Ir tai dažniausiai girdėtas ir toks pats paikas argumentas, kaip visa VLKK glušpetrių rekomendacija vardan, suprask, “stilistinių sumetimų“.

O tempora, o more(s) mio, nesikeikiant.

Kad simbolio rašymas prieš skaičių ir be tarpo nėra jokia stilistika, ir kad simbolis nėra tik dar vienas kryngelis, pakeičiantis vardan mandrumo valiutos santrupą, aš jau rašiau.

Piktai? Bet kitaip nebūtų jokios reakcijos, kurios nelabai laukiu ir iš kalbos Olimpo dievų, nesiteikiančių net pyptelėti tokių mirtingųjų kaip aš adresu, nors jie greitai mums pareguliuos, kaip įgimti mūsų kalbos padargai turėtų veikti, aha.

Bet tuomkart paliksiu VLKK nuošalyje, nes jie nusipelno atskiro įrašo, paaiškinančio mano reakciją ir mano požiūrį į tokias kontoras, ir kame iš tiesų yra jų kenksminga veikla pavojinga mūsų demokratijai. Taip, neperdedu, likite prisijungę. Nes vienas skaitytojų jiems parašė el.p. su tuo klausimu, tai gavo atsakymą: gali rašyti per svetainę, kuri yra dabar naujinama (ir neveikia komentavimas – išbandžiau pats), ir jie to net neslepia. Fail.

O dabar, kad jau ryt baigiasi atsiskaitymo litais apyvartoje duotas terminas, ta proga ir – sąrašas tautų (kai kurias šalis sudaro kelios tautos, kai kurios tautos turi kelias valstybes, o kalba eina apie kalbininkų reglamentus juk, todėl – tautos!), kurios rašo € prieš arba po skaičiaus, ir su mano komentaru, kurio argumentai aukščiau minėtame įraše apie teisingą užrašymą.

yes

Baisus anglicizmas, dera sakyti RUB ir uždėti skėtį, nes LIS (iš kcpstudentlife.com)

Šios Europos Sąjungos ir asocijuotos tautos rašo 123 € kaip glušpetriai:

  1. bulgarai,
  2. katalonai,
  3. kroatai,
  4. čekai,
  5. estai,
  6. suomiai,
  7. prancūzai,
  8. galiciečiai,
  9. vokiečiai,
  10. graikai (išskyrus kipriotus),
  11. vengrai,
  12. italai,
  13. lietuviai (tikiuosi, laikinai!),
  14. lenkai,
  15. portugalai,
  16. rumunai,
  17. slovakai,
  18. slovėnai,
  19. ispanai,
  20. švedai

Ir, kas iškart akivaizdu skaičiusiems praeitą mano tekstą, nei viena šių tautų neturėjo savo pinigų kaip tarptautinės mokėjimo priemonės (t.y. valiutos senąja originalia prasme, apie ką irgi rašiau jau). Todėl jie ir neturėjo jokio savo pinigo tarptautinio savaime prigijusio simbolio – visos jos tarptautinėje prekyboje atsiskaitinėjo auksiniais buljonais.

Tiek italų, subyrėjus Romai į pavienes kunigaikštystes iki dar Garibaldžio įvykdyto suvienijimo į Italiją, lira palaipsniui prarado valiutos statusą, kaip ir vokiečiams iki jų pirmojo Reicho kūrėjo Bismarko, tiek ir prancūzai, kaip minėjau, po turėto kaip valiutos livro, nuvertėjusio dar prie paskutiniojo karaliaus prieš šio nuvertimą, kuomet įvesta vietinis piniginis ženklas frankas.

Lenkams (kaip ir mums ATR) daugiau valiutos cirkuliavo šalyje, nei nuosavų pinigų. Kronos (čekai, slovakai, skandinavai) gi – buvo tik vietinės (kronum, kron, krun, crown, ir t.p. – karūnos, t.y. nacionalinės vyriausybės-vado) reikšmės pinigai, ir tiek.

Ispanai gi ir turėdami tiesiogiai sidabro (valiutos!) kalną savo kolonijoje, sugebėjo keturiskart (!) bankrutuoti jį eksploatuodami per nepilnus šimtą metų, o ir dabar, kaip teisingai pastebi habil.dr.prof. Audrius Užkalnis, tai yra ne šalis, o ispaniškas Didžiasalis su sangria, tad su jais visi atsiskaitymai ir vyko tik auksiniais buljonais (kuriuos pakeliui iki Europos dar piratai ir kaperiai priglausdavę bei su savo jūrinių šalių iždais mainais į privilegijas ir titulus išsimainydavę). Portugalai buvo tos pačios Ispanijos dalis, ir t.p.

Žodžiu, todėl niekas net raidėmis, o ne simboliais nesivargino prieš skaičių ženklinti valiutos – nes ne valiuta. Visos valiutos yra pinigai (išskyrus tokias šalis kaip Lietuva, kurioje buvo iki euro apriboti valiutos tarpusavio atsiskaitymai, nors automobilių turguose žmonės vis tiek užsispyrę kainas rašė valiuta), bet ne visi pinigai yra valiuta.

