Jei vis tik suprantate, kad gyvename ne tik pafrontės valstybėje, bet ir turime šiuo metu prieš mus Rusijos vedamą kvazi-karą, gresiantį išvirsti netgi hibridiniu karu, tai pažiūrėkime, ką turime patys, ir jau kai sąžiningai be saviapgaulės pagaliau identifikuojame problemas, tai ką turime pakeisti ar padaryti.

Todėl aš pradedu visą ciklą įrašų, kurie yra skirti mūsų Vakarų forposto vadovybei ir institucijoms, kurios vienaip ar kitaip turėtų rūpintis mūsų apsauga, išlikimu ir tinkama reakcija į iškilusius iššūkius, gresiančius mūsų laisvei ir nepriklausomybei karo, koks jis bebūtų, kvazi, kaip dabar, hibridinis, kaip Ukrainoje, šaltasis, konvencinis ar nekonvencinis, akivaizdoje.

Nepatiks, iškart sakau.

Ir manęs nepaguodžia posakis, kad geriau karti tiesa, nei saldus melas (tiesa, saviapgaulės čia irgi nepraktikuosiu). Galop, geriau laikyti autorių durnium ir eiti liuliukų.

Mano apybraiža atspindės tik mano asmeninę nuomonę į esamus pozicijos vadovus ir jų vadovaujamas institucijas, taip pat dar ir į šešėlinius opozicinius lyderius, kaip galimas alternatyvas (nes demokratija ir yra taikus skirtingų nuomonių derinimas, o ne priešiškų tranšėjų kasimas – pratinkitės):

  1. Prezidentas, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
  2. Užsienio reikalų ministeris – darbas su sąjungininkais ir priešu.
  3. Kariuomenės vadas, kaip hetman polny litewski, atsakingas už tiesioginį karinių pajėgų valdymą ir formavimą.
  4. Krašto apsaugos ministeris, kaip hetman wielki litewski, atsakingas už sąveiką tarp kariuomenės vadovybės, vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado ir visuomenę atstovaujančiųjų institucijų.
  5. Seimo pirmininkas, kaip spykeris visuomenę atstovaujančios institucijos, kurioje derinamas piliečių skirtingas viešasis interesas ir požiūriai į politiką, tame tarpe ir krašto apsaugos.
  6. Premjeras, kaip vykdomosios valdžios lyderis, pasirengęs užtikrinti tinkamą sąveiką tarp politinės valdžios ir institucinių sprendimų, liečiančių tame tarpe ir krašto apsaugą.
  7. Finansų ministeris – nes viskam reikia pinigų.
  8. Vidaus Reikalų Ministerija – visas užnugaris, kuriame veikia teisėsauga, atitinkamos institucijos (pvz., civilinės saugos ir gelbėjimo tarnybos ir pan.) bei, kaip pas mus yra, dar ir savivalda.
  9. Valstybės Saugumo Departamentas – kontržvalgyba.
  10. Specialiųjų Tyrimų Tarnyba – kova su korupcija, griaunančia gynybinę sistemą iš vidaus.
  11. Kariuomenė, jos esamas ir galimas modelis – totalinės gynybos koncepcija, pilietinis pasipriešinimas, atgrasymo strategija pafrontės valstybės sąlygomis.

Kadangi viską sudėti į vieną įrašą bus jums per daug skaitymo, tai nevarginsiu, o kasryt kiekvieną darbo dieną nuo 7 val. galėsite perskaityti po eilinę dalį – kai kuriuos trumpesnius skyrius apjungiu į vieną, nepergyvenkite, todėl gavosi 7 vietoje 11 ar daugiau, o ir apimtimi iki knygos netempia, nors gal derėtų aprašyti kai kuriuos dalykus ir išsamiau.

* * *

Prezidentė, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Kaip buvo įsiūlyta Lietuvai Dalia pirmąkart, tai nuobodu kartotis – iš tiesų, demokratijos procesu galima manipuliuoti, kada padarai tokią sitemą, kur rungiasi Snieguolė ir septyni nykštukai.

Galop, galima į tą procesą pažiūrėti per trijų klanų prizmę irgi: žydrieji albinai, raudonsnukiai ambaliniai ir baltieji pūkuotukai landsberginiai (bet koks sutapimas su rusų Trikoloru, aišku, atsitiktinis). Tada baltieji su raudonaisiais sudaro sandėrį, kad reikia kirsti žydruosius, o pastarieji desperatiškai bando prastumti raudonąjį kaip alternatyvą, tačiau šaukštai po pietų – turime prezidentę, valio!

