Koks mano pasirinkimas dėl sostinės ir kaip balsuosiu 2015 metų merų rinkimuose, aš jau rašiau, tai nesikartosiu. Verčiau po vieną konsoliduotą mintį, atspindinčią kandidatų rinkiminę kampaniją – nuo ryškiausių iki silpniausių, bet dar vertų dėmesio.

* * *

  • Vilnius

Šimašoidai™: viskas bus gerai arba nebus.

Kubiloidai™: aš pati San Pelegrino Orange tai negėriau, bet mama chemikė ragavo, gyrė, rašytų 10.

Lietuvos Geležinkelių Abonimentas™: grasina zombiai skaudžiai kąst.

Paksoidai™: mano lietuviška šeima – Paksius, Breivikas, ия.

Gobšiukai™: mes vagiame gereu.

Kitos partijos? Ne, negirdėjau.

vilius

Tikėtinas antro turo rinkiminis plakatas (iš istorineprezidentura.lt)

  • Kaunas

Busz-kiecc™: vaikystėje norėjau būti milicinYku, ale kaip fošysto nepriėmė.

Krabas™: geriau pasenęs krabo skonio iš muminukų, nei kad beliašai stotyje iš katinukų.

Šimašoidai™: degalinėje kainų nuolaidos.

Kubiloidai™: Kaunas yra Kaunas. Amen.

Kitos partijos? Lotuliukas.

  • Klaipėda

Šimašoidai™: Kongas pučia dūdą geriausiai Lietuvoje!

Kitos… ką?

  • Mažeikiai

Atsiprašau už portugalų kalbą, bet čia kur, prosze pana?

* * *

Kitos savivaldybės geriausiu atveju gali rinktis tik bankroto administratorius, nes seniai nėra nei savivaldybės, nei savistovi Lietuvos administraciniai vienetai, nekalbant jau apie Raša Lite “kontroliuojamas liaudies demokratijas“ (sic!) – Druskininkus, Kėdainius ar Vilniaus rajoną, kur visų pirma reikia ir pačios demokratijos, ir no taxation without representation principo įgyvendinimo. Todėl ne, saviapgaulės nepraktikuosiu.

Bet kadangi vis tik gyvename Lietuvos Respublikoje, tai aš sveikinu Vasario 16 dienų proga, primindamas dar ir 1949 metų LLKS Vasario 16 dienos Deklaraciją.

Nežinau kaip jums, bet man 17 punktas primena, kad “ir tada dirbusių Lietuvai“ joks teismas taip ir neįvyko iki šiol, o formalus signatarų vardų, resistencijos dalyvių statusų ir karinių laipsnių dalinimas po mirties niekaip to bronza padabinto tarsi antkapio akmens nuo mūsų tautos sąžinės nenuritina, bet tik dar labiau parodo mūsų menkystišką niekšingumą, bandant atsipirkti kyšiu, įvardinant tai kaip “susitarti“.

Nes kolaboruojame iki šiol – perfrazuojant, tai miręs ambalas geresniu ambalu nuo to netampa, ir jei mirtis mus sulygina, tai nesvarbu, buvo pateptas šventovėje šalia tuščio mauzoliejaus, ar pakastas kalnelyje greta tą Laisvę ginti pasirinkusių savo gyvasties kaina ir be formalių deklaracijų. Uosinio kuolo gi reikia ne besiblaškančiai šmėklai, vėl dygstančiai iš po žemių biustais, baraljefais ar prikergiamos “garbės“ vardais.

Bet mums nors tą kuolą ant galvos tąšyk – romūs post-traumatinio sindromo apsėstieji, traukiantys vorele kas už horizonto, kas šiaip į Peru, o kas ir į rinkimus. Vsio zakonno™.