Pradžia čia.

* * *

Seimas ir jo pirmininkas

Taip jau istoriškai susiklostė, kad nesame labai pratę ilgai gyventi prie demokratinių tradicijų, todėl rinkėjai turi menką suvokimą, kam demokratija išvis reikalinga, ir kokią naudą jam, kaip šios šalies piliečiui, ji duoda, painiodamas sąvoką su žodžio laisve arba tiesiog laisve, kurios apibrėžti irgi negeba, ir ima priekaištauti politikams, kad anie, matai, politikuoja.

Bet politikų darbas ir yra politika, ne?

Seimas yra politinių, t.y. skirtingų visuomenės grupių ir klasių, viešųjų interesų derinimo birža. Politikai yra tokių interesų derybininkai. Yra visiškai normalu, kad jie sudaro susitarimus, kartais ir nelabai garbingus sandėrius, buriasi į koalicijas, įtikinėja vienaip ar kitaip kitus (gerai, kad nesimuša, bet parlamentuose ir taip nutinka) ir t.t. Demokratija yra va toks taikus būdas suderinti skirtingų klasių ir jose esančių grupių interesus bendram šalies labui.

Demokratija yra ne trūkumas, nors procesas gali ir užtrukti, o didelis visuomenės privalumas – nes išmokome ir deleguoti užduotis mums atstovaujantiems politikoje derybininkams, ir vienaip ar kitaip rasti kompromisus, kad judėtume toliau. Demokratija – tai taikus būdas konkuruoti požiūriams į įvairius visuomenės aspektus, tame tarpe ir į karinius reikalus.

Ir tokios biržos spykeriui (pirmininkas – nes yra derybų ir diskusijų proceso arbitras, todėl man labiau patinka spykeris, nes jis artikuliuoja visuomenei bendrą suderintą poziciją) pareigos yra svarbios ir karybos prasme. Nes mes kalbame apie mūsų visų piliečių svarbų saugumo nuo priešo agresijos reikalą.

Jei piliečiai nusprendžia, kad jie nori atsiduoti priešo malonei, tai visai nesvarbu, ką spykeris sau pliurps (“rusai puola!“), nes piliečiai išrenka tokius politikus, kurie atstovaus jų tokį interesą neskirti lėšų gynybai, ir tiek (kaip nutiko su ATR). Ir gali išsirinkti tokius, kuriems parlamento gynyba yra svarbi valstybingumui, ir piliečiai gali savo kūnais tiesiog jį pridengti (irgi buvę 1991 metais, ar ne?).

Bet tai yra abipusės krypties procesas – kaip parlamentas komunikuoja su savo visuomene, ir kaip visuomenė mato jį atstovaujantį jos interesus, o ne pajungus demokratijos procesą atstovauti ribotos grupės interesus.

* * *

Tad ką mes turime dabar šios institucijos sudėtyje?

  • valdančiąją koaliciją, kurios pagrindinis LSD pašlemėkų vadovas yra “daragoj tovarišč Butkevičius“ (čia citata iš rusų kolegų sveikinimo jam, kuomet švedų socdemai šių nelaiko kolegomis – kažin, kodėl?);
  • nuvorišų partiją, ciniškai besivadinančią proletarų gynėjais, nugrimzdusią į nesibaigiantį teisminį procesą dėl korupcijos, ir kurios lyderis slapstėsi nuo Lietuvos teisingumo priešiškoje mums Rusijoje;
  • destrukcijos siekio partiją, besivadinančią tvarka ir teisingumu, kurios lyderis buvo nušalintas iš šalies vadovo posto, Konstituciniam teismui nustačius, kad šis šiurkščiai pažeidė priesaiką, pažeidė Konstituciją, o viskas prasidėjo dėl korupcinių ryšių su buvusiu (?) Rusijos GRU karininku;
  • lenkams ir rusams, neva, atstovaujančią vienintelę partiją, kuri yra priešiškos Lietuvos valstybingumui Jedinstvo pasekėja, o jos lyderis neslepia savo simpatijų ne tik segėdamas koloradinę juostelę, bet ir nuolat kurstantis tautinę nesantaiką pagal Rusijos planą;

Ir opozicijoje formaliai šiems esančius, tačiau prieš krašto gynybą ir saugumą nuolat veikiančius kažkokius violetinius marginalus, radikaliai nusiteikusius dar ir prieš Konstitucinę šalies sąrangą. Na, ir priešų tarp draugų ieškančius pastaruoju metu TS-LKD, įpratusios sėdėti ištisai ant opozicijos suolelio, tarpe dešiniaisiais tampančio LSo.

Ir visam šitam dariniui vadovauja prorusiškos (sic!) partijos pirmininkė, kuri nemato reikalo savo pareiškimais ir išplaukiančiomis Seimo nuomonėmis stiprinti krašto apsaugą.

loreta

Leninas buvo teisus, kas gali valdyti valstybę (iš 15min.lt)

Maža to, nepamenu nieko pozityvaus link krašto apsaugos, kad ši valdančioji koalicija būtų inicijavusi. Ničnieko. Nulis.

Už tai girdėjom pareiškimus prieš NATO ir prieš šalies gynybos stiprinimą.

L ir ie, tai bus Loreta, V ir A – bus Graužinienė. Speaker, my ass.

* * *

Šešėlinis spykeris?

Labai liūdna, kad geriausi Lietuvos konsolidacijai ir priešinimuisi valstybingumo agresijai tebuvę, kai parlamentui vadovavęs prof. Vytautas Landsbergis.

Būtent tuomet Lietuva turėjusi aiškų šalies vadovą ir aiškų lyderį, vedantį link Nepriklausomybės, išrinktą nuo Sąjūdžio prieš visą persitvarkančią nomenklatūrą, dabar išvirtusią LSD partija.

vlandsbergio-knygos-kalte-ir-atpirkimas-iliustracija-50ed817ea6b8e

Vytautas Landsbergis – demokratinės valstybės ir apsiaustojo parlamento vadovas (iš 15min.lt)

Aš pasigendu opozicijos vieningumo ir būtent gebėjimų veikti politinėje biržoje – tikrai ne visi valdančios koalicijos nariai yra tik “koloradas“. Tikrai yra tokių, kuriems irgi rūpi vis tik laisva Lietuva, o ne Lietubabvės liaudies respublika ar LTSR atkūrimas, ir ne visiems taip jau gerai buvo tik prie ruso.

Galop, yra bendri valstybės interesai, tai kur jūsų darbas oponuojant kenkėjiškiems? Yra? Tai kodėl tiek mažai, kad nesimato?

Gal gana jau ieškoti priešų tarp savų – ieškokite draugų tarp priešų. Skaldykite ne opozicijos vienybę, o valdančios koalicijos. Leiskite kvailiams ir įtakos agentams save demaskuoti ir parodykite tai, o ne baksnokite pirštais, kad visi čia priešai, nes my way or high way. Patikėkite, rusas šaudys visus ne pagal partijas ir jūsų simpatijas – pirmiau šaudys, po to aiškinsis, kurie savi (ir jei jam ukrainiečiai jau nebe savi, tai jūs, labusai, ir taip visi fašistai, net jei ne iš “patriotų“).

Antraip, mes tikrai prapuolę, ir velniam tuomet mums ta demokratija, jei mūsų derybininkai tarpusavyje net nesidera ir nemoka susitarti dėl bendrų visiems gynybinių interesų, ką?

O gal interesai iš tiesų yra partiniai, merkantiliniai, finansiniai, korpupciniai ir kokie tik nori, bet tik ne gynybiniai?

* * *

(skaityti toliau)

Reklama