Dabar jau taip įprasta, kad prie laiško prisegdami savo CV dar papildote jį savotišku lydraščiu, kurį HR specialistai įvardinę kaip motyvacinį laišką.

Paprastai anksčiau toks laiškas būdavęs labai paprastu: labadiena, va čia į tą jūsų skelbimą, žiū, mano cė vė, ačiūpačiū, visogero. Ir to tikrai pakakdavę – vis tiek pokalbiui iš CV įspūdžio kviesdavęsi.

Bet palaipsniui, kuomet pasiūla darbuotojų, o nebe darbų, ėmė viršyti paklausą ir paaštrėjo konkurencija, kai ir CV tapo standartizuotais, aukštojo mokslo diplomai visuotiniai, o reikalavimų sąraše patirtis mažai išsiskirianti (atkreipėt dėmesį, kad dabar jau siūlo prie pareigų prirašyti pasiekimus ir ką veikei?), tai atbukę nuo CV gausos HR skyriaus darbuotojai nusprendė dėbterėti tik į tuos CV, kurių laiške yra kažkas kabinančio – taip pas mus ir išpopuliarėjo motyvaciniai (suprask, motyvuojantys pažiūrėti dar ir CV – kas yra nuobodybių nuobodybė, bet neišvengiama rutina) laiškai.

Tad tą ir turėkite omenyje, kuomet rašote laišką – jis neturi būti per ilgas (niekas vis tiek šabloninių neskaito, tik pasitikrina, ar į temą gavo laišką), kalbėti trumpai ir į esmę, bet kartu turi ir užkabinti. Ir nepersistenkite parduodami save šituo lydraščiu, nes išmes kaip brukalą į spam folder. Tik jei CV yra jūsų, kaip produkto, specifikacija, tai motyvacinis – jūsų pristatomasis reklaminis bukletas.

Pabandysiu paimti atsiųstą man gana tipišką motyvacinį laišką ir pakomentuoti kaip darbdavys arba darbdavio atstovas.

australia_post_hug

Australijos paštas skatina motyvacinių laiškų rašymą (iš theinspirationroom.com)

Laba diena,

Nežinau kaip jums, bet mane klaikiai siutina, kad lietuvių raštvedyboje labadiena tapo kreipiniu.

Deja, kas siutina mane, yra jūsų laiškus skaitantiems “okasčiatokio, taipvisirašo, ane?“. Gal todėl aš ir mėgstu labiausiai rašyti laiškus angliškai – tuomet kalba yra trumpa, aiški, dalykiška, ir kreipiniai “Dear Sir or Madam:“ arba tiesmukas, jei tai ne laiškas, o imperatyvi ksyvaTo Whom It May Concern:“ (angliškai dedamas dvitaškis, o ne kablelis po tokių kreipinių – atkreipiu dėmesį į skyrybą).

Internete pamačiau, kad Jūsų atstovaujama kompanija ieško darbuotojo ir nusprendžiau pasiūlyti savo kandidatūrą.

Ai, kažkur mačiau-girdėjau-sakė, ai, vat teiksiuosi siūlyti – įvertinkite, prašau, mano sprendimą (“nusprendžiau“), dėkite like. Aš suprantu, kad ateina XY ir N apverstos su paukščiuku karta, bet, prašau, nedarykite man rašydami paslaugos, gerbiamieji hipsteriai!

Sakinys yra per ilgas ir perkrautas: ir taip žinau, kad ieškom, ir taip matau, kad siūlai. Galima be jo apsieiti? Galima.

Manau esąs tinkamas siūlomai pozicijai dėl įvairiapusiškos darbo patirties ir asmeninių savybių užtikrinančių darbdavio lūkesčių patenkinimą bei viršijimą.

Sako, klysti žmogiška, o klaidingai apie save manyti yra ne mažiau atleistina.

Prašau, nereikia šitos abejonės sėti! Jei esi tinkamas, tai ir sakai kodėl – tiesiai, aiškiai: a) b) c) (tik numeruoti nebūtina, be abejo).

