CVBankas.lt, panašu, pradėjo socialaus marketingo kampaniją, nes be darbo skelbimų ėmė džiuginti ir patarimais darbo ieškantiems.

Vienas va toks straipsnelis apie klausimus darbdaviui irgi linksmina. Nors gal ne viskas – nereikia būti VLKK glušpetriu, kad suprastum, jog klausimo paklausti negali – klausimas nėra būtybė, su kuria komunikuoji. Gal geriau tuomet klausti darbdavių arba tiesiog klausti ar paprasčiausiai užduoti klausimus?

Bet čia semantika. Eikim prie teksto.

Štai ką siūlo klausti darbdavio, ir ką aš apie tai manau:

  • – kokių rezultatų tikitės iš darbuotojo ir per kokį laikotarpį jie gali būti pasiekiami?

Šitokį klausimą galėjo sugalvoti tik populiarios psichologijos knygų prisiskaitę darbuotojų atrankos agentūros stažuotojos.

Ne, jūs, aišku, galite šito paklausti, bet daugeliu atvejų darbdavys pasijaus tarsi egzaminuojamas. Kad ir kaip keistai nuskambės, bet dažnai darbuotojus atrenkantys žmonės net nelabai nutuokia, koks pasamdytojo laukia darbas – tik tiek, kiek jiems tokią užduoti atrinkti pateikė užsakovas arba valdžia (jei atranką veda įmonės personalo specialistas).

Gerai, jei pokalbyje dalyvauja būsimas viršininkas. Bet ir tai labai atsargiai domėčiausi, ko jis tikisi. Jam gal tiesiog reikia etatą užpildyti, o po to bus matyti.

  • – kokios šios pozicijos perspektyvos? Ar yra galimybės kilti karjeros laiptais, parodžius gerų rezultatų?

Atsakymas – taip. Ir ką?

Ogi nieko. Viskas analogiškai, kaip aukščiau. O pirma mintis, kuri šovė į galvą paklaustam, aš pasakysiu yra gruboka, ir jums jos geriau neišgirsti: tu pirma būk priimtas dar į darbą ir kojas apšilk, karjeros darytojau, aha.

  • – kaip įmonėje matuojami/vertinami darbuotojo rezultatai?

Pardavimo specialistai to net neklausia – jie žino, jei jau yra specialistai, kad matuojami pardavimais ir pelnu. Kitų sričių specialistai irgi suvokia savo darbo vertinimo kriterijus ir neklausiami.

Aš net neklausčiau, nes čia yra paikas klausimas, ir tiek. Nebent kokiai mokesčių buhalterei bus keliamas uždavinys vesti juodą buhalteriją, ir jos darbo kriterijus – kuo daugiau nuslėptų mokesčių?

Gi kvaila to persiklausti, ar ne?

  • – kokių pagrindinių savybių ir įgūdžių tikitės iš ieškomo darbuotojo?

Skelbimo neskaitei? O tavo motyvacinį laišką kas rašė?

  • – kada planuojate priimti galutinį sprendimą dėl įdarbinimo?

Klausimas geras, tik neteisingai suformuluotas – tarsi pretenzija kažkokia.

Verčiau paklauskite, kada galėsite perskambinti dėl rezultatų (nes tiesiog jūs ne vienas atrenkamas, o šitoje šalyje yra iki šiol neįprasta teiktis pranešti kandidatams, kurių neatsirinko, kad tie nebesitikėtų nieko).

headhunting1

Galvų atranka (iš myjobcompany.cl)

O dabar tai, ko CVbankas.lt pataria vengti:

  • – kiek atostogų dienų galėsiu pasiimti vienu metu?
  • – ar galima bus turėti nedarbingumo atostogų?
  • – ar mokate už viršvalandžius?

Visa tai yra apibrėžta Darbo Kodekse. Iš tiesų, kam klausti?

Bet ir užduoti juos, sutinku, yra tas pats, kas parodyti nepasitikėjimą darbdaviu, tarsi tas nesilaikys darbo įstatymų. Tik jei tokie klausimai vis tik kyla, tai reiškia, kad ši darbovietė jums bus tik iš reikalo ir trumpam, o joje nepersidirbsite, nes dairysitės darbo kitur.

Kodėl?

Nes kam iš tiesų būti lojaliam darbdaviui, kuris riboja pagal įstatymą priklausančių atostogų kiekį ir tvarką, nemoka už viršvalandžius ir netgi neleidžia SoDrai sumokėti už jūsų sirgimo laikotarpį?

O šiaip jau, pokalbio metu turėtumėt gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus. Jūs ateinate savęs parduoti. O tam reikia įsiklausyti į pašnekovą, ko jie klausia, ko ieško ir ką nori išgirsti. Jeigu jūs jaučiatės nejaukiai, galiu užtikrinti, kad jie irgi jaučiasi ne ką geriau. Neapsunkite jų dar papildomais savo klausimais, kurie, kaip rašiau aukščiau, neturi absoliučiai jokios prasmės.

Pradžioje save parduokite – jie yra klientas, o jūs tik prekė. Jei jūsų asmenybės žavesys šią prekę (kvalifikacijų visumą) padeda parduoti, tada galite įvynioti į tai, nes jei pati prekė save girtų, anot lietuvių patarlės, tai jus priimtų vien pagal jūsų aprašą CV.