Šiandien yra paskutinė šio mėnesio darbo savaitės diena, ir todėl manau, kad gera proga man suvesti mano eksperimento rezultatus.

Eksperimentas iš pradžių atrodęs būti tik savaitės trukmės iš tiesų nusitęsė visam mėnesiui. Esmė buvo įmesti po vieną įrašą tinklaraštyje kiekvieną darbo dieną. Gerai, kad spausdinu sparčiai, o mąstau dar sparčiau – ilgai įrašui laiko nesugaišdavau (kitąkart iliustracijos paieška užimdavo daugiau laiko, betgi ne visi raides pažįsta, kitiems reikia būtinai paveiksliukų).

Maniau, užteks tik savaitės, pasirengiau tam iš anksto – dauguma įrašų vienaip ar kitaip buvo parašyti, tik jie atsiverdavo skaitytojams nustatytą dieną nustatytu laiku. Keletą teko perstumti – pasikeitė situacija tiesiog. Bet jei peržiūrėtumėte pagal temas, ką šį mėnesį rašiau, tai absoliuti dauguma temų neturi datos aktualumo, o gal ir nepraras aktualumo ilgiau, nei publikuota.

Ar ketinu tą tęsti ir toliau?

lolcat

Asociatyvus lolcat (iš likes.com)

Ne, nes tikrai toks rašymo tempas ir įsipareigojimas reikalauja laiko ir tampa kone full-time job (tūlas savo darbo valandas mažiau atidirba už algą, nei aš skyriau eksperimentui laiko savo turėtų laisvalaikiu). Teko atidėti skaitymą, o tai didžiausias nuostolis (šeimai laiką skyriau, antraip, tikrai būčiau raukęs viską po savaitės). Kiti mano tinklaraščiai, skirti buriavimui bei karate, liko tuomet irgi apleisti, o tomis temomis tikrai turiu ką parašyti ne mažiau, nei čia.

Bet tęsti šį tinklaraštį tikrai dar planuoju, nors jau dabar neturiu nei vieno paruoštuko su temomis avansu. Nebus taip reguliariai, bet bent kartą per savaitę, manau, išgalėsiu. Ir atsivers tekstas nuo 7 val. pagal žodžiaspaudės nustatymus (kartais pagal mūsų laiko zoną tai yra 6 val. ryto), nors G+ ir FB anonsuosiu įprastai nuo 9 val., kada jau per valandą darbai atsistumdomi ir prie kavos kas nors nori pasigoglinėti internete – rytiniams paukščiams, skaitantiems prieš darbą, laikas irgi tinkamas.

Dar buvo prašymas įrašyti tekstą balsu.

Prašymas iš tiesų įgyvendinamas, o ir prasmę turi – dauguma didmiestyje iš tiesų laiką praleidžia kelionėje į darbą ir atgal, todėl prie visuotinio mobilaus ir vieno greičiausių pasaulyje interneto galima klausytis automobilyje arba per ausines miesto transporte. Taip, turiu visai mielą diktoriui balso tembrą, man sakė (esu ir paauglystėje su draugais įrašinėjęs juostiniu magnetofonu mūsų kurtas radijo laidas), tik kalbu taip pat spėriai, kaip ir rašau, o Jogailos Morkūno greitakalbė ne visiems priimtina, kai kitiems tik klausyti, ką įšnekėčiau, būtų per ilgai, nes jie skaito greičiau.

Tad tektų dubliuoti. Na, bet ir perskaityti įrašytą tekstą ilgai irgi netruktų gi. Bet gal iš tiesų kada prie progos reiks ir tokį formatą išbandyti? Vėl gi, tuomet reiktų daugiau man komercinio intereso, o ne rašymo vardan meno (lyg menas neapsimokėtų finansiškai – antai Andrius Užkalnis iš to ir pinigus uždirba visų “tikrų“ rašitojų™ pasiutimui).

O kol kas planuoju rašyti geriau dažniau, nors ir be tokių prisiimtų reguliarumo įsipareigojimų, tačiau tikrai trumpiau. Bet, sutikite, jau ir taip nauji tekstai yra 2-3 kartus trumpesni už anksčiau buvusius, ar ne?

Ir kad taip jau sutarėm, tai tuo šį įrašą ir pavykusį eksperimentą dabar laikau baigtais, o jums linkiu toli nuo šio tinklaraščio nepabėgti ir dažniau pasiskaitinėti archyvus.

Ačiū!

Reklama