Antra, pagalvok, ką nori čia pabrėžti – darbo patirtį ar asmenines savybes? Kartais skelbimas atsako į šį klausimą, belieka tik copy/paste ir sudėlioti sakinyje gramatiškai, kad linksniai derėtų ir būtų veiksnys ir tarinys prie šitų aplinkybių.

Savo stipriausiomis savybėmis laikau kruopštumą ir atidumą, komunikabilumą, atsakomybės jausmą.

Pabrėžkite tai, kas yra akcentuojama skelbime – nes gal netyčia skelbimas nebuvęs tik standartiniai blėnys apie nieką, o jie iš tiesų būtent to ir ieško, ką skelbia?

Antra, kurios savybės iš tiesų išskirtinės? Reikia kruopštumo ir atidumo detalėms ar reikia darbo tempo? Reikia komunikabilumo (bendravimo įgūdžių) ar reikia krapštymosi prie užduoties, užuot pliurpus? Galbūt tos jūsų savybės geros, bet jų čia nereikia? Tai kam apie jas sakyti – kad HR nuspręstų, jog netinka pagal asmenines savybes?

Dabartiniame darbe, be pagrindinių atsakomybių, susijusių su paslaugų pardavimu bei darbų planavimu ir organizavimu, atlieku daug apskaitininko ir finansininko funkcijų: pajamuoju ir išrašau sąskaitas, vykdau nurašymus, kasos operacijų apskaitą, teikiu rekomendacijas sudarant pardavimų ir apyvartos planus, skaičiuoju finansinius įmonės rodiklius bei teikiu įvairias ataskaitas.

Na, gana tipiškos pareigos lietuviškoje įmonėje, kur pareigos neišgrynintos ir visi daro viską.

Ar reikia tuos gebėjimus pabrėžti – būtina visada pažiūrėti, ko reikalauja pareigos. Nes antai ir marketingo projektų vadovui gali reikėti ir papeckioti, o pardavimų specialistui (į žabtus jums už vabybinyką™!) – gal tikrai mokėti išrašinėti ir sąskaitas bei dirbti kasininko darbą, priimant grynus pinigus.

Jei to nereikalaujama (pasikartosiu: jūsų motyvacinis – tai atsakymas į darbo skelbimą!), tai ir nepardavinėkite to, ko neprašo – tikrai papildomi gebėjimai nepridės jums svorio kaip profesionalui.

Šiuo metu neakivaizdžiai studijuoju ekonomiką ir mano rezultatai yra labai geri.

Belieka tik pasidžiaugti, bet kam tuo girtis? Kaip sakydavęs vienas amerikonas Tonis: nerodyk man skausmo – parodyk man vaiką. Vat pažiūrėsim, kai dugną dėsim – kai bus diplomas.

Į CV įtraukti reikia, bet šitos studijos motyvaciniame yra kaip kalbėjimas apie hobius, apie kurios išvis nereikėtų kalbėti, jei neinate į jų susijusios srities įstaigą.

Na, tarkime: turiu burvedžio diplomą. Manęs paikai klausia, ar turiu lyderio savybių, aš lygiai taip pat paikai pasigiriu, kad turiu tokį hobį, tokį diplomą, jūra iki kelių, audras ir tykas perėjęs, žuvėdros triedė man ant “telniaškės“, o visa subinė geldelėmis apaugusi – žodžiu, jūrų vilkas, kuo ne lyderis?

Ką pagalvos darbdavio atstovas?

“Rupūžė, jis jachtą turi, o aš čia lizingo neišsimoku ir dar turiu kiurksoti šitame priperstame ofise!“

Sekantis.

Turiu tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių atliekant skaičiavimus, analizuojant duomenis, ruošiant įvairius dokumentus bei ruošiant ataskaitas. Moku dirbti MS Office sistema, turiu darbo su kai kuriomis apskaitos programomis patirties.

Kaip ir sakiau, tai yra CV, bet ar reikia akcentuoti (nes motyvacinis laiškas yra akcentuojantis!) – priklauso nuo pozicijos, į kurią pretenduojama.

