemėgsta sušlapti – tad ir jums permirkti negresia. Net jei šitas yra egocentriškas šmikis (tam išsiaiškinti yra kiti metodai, o šokėjų padai paprastai yra fetriniai, bet juos pažinsite ir iš riesto ančiuko užpakaliuko), tai vien dėl jo batų netapsite netyčia kaip “šlapia višta“. Maža to, tikėtina, kad bus pasirūpinta ir transportu: jei ne kokiu dviviečiu roadsteriu, kurį pats vairuotų, tai, gali būti, gal netgi važiuosite limuzinu su vairuotoju (net jei tai tik taksi).

Manęs nei kiek nenustebino komentare paprastai kaip tik medikų tarpe vyraujantis požiūris, kad tokie batai odiniais padais yra patys prasčiausi ir netinkamiausi.

Pasakysiu tad jiems trumpiau ir aš: suprantu, kad medikui patogiausia budėjimo metu avėti netgi kroksais, bet aš kiek kreivai žiūriu į tokį gydytoją, kuris atėjęs aiškina, kaip ir ką ten pjaus ar sius, kuomet šis avi guminius kaliošus su skylutėmis – iš tokio tik ir mėsininko požiūris į pacientą bus. Dėl manęs, tai jis gali avėti kuo nori savo operacinėje, bet su pacientu ar jo artimaisiais tegul ateina oriai ir kaip tikras profesionalas, kuris iš savo profesijos pakankamai užsidirbo bent jau gerai avalynei savo mieloms kojoms apauti (nes chalatą gi duoda ligoninė, ar ne?). Pamenate aukščiau: pagal drabužėlį pasitiko?…

O kai visų chalatai yra kaip uniforma, ir ta vienkartinė, tai bent jau batus gerai avėti ne centrifūgoje tinkamus dezinfekuoti. Aišku, tinkami prie frako arba smokingu vargu bau tiks prie balto chalato – čia nereikia klaidos daryti, yra tinkamos avalynės su tinkamu skoniu (o geras skonis ir stiliaus bei suderinamumo pajautimas yra svarbu, antraip, nėra geresnio vyno už kahorą).

Tad ar supostatas medikas ir turi pasiteisinimą dėl klaikaus skonio aprangoje ir avalynėje, ar ne medikas, bet gera ir priderinta avalynė visada pasakys daugiau, nei jo aprėdai, panagės, automobilis ar gašliai pūpsanti kelnių kišenė.

Ir nepamirškite, kad visos taisyklės turi išimtis, todėl nebūtina visko, ką parašiau, priimti tiesmukai ir paraidžiui.