Dar yra keletas Europos tautų, kurios nenustatė, kaip derėtų rašyti (yra gal ir daugiau, bet išvardinama atviruose šaltiniuose tos, kur yra vienoks ar kitos jau reglamentavimas dėl euro rašybos; beje, EK reikalauja rašyti euro, ne euras):

  1. danai ir
  2. islandai.

Manau, dėl pastarųjų yra paprasta – dar neseniai ši sala buvusi ne žuvies šaldikliu, o manėsi esą anglų bankininkų verslo partneriais, jei ne patys, suprask, bankininkai (tada ir ministerijos valytoja yra ministrė, aha). Deja, ne žvejams apie bankus išmanyti. Bet esmė, kad būdami gera pinigų keitykla, tai beveik išmoko ir tinkamos valiutos simbolio rašybos, tik dar neįtvirtino, nes valiutos primityviai jau nebelikę.

Danai gi ilgą laiką buvę ne šiaip vietinės reikšmės deržava (estų sostinė yra pažodžiui “danų miestas“), bet ir savo Jutlandijos ir Zelandijos pusiasaliuose manėsi esą visai tokia nešpėtna valstybe, nors iki nuosavo pinigo (krona buvo ir anglų pinigų Lsd sistemoje!) kaip valiutos priaugti istoriškai nespėjo – nes toks vėliau vienaakis, o tuomet, kai vat ir nukopenhageno (vienas iš dviejų veiksmažodžių anglų kalboje pagal miestą) iš sostinės visą šios laivyną su priedais, užbaigdamas taip Hamleto tėvonijos ambicijas, ir tada per tai dar netekęs savo rankos, o mums žinomas istorijoje kaip britų admirolas Horacijus Nelsonas.

Tad danai ir neapsisprendžia, kaip ten derėtų – istorinė atmintis sakytų, kad rašyti dera kaip valiutą, bet į Europos valiutą rimtai nežiūri iki šiol, pasilaikydami sau vietinę kroną. Manau, kad apsispręs, o tada žiūrėsim, laimės buduliai ar bankininkai.

Ir dabar tautos Europoje, kurios žino, kad euras yra valiuta, todėl ir rašo € priekyje skaičiaus:

  1. olandai,
  2. anglai,
  3. vokiečiai, kurie dabar yra Austrija,
  4. Šveicarija ir
  5. Lichtenšteinas,
  6. kipriotai,
  7. airiai,
  8. latviai,
  9. maltiečiai,
  10. škotai,
  11. turkai ir
  12. velsiečiai.

Kaip matote, ne tiek ir mažai, ar ne?

Ir visi jie – istoriškai turi suvokimą, kas yra valiuta: olandai – kaip pasauliniai spekuliantai, per kurių rankas perėję nemažai valiutos; britai – kaip ir savaime aišku, turintys Anglijos banką ir dabar vis dar esantys pasauline valiutų keitykla.

Klausiate, apie anuos kitokius vokiečius?

Tai jie patys teisingi vokiečiai, menantys imperijas kaip dabar austrais besivadinantys (nors Kryžiaus žygių metu, kada lygiagrečiai vyko tarptautiniai finansų mainai tarp tautų ir civilizacijų, Barbarosą niekas austru nevadintų, o tik vokiečiu – su kryžium, žvaigžde ar mėnuliu ženklintum savo pilietiškąją priklausomybę) – iki vokiečių Reicho, buvo tokia Šv. Romos imperija, o jų imperatoriai suteikdavę teisę visiems monarchams vadintis karaliais po Popiežiaus palaiminimo. Karingieji visose armijose samdiniais priešakinėse linijose profesionalais kovęsi šveicarai (su Lichtenšteinu) – dabar yra tokia pasaulinė “kojinė“ arba zanačkė, kai šveicarai ir dabar saugo tą patį minėtąjį Popiežių, o lichtenšteiniečiai vokiečiai yra tokia vokiečių senųjų autonomijų išsaugotos gyvos Rumšiškės.

Girdžiu rėkiant galiorką: “- Pala, pala, o tai Šveicarija gi nėra ES!“.

Bingo. Kaip pirštu į akį.

Tik aš įtraukiu šveicarus vokiečius atskira tauta čia prie skaičiaus ne veltui. Kaip yra dėl jų prancūzų ir italų – nėra duomenų, o ir jei anie laiko save prancūzais arba italais, tai jau yra įskaičiuoti aukščiau (bet spėju, kad šveicarai, nepriklausomai nuo kalbos, vis tik visi rašo €123, nes tai – bankininkų ir valiutos keitėjų tauta), gi Šveicarijos vokiečiai save pabrėžtinai atskyrę nuo Vokietijos vokiečių, ir net žymint kalbą dažnai pažymima austrai bei šveicarai atskirai nuo vokiečių. Ir ne tik tarme, bet, tarkime, tik vokiečiai sako Tschuss!, o va šveicarai, bavarai, Frankonijos vokiečiai, švabai ir austrai bei pietų tiroliečiai sveikinantis sako Alakhu akkbar “Dievas didis“ – Grüß Gott.