Esu žingeidus ir noriai mokausi, greitai perprantu įvairių programų ir sistemų veikimo principus. Puikiai kalbu ir rašau angliškai, rusų kalbos žinias vertinčiau bent jau vidutiniškai.

Nereikia nusikuklinti ir pasėti abejonės – jau sakiau!

Ai, parašykite, kad “angliškai komunikuoju puikiai ir geriau nei rusiškai“ (jei vidutiniškai) arba “bei kalbu ir rašau rusiškai“ (jei tik šiaip sau).

Šiuo metu su šeima gyvename Šiauliuose, kur prieš dvejus metus atvykome dėl žmonos karjeros, tačiau ateities planus siejame su Klaipėda. Atsiradus gerai galimybei realizuoti save profesinėje srityje, planus paankstintume ir persikeltume į Klaipėdą nedelsiant.

Kiek pastebėjau, darbdaviai nemėgsta tokių išlygų ir sąlygų. Jei ieškote darbo ne gimtąjame mieste, tai čia ne darbdavio bėdos, nors sutinku, kad glušių HR skyriuje netrūksta, kurie už jus už akių nusprendžia, ar galėsite į darbą atvykti.

Jei iš Vilniaus ketini keltis į kitą Lietuvos miestą, tada reiktų, bet nebūtinai motyvaciniame, paaiškinimo, kodėl downgrade-ini miestą. Jei iš Šiaulių į Klaipėdą – ir taip yra upgrade, aiškinti nebūtina, ir visi supranta, kad ieškai Klaipėdoje (sako, kad ir Kaune gyventi galima?) arba Vilniuje (tik to neįrašykite, dėl dievo meilės!), bet kad jie yra Klaipėdoje, tai vat šansas jus pasičiupti.

Kita vertus, jei esi laivų inžinierius ar suvirintojas, tai uostamiestis nukonkuruoja ir Vilnių, persikėlimo klausimo motyvai net nesvarstytini ir į motyvacinį nededami.

Prašyčiau įvertinti mano kandidatūrą ir, jei, Jūsų nuomone, esu tinkamas siūlomai pozicijai, tikiuosi greitu laiku susiskambinti ar susitikti pokalbiui. Prisegu savo gyvenimo aprašymą.

Tai įvertins ir be prašinėjimo (prašau geriau už prašyčiau, nes neaišku, prašai ar dar tik prašytum prie tam tikrų sąlygų – ir abejonės sėti nepasitikėjimu nereikia, kaip ir išlygų kelti tokia forma).

Tiesiog parašykite, kad susisieksite su jais tada ir tada (kada ten baigiasi atranka), nes:

a) Lietuvoje nėra ne tik mados perskambinti arba parašyti trumpą laišką, kad žmonės dalyvavo, bet ir yra labai padoru HR skyriams demonstruoti savo pasipūtimą bei panieką darbo ieškantiems žmonėms;

b) jei nepaskambins pokalbiui, savo skambučiu jūs gausite konkretų atsakymą, o ne pagal nutylėjimą, tarsi “ir taip aišku“ – o ir pažadas paskambinti kiek sprigteli HR skyrių pasirūpinti, ką reiks atsakyti (gi žmogus skambins, nu!) – tik nepadarykite tai kone grasinančia žinute, gerai?

Pagarbiai,

Kablelio nereikia, skirtingai nuo angliškos skyrybos. Anksčiau dėdavę brūkšnį, tarsi praleidžiant frazę “jūsų nuolankus tarnas“ ir pan., bet dabar galima ir be brūkšnio, ir be kablelio.

Žodžiu, nepersistenkite su laišku jo turiniu, nedaugžodžiaukite, akcentuokite tik tai, kas būtina ir kas jus palankiai išskiria iš galimų kitų kandidatų – ir būtinai (!) pažiūrėkite, ko prašoma skelbime, rasdami patarimą, ką reikia akcentuoti tarp visos tos gausos bereikšmių frazių aprašyme.

Nebūtina perpasakoti savo CV motyvaciniame – pastarasis turi būti jūsų pardavimo žinutė.

Reklama