Įdomia įžvalga dalinasi Robert J. Samuelson savo skiltyje Washington Post.

Anot tyrimą dariusių autorių, dabartinės Didžiosios Recesijos priežastys glūdi visiškai ne NT burbule ir spekuliacinėse su jų paskolomis susietose obligacijose.

Bent jau mums taip atrodė: vargolej™ skolinosi būstui pirkti, kurio šiaip neišgalėtų sau leisti “normaliomis“ sąlygomis, nes bankai neatsakingai šiems skolinę, ko šie niekaip nebūtų darę, jei paskolų neišeitų perfinansuoti į standartizuotus NT vertybinius popierius ir juos parduoti rinkoje, o viso to pasekoje kilo kainos, kurios po to kažkaip subliuško, kas paprastai atsitinka su kiekvienu kainų burbulu.

Bėda tik tame, kad priežastis, dėl ko šitas užsitęsęs žaidimas baigėsi, yra ne visai aiški iki šiol – nors kaltų (godūs bankininkai, nesąžiningi populistai politikai, kvaili žmonės) surasta daugiau, nei reiktų. Bent jau iš tyrimo paaiškėjo, kad šitą burbulą judina būtent toji vidurinioji ir aukštutinė vidurinioji klasė, kurie ir pasigerinti savo sąlygas norėję, ir spekuliuoti tokiais vertybiniams popieriais labiau linkę.

Vargetos būstą rinkosi daugiau atsargiai, kaip visada, pagal išgales, nors aš pasakysiu, kad išgalės jų pagerėję – tiesiog žemutinė vidurinioji klasė prasiplėtė ne tik JAV. Gi turtingieji su tokiais vertybiniais popieriais nelabai ir žaidė – tarkime, Warren Buffet yra pripažinęs, kad jis nieko nebeišmano apie šias obligacijas, kaip ir apie išvestinius finansinius instrumentus bendrai paėmus. Bet juk atsirado sočiai rinkoje pirkėjų, kurie manėsi išmanesni ir už jį. Ką gi, ištraukus kamštį ir nuleidus baseine vandenį taip ir paaiškėjo, kas plaukiojo jame plikas.

Ko gero, vis tik kalta vyravusi masių psichologija, kurios atgarsius mes žinome ir jau 15-ąjį gimtadienį atšventusiame Delfyje kaip “butai brankz“ (liet. brangs). Tad netgi tie, kas anuomet nepaskaičiavo savo išgalių, lengvai parduodavę savo NT toje pervertintoje rinkoje.

Kada burbulas pokštelėjo, tai skolos bankams liko, o vat užstatai savo verte itin sumenko. Kai kurie bankai (ir Lietuvoje, nepaisant, kad skandinaviški, suprask, socialinės gerovės puoselėtojai, aha) tada pareikalavo papildomų įmokų skirtumui padengti arba išvis grąžinti paskolas iš anksto.

Pamenu, anuomet per langą stebėdavau rytais gerdamas kavą, kaip du galingi ekskavatoriai rausia duobę naujo daugiabučio pamatams. Po to juos kaip vėju nupūtė ir savaitę duobė buvo nebaigta kasti, kurią taip tarsi iš pareigos atvyko pakapstyti paprastas traktorius su kaušu. Dar po savaitės ir šis išvyko nežinoma kryptimi, o dar po dviejų savaičių atvažiavęs buldozeris ėmė duobę lyginti – tik kai nemažai žemės buvę išvežta sunkvežimiais, tai taip ir liko tokia dauba, kurią neužilgo aptvėrė, kad gretimų namų vaikai negriuvinėtų.

Dabar ten jau stovi daugiabutis, o ir jame pradėjo vakarais kur ne kur žiebtis šviesos – prasidėjo butų įrengimo darbai.

Krizė baigėsi, kvartalo užstatymo darbai eina į pabaigą, o draugams bandant parduoti savo skoningai įrengtą (nes ji – interjero dizainerė su prancūzišku “cinkeliu“) su baldais butą priešais šį daugiabutį, kurio amžių skirtumas nesudaro ir dešimtmečio, pirkėjai skaičiuoja kainą ne už visumą, o už kvadratinį metrą – primityviai tiesiog lygindami su kvadrato kaina naujame daugiabutyje, ir nuo jos mušdami kainą žemyn. Nes, suprask, perku plotą, o taviškis dar ir pasenusiame name, antai naujas stovi (o kad anas dar be istorijos ir neaišku defektai bei sąskaitos, tai niekam nerūpi).

Tad galiu lažintis – praėjęs burbulo sprogimas nieko neišmokė, ir tokių dar bus ne vienas.

Tiesą sakant, aš pamenu jau tris tokius: pirmasis pokštelėjo pasibaigus laukiniam kapitalizmui ir metalų kontrabandai apie 1994-uosius – nuo to laiko iki šiol styro pilaičių kvartalai ir neužbaigti privačių namų gargarai; antrąjį pokštelėjo po penkmečio jau 1999 metų gale Rusija per saviškę krizę; trečiojo teko palaukti dvigubai ilgiau, net iki 2008-ųjų galo ar 2009 metų pradžios, ir čia kalta liko JAV.

Discovery Channel

Nuosavas būstas – vertibe™ (iš columbian.com)

Dabar praėjo jau penkmetis, ir toks nedidukas ažiotažas prieš euro įvedimą kiek paaugino paklausą, tačiau burbulas formuojasi ne dėl šio įvykio.

Paskatos jam formuotis iki šiol yra gajos, ir nieko nėra padaryta, kad sušvelnintų kainų augimą: nuosavas būstas vis dar yra lietuviui gyvybinis poreikis, palaikomas kairiųjų politikų kaip kone konstitucinė teisė į būstą, ir paskatinamas dešiniųjų, nes turtinga savininkų visuomenė yra šių siekiamybė, kuris “valgyt neprašo“, kaip ir vis dar nėra kitų investavimo alternatyvų atliekamiems pinigams, tad kodėl gi neįsigijus tokio turto paskesnei nuomai?

Tad pristabdys tik nebent dar labiau padidėjusi emigracija, mažinanti būsto poreikį ir atsverianti augančius jaunų specialistų atlyginimus, ir tik vėl link defolto riedanti Rusija kaip juodų pinigų, išlendančių per prabangų turtą, gavybos rinka.

Jei žiūrėti pagal ankstesnius įvykius, tai burbulas pokšteli po 5-10 metų, tame tarpe. Minimalų terminą dėl užsitęsusios recesijos jau perlipo, o ar perlips maksimalų – bus matyti. Svarbu, kad karo nebūtų, nes tada nekilnojamas turtas išvis nelabai kam terūpės, o jo savininko teisės bus apibrėžiamos turimo kalibro stambumu.