Pirkit baksus ©

Pasiūlymas pirkti dolerius paprastai suprantamas tik kaip trumpalaikis sprendimas ir šiandieninė spekuliacija valiutų kursu, bet iš tiesų tame yra gilesnė prasmė, ir štai kodėl.

* * *

Aurelijus Šalčius anądien G+ užrodė gana juokingą straipsnį rusiškai apie valiutas ruskių vatnykams ir krymnašistams nuraminti, kada rublis paknopstom ir kūliais rieda žemiau rūsio, tai ir optimizmo įpūtimas tokiems iškritusiems iš rūsio yra atitinkamas, kad, žmogau, galėtum patikėti tik tuo atveju, jei gerokai pats promilių įpūstum – neva, bus į apyvartą paleistas auksnis (o jergutėliau!) rublis, ir JAV, suprask, jau prisižaidė su savo popierėliais.

Šiaip pasijuoktum ir praeitum, bet iš tiesų komentare manęs perklausė, ką manau, ar bus kaip SSRS, o dar prieš tai ir FB buvo komentaras, kuris rėmėsi mintimi, kad doleris gi niekuo nepadengtas, o vat auksas… o čia juk auksinis (sic!), rublis bus!

Suprask, gi tikras piginas™, ne koks ten popierinis baksas, va.

Na, logika sakytų, kad jei doleris menkavertis būtų dėl to, kad yra popierinis (šiaip jau, jis yra tam tikros rūšies medvilnės, jei iš tiesų), tai jį gamintų iš vertingesnės medžiagos, gal ir aukso, nes juk auksas valdo mus, kaip arijose dainuojama. Tik doleris istorijoje apyvartoje niekada nėra net buvęs auksine moneta, tik sidabrine (todėl ir ženklas $ siejamas su sidabru – silver), nors JAV Iždo monetų yra buvę auksinių, kurios labai ribotai naudotos tik tarpbankiniuose atsiskaitymuose.

Bet ir litų gi būta auksinių, ar ne?

Tokios suvenyrinės proginės monetos, dažniausiai vis tik šiaip iš brangių metalų lydinių, o ne vien paties aukso. Tas lito kažkaip nepadarė pasauline valiuta, nors dėl mažos emisijos, galvotum, tiesiog stvarstytų iš rankų – gi tikras, auksinis pinigas čia!

Auksinis litas – vis tiek tik litas, nors ir iš ¼ uncijos aukso 999,9 prabos, tad dabar net apyvartoje kaip pinigas negali būti net naudojamas, įvedus eurą (iš Lietuvos Banko puslapio)

Ir tai visai ne nuo šalies dydžio priklauso. Nors 1/6 sausumos užimanti šalis su kone visa Mendelejevo lentele, sukurianti Belgijos dydžio BVP, valstybe vadintis neturėtų, nes iš tiesų tėra tik pasaulinis žaliavų sandėlis, kuriame užsiveisė girtos blusos ir ginkluoti tarakonai, keistu būdu savęs dar iki šiol neišnaikinę turimu atominiu ginklu (kuris, ko gero, paprasčiausiai yra jau nebesprogus, o ne dėl darbų saugos taisyklių laikymosi).

Ispanai Pietų Amerikoje dar iki šiol eksploatuoja Potosi kasyklas, kas iš esmės yra stūksantis sidabro kalnas. Bet netgi per tą laikotarpį, kada pinigas buvo kaldinamas iš brangaus metalo ir atrastas šis lobis, o ne spausdinamas tik ant popieriaus, Ispanija kaip valstybė sugebėjo vis tik bankrutuoti keturiskart.

Rusai irgi turėjo auksinį rublį, vadintą červoncu. Ar reikia priminti, kiek kartų ta valstybė defoltino?

Dar Petro I užsienio prekybai, pritrūkus vokiškų talerių “jefimkų“, 1706 metais išleistas auksinis rublis – červoncas (iš wikipedia.org)

Ir, koks sutapimas, Rusijoje visi pasikartojantys defoltai, kuomet pinigai tapę popieriniais, visada sutapdavę veikiau ne su aukso kaina rinkose, o naftos pigimu – tai gal tegul ne aukso su vario priemaišomis (raudonuoju dėl to ir pramintas – červonojie, kas iš ukrainiečių dabar kalbos ir kas yra klaikiai ironiška visame krymnašistiniame kontekste) pinigą atsiskaitymams pasiūlytų, o naftos ar benzino kibirą?

O dar geriau – puslitrį degtinės, kuo Sovdepijoje iš tiesų tikra valiuta ir buvusi, nes už kokio dolerio turėjimą galėjai gauti arba 32 kapeikas, arba keturis metus laisvės atėmimo su turto konfiskacija.