Ateina triuškinanačiai (“nes daugiau nėra už ką“!) Red Dalia™, ir kaip boulingo kamuolys nušluoja visus žydrus kėglius (kam baltieji ją ir stūmė, aišku).

Kada jos misija baigta, pusę kadencijos galima faloimitatoriumi kriaušę trankyti, pardon my French, kol nesusivoki, kad reikia kažkaip antrai kadencijai pakliūti, tada pažiūri, kas likę po tokio prasiridenimo: raudonieji tarpusavyje susipjovę po AMB gedulingo maršo į medinį makintošą, o baltiesiems, taip ir neišsiaiškinus dar, kuris ten krikdemas, o kuris konservas, visai dzin jau geri dveji metai, kas vyksta (nes nieko nevyksta, arba už ją į užsienį kiti vyksta) Daukanto a. – ir taip nesunkiai, pabučiavus žiedą tikrojo Lietuvos elito “laborantui“, jau lapatai-lapatai į antrą kadenciją, nes iš tiesų “nėra daugiau kam“.

Bet čia istorija, kurią tik primenu.

O realybė tokia, kad šis Konstitucijos garantas kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas yra nelabai kaip ir tas pavestas pareigas eiti išvis kompetetingas (nors ar su frenčiumi ir “tu.man.baik“, ar su kamufliažu ir pistoletu – vienodai kieta, bet tai ir Urfinas Džiusas savo buratinų kariauną kietakakčiais vadino, tad dar jos nematėm apsijuosusios juodu hapkido diržu).

dalia-grybauskaite-67109348

Kuriam čia dar šmaukšt ir makaulę nuritint? Tu. Man. Baik. © (iš delfi.lt)

Anas Green Val™, tskant, tai nors susirūpinimą vis išreikšdavęs, ške, o dabartinė nelabai mato išvis poreikį ką nors derinti per Valstybės Gynimo Tarybą (ten kadrai irgi geri ateina šlapiu maišu tvostelėti). Nes VGT posėdžiai būtų tikrai bent jau kartą į savaitę. Ir ne gasdinimais “rusai puola“ bei grūmojimais Rytų pusėn publikai dirbtų, kaip yra dabar – kaip sakoma, pašnekėti nieko nekainuoja.

Bet kad vat nepratusi ji demokratijos institutu naudotis – ką išmoko nomenklatūroje, būdama netgi ne vykduomuoju funkcionieriumi kaip AMB, o tik ideologiniu darbuotoju bei vėliau žemės ūkio planinės ekonomikos teoretike (tą dalyką dėstė partškoloje, jei kas nežinot), tą vat ir turi. Ir kitaip nebus – susitaikykite (netgi rinkėjas kitko nelabai ir pats nori, sprendžiant iš ToToškių gyvavimo).

Tiesą sakant, vidaus politikoje tai ji gal ir garantas, kad du likę skirtingas politines aristokratijas atstovaujantys klanai partijos dabar tarpusavyje neišsipjautų. Blogiau, kad užsienio politikoje pirmoje kadencijoje už ją visą darbą nudirbo anoje kadencijoje KAM.

Tad ir šiuo požiūriu, iš pradžių susipykti su sąjungininkais, o po to vykti jau taikytis, nes, matai, grasina zombiai skaudžiai kąst, tai tik boulingo kamuolys su trimis skylutėmis ir tegali išmąstyti.

Džiugu, kad dabar jau daro “kaip reikia“. Daugiau niekuo jus paguosti negaliu.

* * *

Šešėlinis prezidentas arba šešėlinis vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Matote tokį horizonte, jei prireiktų?

Nes aš tai ne.

Mūsų vis labiau į politinę rentą ir demokratinės sistemos korupciją, pajungiant siauriems partiniams interesams, linkstanti politinė sistema tokio lyderio ir duoti negali.

Tai ir neguosiu.

dalia-grybauskaite-ir-toomas-hendrikas-ilvesas-keiciasi-dovanomis-63190480

Kaip estų socdemui (sic!) Ilvesui įsiūlyti LR pilietybę?! – klausimas būtų anaiptol ne retorinis, o labai pragmatiškas (iš delfi.lt)

* * *

Būtina aptarti trumpai ir ką mes turime URM, nes prezidentė gi kuruoja ir mūsų šalies užsienio politiką.

