“- Rupūžė tas Landsbergis – kolhozus sugriovė!“ – kaip poterius bet kuris liumpenas išpyškins, tarsi mes taptume Rusija, kuri turi beribius dirvonuojančius juodžemio plotus, o grūdus iki šiol perkasi iš užsienio, mainais į naftą, dujas ir auksą.

Bet bala nematė to žaliavų sandėlio, vadinamo šalimi – gal čia jų tokia pasaulinė specializacija, ir tame juodžemyje jie ir randa visą tą iškastinį kurą. Daug svarbiau, o kaip dabar Lietuvoje – ar derliai sumenko net ne iki sovietinės Lietuvos, o smetoninės Lietuvos dydžių (tiesa, pastaroji buvo iš tiesų agrarinė valstybė, kuri maisto produktus eksportavo, tad lyginti gal neišeina)?

Gi, pasirodo, viskas atvirkščiai – pernai prikultas išvis rekordinis grūdų derlius, kaip skelbia ŽŪM. Juokingiausia, kad pernykštis viršino dar vieną rekordinį užpernykštį. Dar juokingiausia, kad nors žiemkenčių nemažai iššalo, vis tik naujos technologijos ir pažangesni ūkininkavimo metodai dabar leidžia iš hektaro išgauti didesnį derlingumą.

juvenile-convicts-at-work-in-the-fields-everett

Marijampolės ūkinykas gavo nuo norvegų lesbiečių išgelbėtų neklaužadų, atsiųstų iš Darbo Biržos viešiesiems darbams į cukrinių runkelių lauką (foto iš usslave.blogspot.com).

Ne, nu bet rupūžė tas Landsbergis – ir be mokinukų bei studentų rudeninių talkų dabar žemdirbiai užaugina didesnius derlius nei anuomet prie planinės ekonomikos (nors ten suplanuotas tebuvęs tik visuotinis deficitas, o ne ekonomika).

Galėjo ir negriauti – kur dabar tiek maisto reikės padėti? Net ruskiai nesupirks – sankcijos gi.

Reklama