Anokia čia problema, pasakysit, kai degalinėse vėl kuras brangsta? Čia problema tame, kad visur gi krenta ta naftos kaina, bet pas mus atvirkščiai.

Iš tiesų, tai ne visai taip. Mums labai pasisekė, kad euro įvedimo momentu nafta iš tiesų sparčiai pigo, tai ir kainos degalinėse dar prie lito cirkuliavimo galo jau ėmė riedėti žemyn. Euras tik tą įspūdį dar labiau sustiprino, kuomet kaina staiga sumažėjo švieslentėse 3.4528 karto.

Bet degalinėse kaina vėl kyla, ir čia, deja, ne euro kaltė (viskas gi turėjo pabrangti jį įvedus, nors statistika preliminariai jau fiksuoja defliaciją), nors, greičiau, tai kaip tik euro kaltė, kad šitas ES fantikas ėmė vertėje smukti dolerio atžvilgiu. Ir ne, ne doleris kilo, euras šįkart smuko jo atžvilgiu, bet tai ar jūs manęs klausysite, kai sakau, kad pirkit baksus, ką?).

Kas iš esmės nėra taip ir blogai – Lietuvos ekonomiką labai ženkliai tempia eksportas, tad atpigusi dabar jau mūsų nacionalinė valiuta iš esmės tik padaro mūsų prekes patraukliomis dolerinėse rinkose (viena bėda, kad ta dolerinė, kur į rytus nuo mūsų, tai sankcijas įsivedė dar greta ir mūsų sankcijų).

Šiaip jei LSD priekvaišiai būtų nors kiek mąstantys, tai ekporto pagyvėjimą sankcijų fone dėl atpigusio euro, nukritusias kainas dėl defliacijos bei atpigusį kurą, ką jau visi ir taip pamatė, tai užsirašytų sau į nuopelnus, kaip kad yra paprastai įpratę. Bet tam jie ir priekvaišiai, kad dar kvailesnių už save “konservatorių“ verčiau paieškotų.

Bet gal ne apie šiuos glušius šįkart, o verčiau apie naftos kainą. Nes dr. Aušra Maldeikienė pasidalino įdomia ekonometrine įžvalga, kaip ir kodėl kainos prognozės modelis nesutapo su realia Brent naftos kainos kreive. Straipnis yra daugiau akademinis, tai, aišku, daugeliui yra tl;dr, todėl paklausite, ką aš manau, jei tekste autoriai taip aiškiai ir neįvardina priežasčių dėl to nesutapimo (būna, kad ne tik dr. Gitanas Nausėda prašauna pro šikšnelę).

Aš sutinku, kad poveikis buvo tiek pozityvus (naftos pasiūlos padidėjimas), tiek ir negatyvus (naftos paklausos sumažėjimas). Daug įdomiau, kokios priežastys paskatino šituos poveikius, ar ne?

Mano galva, naftos paklausos mažėjimas yra tiek dėl didesnio energetikos poslinkio nuo iškastinio kuro link biokuro bei atsinaujinančių šaltinių, tiek ir ekonomiškesnio vartojimo (dešimtmečiai pastangų gi turėjo duoti teigiamus rezultatus), kai turime hibridinius ir elektromobilius bei apšiltiname namus ne tik mes, renovuodami ir šilumos ūkį (tiek tiekėjų, tiek ir vartotojų pusėje).

Blogiau, kad naftos paklausos mažėjimas gali rodyti ir stringančią ekonomiką – augimas sulėtėjo, o kuomet du trečdaliai pasaulinės ekonomikos paskelbia sankcijas tik sukuriančiai pusantro procento pasaulio BVP dar iki sankcijų vienai rečiausiai apgyvendintų valstybių kone didžiausiame sausumos plote, tai nėra pagrindine priežastimi. Nors mums, deja, pagal mūsų prekybos balansą ir BVP struktūrą tarptautinėje prekyboje su ta šalimi™, poveikis yra daug didesnis.

