* * *
Premjeras arba Vyriausibes™ Ministeris Pirminykas
Parlamento sprendimai paprastai turi turėti išraišką ne tik popieriuje įstatymais ir nutarimais, bet ir įgauti žodis kūną per vyriausybę, kuri yra vykdomoji tokių sprendimų valdžia.
Problema ne tame, kad valdančioji koalicija skirsto ministerių portfelius parlamentarams, taip lemingams rėkaujant, kad pažeidžiamas valdžių atskyrimo principas. Problema tame, kad Lietuvos demokratijoje vykdomoji valdžia de facto perėmė įstatymų leidybos iniciatyvą, nuleisdama pasiūlymus Seimui, kurie padiskutuoja ir balsuoja.
Dar blogiau, kad toks atstovaujančiosios valdžios modelis nuo oligarchinio ar plutokratinio (pvz., LDK magnatai Seimuose) linksta link nomenklatūrinio.
Aš manau, kad technokratų vyriausybės yra mažesnis blogis, nes jos paprastai yra kompromisinis sprendimas partijoms negebant rasti politikų vienai ar kitai vykdomosios valdžios sričiai (pvz., nepartinė finansų ministrė I. Šimonytė nuo TS-LKD partijos). Bet tai nereiškia, kad aš raginu uždrausti parlamentarams eiti ministerių pareigas – priešingai, būtent partiniai atstovai geriausiai išreiškia respublikoje (kaip atstovaujamoje demokratijoje) politinius savo rinkėjų interesus.
Todėl jūs suprantate, kad KAM vadovas Liolekas yra tipiškas tokių rinkėjų atstovas. Kaip ir buvęs SAM Vytenis Iljičius.
Kaip, beje, ir tas mėmė premjero poste, pramintas Prietaisu.
Buridano asilas pastimpa tarp dviejų šieno kupetų, negalėdamas apsispręsti, kurią rupšnoti – nieko, premjeras pastovės (iš vz.lt)
Jei jūs manote, kad toks, kaip dabar yra, vyriausybės vadovas pajėgus inicijuoti reikiamas reformas ir deramą krašto apsaugos, tarpe kitų, problemų sprendimą bei užtikrinti tinkamą ir sklandžią sąveiką tarp politinės valdžios (Seimo) ir kitų susietų institucijų (atitinkamų ministerijų bei įstaigų, liečiančių krašto apsaugą), tai, ko gero, jau legalizavo šalyje LSD, kuri yra pavadinime ir jo partijos.
Ne, nenoriu tų kvaišalų, ačiū, žinosiu, kad jūs pavartojat, kada atsakote į apklausą, kad šis Lietuvos socdemų pašte parduodamas lėlė-puponautas asocijuojasi su ryžtingumu ir valingais sprendimais.
Bet jei pavartojote, tai gal galite įsivaizduoti jį vedantį posėdį hibridinio karo akivaizdoje? Egzilinei vyriausybei vadovaujantį prie konvencinio?
Reikia suburti darbo grupę darbo grupei suburti, aha.
* * *
Šešėlinis premjeras
Tai tokiu jau yra įvardintas Andrius Kubilius, nieko nepapasakosiu daugiau.
Išbandytas kadras, nuolat per krizes ateinantis susirinkti visų kariamų šunų ir po to guzų, kad prismaugė liaudį, bet šalį kažkaip išgelbėjo. Kone mesijas, tai dar gerai, kad nukryžiavimus atšaukė dar prie imperatoriaus Konstantino.
Proverbinis “Ze buk“ © – elito skaitiniai (iš ve.lt)
Klausykite, o gal iš tiesų jį tuomet skirti vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, ką?
Na, bus kaip Žukovas, kuriuo vatinukai™ didžiuojasi, o ir patriotams įtiks, ne?
* * *
Finansų ministeris
Nes juk viskam, tame tarpe ir krašto apsaugai, reikia pinigų.
Net pasitikrinau per internetą, ar tas pats – nu akurat, Rimantas Šadžius.
Červoncas, ura! (iš ziniuradijas.lt)
Tas pats, kuris nematė anuomet krizės požymių, nors opozicija (tam juk ir opozicija) jau klykė, kad viskam kapiec. Už tai galės įsirašyti į nuopelnus eurą įvedęs, kurgi ne.