Tai kam dar kliedėti, apie kažkokį dar vieną bandymą išleisti į apyvartą auksinį rublį?

Čia ir bus tik suvenyrinė moneta, simbolizuojanti rusų tuščią pasipūtimą, kad kalk tu rublį nors ir iš aukso, o vis tiek jis bus tik iš medžio drožtas.

* * *

Ir čia reikia išsklaidyti mitą apie dolerio padengimą arba nepadengimą niekuo kitkuo, kaip prekėmis, jei jau auksu formaliai jis nedengiamas nuo 1974 metų.

Pinigo funkcija yra ne turėti vertę savyje pagal tai, iš ko jis padarytas, o sutarus, kad visiems to reikia: auksas, sidabras, sabalų kailiai, karvės, kupranugariai, kriauklelės ar minėtoji degtinė. Pinigo vertė yra tik tame, kad jis yra (arba nėra) visuotinai priimamas kaip mokėjimo priemonė.

Tą dar, pasakojama, kad Marco Polo Venecijos dodžams aiškino, grįžęs iš Kinijos, kada vienas toks tenykštis “ekonomikos mokslų daktaras“ ir šiaip bosas gal ne pagal pavardę sudegino, pademonstruodamas, neva, savo šmaikštumą, kad čia popierius ne pinigas, o vat pinigas yra jo turima auksinė moneta, į ką keliautojas pakraipęs liūdnai galvą, nes tas sudeginęs banknotą, už kurį galima atsiimti dešimt uncijų aukso Padangių imperijoje, ir kas daug daugiau už tą demonstruojamą metalo (!) skritulėlį.

Bet tokių šmaikštuolių pakanka ir Erefijos įstatymleidyboje, panašu. O prisiklausę jų skleidžiamų per TV piervabandytskų kliedesių ir mūsiškiai burundukai choru pavymiui irgi lemena panašius blėnis (ir kadangi jie tokius pačius į save panašius išrenka į įstatymų leidybą, tai labai gerai, kad litas buvo susietas su užsienio valiuta ir niekas nebevagnoriavo vardan savo rinkėjų).

1928 metų JAV “iždo bilietas“ – dolerio banknotas, “padengtas“ auksu, išmokamu pagal pareikalavimą (iš wikipedia.org)

Ant dolerio rašoma, kad tai yra įteisinta mokėjimo priemonė (legal tender), o ant rublio – iždo bilietas (казначейский билет), kas iš esmės yra ne šiaip pažodinis vertimas į rusų banknote (arba tiesiog note, jei popierinių pinigų emisiją kontroliuoja ne centrinis bankas, o iždas), kiek faktas, kad tai yra valstybės iždo leidžiamas vertybinis standartizuotas popierius, naudojamas vietoje pinigų tarpusavio atsiskaitymams šalies viduje. O jei nenori imti, tai uždraudžiama atsiskaityti kitokiomis mokėjimo priemonėmis, nes legaliu tampa tik šis fantikas (kaip buvo Lietuvoje ir su litu, kuomet drausta naudoti tarpusavio atsiskaitymams valiutą, nors visiems draudimams visada galima prigalvoti apėjimus).

Šiaip joks sveiko proto žmogus JAV vietoje dolerio neprašys puslitrio, rublio ar aukso, kada Rusijoje – drausk ar bausk, vis tiek mieliau ims tai, kas yra pinigu, o ne piginu. Nes savo valstybės iždu šalies gyventojai mažai tepasitiki, matyt?

O kad pasaulyje veikiau pasitikės doleriu, o ne rubliu, kaip rezervine pasaulio valiuta, aš rašiau prieš ketvertą metų.

Tas santykis ir dabar nepasikeitęs: du trečdaliai visos pasaulyje tarpusavio atsiskaitymams naudojamos valiutos yra doleriai, o likęs trečdalis – visa kita. Beje, nors ES sukuria trečdalį pasaulio BVP, o JAV panašiai irgi tiek, vis tiek JAV doleris ne iš kvailo įpročio padengiamas skysčiau “šalies prekėmis ir paslaugomis“ (sic!), lyginant su Europa, kur padengiamas su geroku perviršiu.

Bet esmė tame, kad € yra valiuta tik todėl, kad pakeitė eurodolerį, ir dabar eurą gali laisvai iškeisti į dolerį – t.y., prireikus atsikratyti europietišku fantiku, visada gali už jį gauti tikros valiutos (dolerių). Priešingu atveju, doleris sudarytų maždaug trečdalį, o ne 62,3 proc. kaip dabar (t.y. 2014 metų III ketvirtis, naujesnių nėra duomenų) visų valiutos rezervų, euras sudarytų likusį, kai dabar tik 22,6 proc.