Iš tiesų, dar nemačiau tokių liūdnų Kalėdų transporto sektoriui, kaip praeitos, o ir prekybininkai su Rusija dabar savo “viršpelnius“ už riziką jau degina, jei dar ne sudegino, nes rizika nebepasiteisina – visas grupės tovariškių funkcionierių, palaikomų teisiškai ir politiškai tovariščių nomeklatūrščikų, prichvatizuotas sovietinės Lietuvos agropromas, dabar žinomas kaip pieno ir mėsos “žvaigždės“, braška ir cypia – tą labai akivaizdžiai matote ir per darbo skelbimus, kuriuos ir čia publikavimui įdedu, ir ofisai bei atstovybės Maskvoje ne šiaip mažinami, bet iš esmės uždaromi iki geresnių laikų.

Swimming-In-BP-Oil-Spill-3

Išsimaudžius naftoje ne tai smagu, kaip piene (iš bitrebels.com)

Bet mes apie naftą kalbam, ne pieną su dešromis, nuo kurių derinio tryda ne tik kaikariams garantuota. Ir Lietuva pasaulyje su savo problemomis visiškai neįtakojo visuminės paklausos sumažėjimo dėl stojančios ekonomikos (tai gal todėl soušeliai tyli šiknas suraukę?).

Juk dar veikė ir priešingas veiksmas, sustiprinęs kainos kritimą – padidėjusi pasiūla. Aišku, eReFkė čia mažai įtakojo – jų nafta yra šlamštelis, o ir kam pirkti šią Ural sieringąją, kai yra Brent pigiau? Vis tik labiau kainą įtakojo OPEC, kur pagrindinis kaltininkas buvo saudžiai.

Nors šie sako, kad kaltininkas vis tik yra JAV įvykusi skalūninės naftos revoliucija, leidusi išgauti naftą šiuo būdu daug pigiau ir efektyviau, nei iki tol. Ir kad procesą padarytum nerentabilų, teko kainą mušti, didinant išgaunamos naftos kiekį. Viena bėda, jie nepaskaičiavo technologinio JAV pranašumo, manydami, kad jei pas juos smėliuke nafta kone pati prasisunkia ir semk kibirais, kai JAV tenka gręžti, tai vat ims ir piguva padarys “neapsimoka“ variantą.

Bet kad JAV, jei neklystu, tą naftą išgauti iš skalūnų vis dar apsimoka prie 47 USD už barelį, o kaina sukasi apie 48-49. Labai ant ribos, bet kodėl gi neinvestavus į plėtrą, kad ir už savikainą – nes gavyba atsiperka, nors ir nėra tiek pelninga. Kadangi skalūnų gavyba užsiima ir taip tradicinės naftos verslovės, tai gali netgi dotuoti skalūninius procesus ir žvalgybą bei investicijas iš dar pakankamų maržų, gaunamų iš tradicinių telkinių.

O vat saudžiams čia nėra kuo kompensuoti jau smunkančio pelningumo – gerai, kad dar natūraliai yra to pigumo. Tada belieka mažinti gavybą – pelno marža gali padidėti, bet ar ji dengs tuomet sumažėjusių pardavimų pajamas, tai reiktų į saudžių buhalterijos knygas žiūrėti.

Tiesa, grįžtant į Lietuvą, tai degalinėse kaina kils irgi ne vien dėl gavybos bei pasiūlos sumažėjimo (nebent dar kalbas patvirtintų darbais, kad nuo kovo 1 dienos pakėlus rūkalams ir svaigalams akcizus, reiktų kelti ir degalams?).

O ir euro atsigavimo požymių nematyti – graikų finansų ministeris pasirodė esąs per kietas derybininkas glušiams vokietukams, ką aš ir prognozavau. Tad ar susitars, ar nesusitars – bet tai euro atsigavimo nežada, nes netgi susitarimas reiškia, kad vokiečiai nusileido ir graikai gaus atokvėpį, ir kas visiškai įmanoma, nes apie 90 proc. viso stimulo per tuos septynerius metus ėjo vietos bankų gelbėjimui, o ne ekonomikos ir viešojo sektoriaus bei vartojimo palaikymui. Abiems pusės akivaizdu jau, kad taupymo planas nepasiteisino – akivaizdu ne tik graikų rinkėjams, bet ir ECB bei Troikos šiek tiek mąstantiems ekonomistams.

Gerai, norėjau apie naftą, o pakalbėjau, kaip visada, apie platesnį kontekstą, kuris nepatenka į ekonometrų formules ir lenteles.