Jo gebėjimai viešumoje niekaip nebuvo artikuliuoti. Dar suprasčiau, kad jis yra technokratas, kaip jo pirmtakė (kuri paskutinį pusmetį pagaliau tapo politike, mano džiugesiui), tai tiesiog yra tylus, nekalbus, bet efektyvus.
Deja, bet neapleidžia nuojauta, kad krašto apsaugos finansavimas jam yra paskutinėje vietoje, o ir finansavimo prioritetuose šalies saugumas yra nereikšmingu reikalu.
Maža to, manau, kad jis neturi ir jokio sprendimų plano, ką darysime, jei prasidės hibridinis karas. Kaip pertvarkysim finansus. Iš kur gausime pinigų pasipriešinimui finansuoti. Ką ketina daryti, kada trečdalis biudžeto nebus papildomas ES lėšomis, arba – gal ką nors apie obligacijas šalies gynybai girdėjote?
Krašto apsaugos požiūriu čia yra tuščia vieta su portfeliu. Dar blogiau – ir ne tik krašto apsaugos požiūriu.
* * *
Šešėlinė finansų ministerė
Aišku, būtų Ingrida Šimonytė, nes per atkurtos šalies istoriją geresnės nelabai kuris pamenat.
Aš dar prisiminčiau dr. Dudėną, kuris iždo apskaitą nuo “asignavimai Maskvai“ pertvarkė pagal Vakarų apskaitos standartus. O jau TS-LKD ministeris A. Šemeta būtų trejulę uždarantis, gerai pašokdinęs ir britų finansų sistemos lobistus Europos komisaru būdamas.
Bet bėda, kad Ingrida yra nepartinė, todėl net turėjau pasitikslinti, kas nuo opozicijos yra šešėliniu.
Akys neapgavo.
Ta Raudonoji Žvaigždė virš oranžinės revoliucijos kažkaip ne kažką… (iš officedepot.com)
O tikrai?
Tikrai San Pellegrino Orange yra jo gėrimas, ar ten bet kokie sutapimai Mariaus su Mykolu yra atsitiktiniai?
Beje, jūs kažką girdėjote komunikuojant finansinius alternatyvius pasiūlymus, iki jis pradėjo save įsivaizduoti Vilniaus meru? Nes aš tai nepastebėjau – nepersidirbo vaikinas opozicijoje, kaip matyti, ir ką parodė rinkimų rezultatai, kada lyderis gavo kaip autsaideris mažiau ir už savo partiją balsų.
Tai hibridinio karo atveju mums beliks tik tikėtis, kad ne esamas ar šešėlinis, o tik į Lietuvos Banko valdybą nuėjusi dirbti Ingrida Šimonytė taps Emilija Plateryte, ir gal pasipriešinimas iš kažkur kažkokiu stebuklingu būdu gaus pinigų.
* * *
Komentarų: 26
Comments feed for this article
2015-03-18 12:40
scaniagti
Gerbiamu Kubiliumi net partiečiai nebetiki, savi rinkėjai. Prastas šauklys į kovą. Net jei ir geba vadovauti, tai jau rodytis jam nereikia niekur – tą sakiau tik tapus jam premjeru: kiekvienas viešas jo pasirodymas atimdavo iš jo reitingo po procentą.
Karo atveju reikia ne tik pinigų, reikia asmens, kuris keltų tautą į kovą. Pvz Paksas tam netiktų dar labiau 😀
2015-03-18 12:44
Punkonomics
Vadinasi, kažkas papuvę šitoje “danų karalystėje“.
2015-03-18 12:53
scaniagti
Taip, kvapas sklinda 😀
Pagalvojus, tai sunkiai suvokiama, kad patriotas išsikovojo priesaikos laužymo 4 metų dažnumą.
Arba ministeris, atvirai niekinantis valstybinę kalba.
Arba dar daugybė mums įprastų pavyzdžių, kurie iš tikro tai kur kas baisesni, nei mums piešia.
Tik mes nesuprantam, dėl išsilavinimo stokos 😦
2015-03-18 13:19
Punkonomics
Yra ir dar liūdnesnių dalykų – didelė visuomenės fragmentacija. Aš vis apie 1940-uosius pagalvoju, ir kartais atrodo, kad mes paknopstom į juos varom.