Didžiausia po dolerio ir euro jena (trečia arba ketvirta pasaulio ekonomika, nelygu kaip skaičiuosi – pasaulinis prekių terminalas) sudaro 4 proc., o svaras, Europos spekuliantų kioskas kontinento pakraštyje pakeliui per Atlantą, sudaro vos 3,8 proc., o visi kiti kartu sudėjus – 3,2 proc.

Tad dydžiai mizeriniai, o rublis ar červoncas, kaip ir remnimbi ar juanis, kad ir kiek tas žaliavų sandėlis ir pasaulio dirbtuvės pūstųsi dėl savo svarbos, tai į apskaitą net neįtraukiamas kaip nereikšmingi dydžiai išvis:

Taip atrodo grafiškai pasaulio rezervinės valiutos (iš wikimedia.org)

Šiaip pastebėsiu, jei jau kalbėtume apie SSRS ir poreikį išleisti dar kartą červoncus, tai planinėje ekonomikoje jokie pinigai išvis nėra padengti, nes net nekonvertuojami, kaip buvo SSRS ir akivaizdu, nes už norą turėti valiutos sodino už grotų. O rublis, ar iš popieriaus, ar iš aukso, ar iš medžio drožtas, vis tiek tėra rublis, tad kaip mokėjimo priemonė yra šiukšlė.

Jei ko nors ir norės iš Rusijos pasaulis kaip standartizuotos mokėjimo priemonės, tai tikrai ne auksinių skritulėlių su dvigalviu nukarūnuotu viščiuku tabaka, o mainais tik aukso luitų, kurie ir sudaro paprastai šalies aukso rezervą.

Bet ir dabar daugelis valstybių stengiasi užsienio rezervus tarptautiniams atsiskaitymams laikyti užsienio valiutomis, o ne geltonuoju metalu – už šį reikia mokėti saugojimo mokestį, kai už valiutą dar gauni palūkanas, todėl net konservatyvusis Lietuvos Bankas anuomet prie pririšto lito, neerzindamas glušpetrių Seimo Biudžeto ir Finansų Komitete, patyliukais rezervinį auksą keitė į valiutas, ir į tą patį dolerį, kurio “atsisakė“ dar 1999 metais.

Darkart atkreipsiu dėmesį, kad auksas yra tik metalas, t.y. žaliava. Jokios mokėjimo funkcijos neatlieka, kad ir ką besakytumėt, kadangi aukstas gali tik sąlyginai pakeisti $, bet tai veikiau priklauso nuo debitoriaus ir kreditoriaus noro gauti atsiskaitymą vienokia ar kitokia forma (kaip žmonėms: grynais ar kortele, o ar tiks monetomis gal?), nes netgi jų tarpusavio skola išreiškiama ne kg aukso, o vis tiek $ – tame vat ir akivaizdi esmė, kas yra čia pinigas, o kas ne, ir kad ne doleris auksu įkainuojamas, o atvirkščiai.

Dėl € irgi nesidžiaukit, europiečiai, nes šis fantikas, pakeitęs eurodolerį, kaip rašiau aukščiau, yra valiuta tik todėl, kad, grubiai imant, yra pinigu 1/3 pasaulio sukuriančio BVP valstybių ir dar vis keičiamas laisvai į $, kuris iš esmės yra pagrindinė rezervinė pasaulio valiuta. Nes netgi tos pačios Europos žaliavų biržos tarpusavio atsiskaitymus ir kainas suvedinėja doleriais, o ne eurais – į pastaruosius tik konvertuoja pagal kursą su doleriu, kuriuo ir skaičiuojamos visos pasaulinės žaliavų kainos: aukso, grūdų, naftos, metalų ir t.t.

Ir jei ES kaip politinis projektas, vis dar nesukūręs trokštamos pilnumoje ekonominės vertės (ką ir rezervinių valiutų santykis parodo, lyginant su sukuriama BVP dalimi pasaulyje), subyrėtų (tikėtina, kad be kruvino pilietinio karo kaip JAV, ir labai viliuosi, kad ES per jį irgi užsigrūdins ir sustiprės kaip JAV jį praėjusi – o šitas pilietinių nesutarimų tarp valstijų ten ar valstybių Europoje čia yra neišvengiamas, nes dabar traška per siūles dėl visokių šmaikštašiknių plikbajoriško noro gauti chaliavos, o ES tėvai-kūrėjai daugiau dėjo pastangų kompromiso kūrimui tarp Habsburgų, Rotšildų ir frankofoninių bei kitokių napoleonų, užuot aiškiai apibrėžę federalizmą kaip ne vien siekį, o tikslą ir planą), tai visada gi lieka ir kitų valiutų, tiesa?

Pirkit baksus ©