Bet kalbinius skirtumus palikime kitam kartui, o dar pridursiu, kad šveicarai yra bemaž ES dalimi de facto, išskyrus keletą ES sutarčių, kurios neleidžia formaliai įteisinti jų statuso kaip ES šalies dar de jure. Nes nėra tokios į ES “įstojimo“ sutarties, yra visas paketas, beveik 30, ES sutarčių, kurių visuma tik sudaro prielaidą vadintis ES šalimi, ir anksčiau įstoję, tarkime, turi išlygas pasirinkti, ar tapti eurozonos nare, kai dabar tokios išlygos nėra, o yra jau sutartimi įtvirtinama prievolė, tad danų ar anglų su švedais niekas iš ES gi neišmeta, o tos šalys yra ES narės, nors ir nėra eurozonos narės, kaip ir Jungtinė Karalystė bei Airijos Respublika yra ES šalys, nors jose net negalioja Šengeno sutartis dėl laisvo žmonių judėjimo (viena iš keturių pamatinių ES normų, pagal kurias buvo sprendžiama apie priklausymą ES!), ir pan.

Tad galiorkai gal užtenka paaiškinimo dėl šveicariškų vokiečių įtraukimo į sąrašą, kaip ir kipriotai graikai čia išskirti, nes dar yra kipriotai turkai, o turkai rašo €123 ir taip, tai atskirai Kipro turkų nenurodau (juolab, kad Turkija ir nėra ES šalis).

Na, kipriotai, kaip bebūtų, tai – iš turkų “išlaisvinti“ graikų tautiečiai, irgi neprastas pasaulinis valiutinis “laisvas plotas“ (off shore), tad išmanantis tinkamą rašybą. Kai maltiečiai – tai kryžiuočių palikuonys, o per šių rankas ėjusi ir pasaulinė bankininkystė tarp Palestinos (ne apie dabartinę autonomiją kalba, o visą eilę valstybių, anaiptol neapsiribojančių tik Izraeliu) ir Europos.

O turkai (ša, galiorka, turkus pridedu kaip ES asocijacijos siekiančią šalį, bet daug labiau europietišką Izraelį palieku už skaičiavimo, nes į ES jis netaiko, kaip ir Kaukazas ar Rytų slavai dar ne visai europiečiai kaip ES nariai ar asocijuoti, ir su eurozona neturi nieko bendro – ten dar valdo doleris), džk osmanai, savaime turėję daugiatautę Rytų imperiją, glaudžiai kontaktavusią ir su Europa, tad jų lira buvęs ir pinigas, ir valiuta, ir turkų tauta juos padaręs Atatiurkas, nors skirtumas tarp turkų etninių grupių didesnis, nei tarp mūsų su latviais išvaizdoje (mūsų merginos neturi nuskriausto vaiko veido išraiškos kaip latvės).

Keistai atrodo latviai, kad jau apie merginas prakalbom, nes kaip čia taip, kad ne mes?

Latvijos teritorijoje buvę net dvi svarbios Europai sostinės ir valstybės, su kuriomis turėjome glaudžius ir ne visada draugiškus santykius, ir kurios iš esmės buvę germaniškos: Ryga ir Livonija (kryžiuočių, arba kalavijuočių filijalo, sostinė Cėsiai, ne Ryga, o bendra Baltijos kryžiuočių sostinė buvusi teutonų filijale – Karaliaučiuje džk Kionigsberge).

Maža to, latviai po Nepriklausomybės užsimojo tapti ne šiaip tiltu tarp Rytų ir Vakarų kaip mes, o būti gera valiutos plovykla ir keitykla – toks monetų (valiutų) keitimo kioskelis šioje Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pietų sankryžoje. Ir dar  – jų ir latas buvęs ne pririštas kaip mūsų su estais, o siejamas verte su visu valiutų krepšeliu. Tad dar klausimas, kas yra zirga galva, nes braliukai, panašu, suvokė, kur ir kaip dera rašyti valiutos simbolį (mums, užsimojusiems būti tik vežikais ir krautuvininkais, tokio suvokimo neduota, ką ir rodo VLKK blėnys dėl euro rašibos™).

Aišku, Suvalkijoje, kuri, kaip minėjau, mokėsi iš Rytprūsių pinigų vartojimo įpročių, sakoma: jei nuo dydžio pareitų, tai karvė zuikį pralenktų.

Bet kad dydžiais net ne karvė ir zuikis rungiasi, o veikiau zuikis su kiškiu – tautų skaičius, kurios rašo “angliškai“, ir tos, kurios rašo kaip glušpetriai, yra labai jau panašus (20:12).

Jei dar pridėjus ne vien Europos Sąjungos tautas, o likusias Europos ir dar pasaulio, tai bijau, kad labai jau profaniškai su ta 123 € rašyba atrodysite išvis, nes akis tiesiog badys ne kažkokie mistiniai anglofilai (didelis rusofilų baubas kažkodėl), o – iš tiesų bankininkų ir finansininkų suvokimą savo mentalitete turinčios tautos.

O jūs galite rašyti nors ir kaip glušpetriai. Jums gi rinktis.