Ir turime nors gal kiek ir pagerėjusią padėtį, pravalius nuo Januškos palikimo, bet turime tikrai ne itin dar guodžiančią situaciją, ką įrodė ir KGB pulkininko Golovatovo sulaikymo Austrijoje negebėjimas (rusų diplomatai dirbo geriau, lipdami ant kulnų ir mūsiškiams, ir austrų pareigūnams, o kadangi panašų darbą esu dirbęs, tai jau žinau, ką sakau, ir kaip tas daroma), ir prastas pasiūlymas kadrų ES atstovauti Maskvoje (koloradinis ir Sovietinės Armijos dieną švenčiantis Vygaudas Ušackas bombarduoja priešų krepšius kamuoliu, kai tie – taikius ukrainiečius), ir susimovimas žvejybos reikalų (liko žvejybos komisija, mat, kalta) bei netgi prisipažįstant aplombo vediniems dar ir nelegaliai teikiant ginkluotę į hibridinį karą, išnaudojant, aišku, šitą mūsų tuščią pasigyrimą rusams, kaltinant Lietuvą kišantis ginklais į konflikto eskalavimą.

linas-linkevicius-60281115

Užsienio politikos šefas pareina linksmas iš šefės (iš lithuaniatribune.com)

Aš suprantu, kad naivu jau tikėtis užauginant tarpukario ministerio Juozo Urbšio lygio politiką, bet… ar auginame? Visa mūsų užsienio politika – tai gebėjimas dujų princesę už rankutės palaikyti kalėjimo ligoninėje? Valdas Adamkus tuomet buvęs tikru genijumi.

Priminsiu, kad J. Urbšio dėka mes taikiu būdu atgavome iš sovietų Vilnių (mainais estai ir latviai nieko negavo, o suomiai, nors ir priešinęsi, tai dar ir Kareliją prarado visiems laikams).

Ir dar mažai kas žino (ypač nenori to žinoti tautininkai, iki šiol liaupsinantys dukart nuo sovietų į užsienį pabėgusį Antaną Smetoną), kad būtent J. Urbšio derybinio talento dėka prieš sovietų užsienio reikalų komisarą V. Molotovą, mes gavome realią galimybę atlikti mobilizaciją ir užblokavus sunaikinti visas sovietų karių bazes, nes skaitlingumu tie mūsų gynybinių pajėgumų nepranoko (bet vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas pasirinko privatų gyvenimą išeivijoje, mainais už atsisakymą būti Lietuvos vadovu, ką palaipsniui Šaltojo Karo metu de facto perėmė Stasys Lozoraitis Vašingtone, taip ir netapęs de jure Lietuvos vadovu – netiko nei AMB, nei Pirminykui Lan).

Būtent ministerio Urbšio vadovaujama URM parengė tarpukaryje vadovybei ir memorandumą, apibrėžiantį potencialius priešus ir reikiamą veiksmų planą vienu ar kitu valstybei saugumi iškilusio pavajaus, įskaitant invaziją, atveju. Kam rūpėjo?

Kaip ir dabar užsienio politika parūpo šalies vadovei tik po to, kai pakvipo paraku. Iki tol visi perspėjimai apie rusų pavojų ir būtinybę draugauti kuo labiau su sąjungininkais buvo nė motais. Tiesą sakant, prisiminkit, kad vienintele gija čia buvusi neformaliai URM politiką vykdžiusi KAM vadovė (užtenka palyginti to meto jos ir prezidentės užsienio vizitus ir dienotvarkę).

O kaip dėl mūsų galimos rezervinės teritorijos kariuomenei pergrupuoti ir artimiausios sąjungininkės Lenkijos? Viskas pagal Petro I testamentą – skaldyk lenkų ir lietuvių vienybę, ir valgyk po vieną?

* * *

Šešėliniu užsienio politikos šefu turime Audronį Ažubalį.

Geras žmogus – ramybės kartais palinkime vienas kitam Bernardinuose.

azubalis

Duok, Dieve, kad jam netektų Urbšio lygio iššūkiai (iš 15min.lt)

Ir kantrus bei diplomatiškas, anoje kadencijoje, trepsint Daukanto a. šeimininkei iš pasiutimo, dirbęs tuomet šios žaibolaidžiu, kad nesikištų panelė, kur dirba tetulė. Tad va ir užsienio politiką visą laiką kaip LDK laikais vedė tik wielki hetman litewski Rasa.

Va tame ir problema dėl kadrų, gerbiamieji TS-LKD šešėliai, kad ne visai į savo rogutes pagal kompetenciją susėdę, mano nuomone, ir tuomet KAM bei realiai stojimą į NATO programomis ruošęs ir įgyvendinęs dabartinis užsienio politikos šefas Linulis-rubuilis pranoksta jus, kaip ir savo šefę, visa galva (svorio užsienio politikoje irgi jau turi, no pun intended).

* * *

(skaityti toliau)