2015-03-19 17:03
TT
Bijau, kad seniai ten atbėgę…:(
Tiesiog, tarpukariu (kad ir koks tas Smetona buvo begėdis), didžioji visuomenės dalis buvo tautiškai/katalikiškai indoktrinuota… Todėl ir birželio sukilimas ir Pasipriešinimas įvyko…
Dabartinė situacija, mano galva, daug prastesnė, deja.
2015-03-19 20:58
Punkonomics
Dėl indoktrinavimo sutinku. Bėda, kad visuomenė nebuvo pripratinta gyventi demokratijos sąlygomis. Bet sovietai su naciais ir tuos gležnus daigus išvis sunaikino.
O vat LLKS vyko jau tik ant idėjos apie tautinę valstybę ir demokratiją, ne faktus – gi jų nebūta prie Smetonos (prie Ulmanio per trejus metus latviai nacionaliai buvo iškelti iki kitų tautų lygio, o mūsų tautininkai ėmė babkes iš ruskių ir pataikavo kitataučiams – iš čia ir po to Holokausto aršumas, atleidus spyruoklę; bijau, kad po Lukašenkos belarusių litvinistai irgi pareis ant mūsų). Štai todėl ir sakau, kad sovietai su naciais taip permalė visuomenę, kad nauja subrendusi karta tiesiog atėjo ant tuščios vietos ir savo įsivaizdavimo, kas yra laisva Lietuva, nei kad to, ką iš tiesų matė. O kas buvo prie Smetonos establišmente, tai arba į Sibirą buvo išvežti, arba movė į Vakarus, arba kolaboravo.
2015-03-20 00:09
TT
Na, jei jų nebūtų “prie Smetonos“, vargiai koks ten LLKS būtų susikūręs. Ir šiaip, manau ‘visų šunų korimas“ ant Smetonos ir tautininkų yra ne visai teisngas, toks, “truskiškas“. Sakykim, Eidinto pozicija man artimesnė. Galų gale, būtent “prie Smetonos“ buvo sukurta (ir nepanaudota) gerai paruošta ir aprūpinta valstybės gynimo sistema. Su latviais taip pat būčiau atsargesnis – viena vertus vaikinai tarnavo bolševikams (Sarkani strelnieki), kita vertus – masiškai stojo į SS legionus ir patyrė milžiniškus nuostolius (anot A. Bubnio “Lietuva antrajame pasauliniame kare , LII, 2007) latvių negrįžtamieji nuostoliai buvo virš 55 tūkst. žuvusių, liūdniausia, kad didžioji dalis- kovose NE Latvijos teritorijoje…. Su estais ne taip žiauriai, bet panašiai. Lietuvaičiai, kaip brandi tauta, suvokė, kad savo žmogiškuosius resursus “ištaškyti“ rytų frontuose ir ginant leipcigus su dresdenais – kvaila ir beprasmiška. Manau, tas tautinis brandumas susiformavo būtent tarpukariu.
2015-03-20 10:01
Punkonomics
Tautinis brandumas susiformavo gerokai iki Smetonos – antraip neturėtume Vasario 16. Kita vertus, būtent Smetona nutraukė demokratišką Lietuvos vystymąsi ir padėjo pamatus 1940 metų okupacijai. Šiuo požiūriu Ulmanio siekis ir skyrėsi (iškelti latvių tautą ekonomiškai, kuri neturėjo startinių pozicijų tokių gerų kaip kitataučiai), ir buvo panašus (diktatūra privedė prie okupacijos – estams irgi taip nutiko, nes link autoritarizmo nuo parlamentarizmo pasuko).
Šiaip hibridinis karas jau buvo atidirbtas ant suomių, ir kas nepavyko ten, buvo pataisyta ir imtasi prieš Baltijos valstybes, tad gynybiniai pasirengimai prie Smetonos buvo too late and too little. Maža to, pats vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas pabėgo – ne Urbšiui gi reikėjo įsakymą duoti, neturėjo tokių įgaliojimų.
2015-03-21 02:09
TT
Na, tautos brandumo formavime, tūlas Smetona pakankamai daug dirbo dar iki tapdamas diktatorium, kai vasario 16-ąja net nekvepėjo. Šiaip jau pakankamai naivu manyti, kad Lietuvos buvimas demokratine ar nedemokratine šalimi , vienaip ar kitaip būtų turėjęs įtakos 40-ųjų okupacijai. Tarkim tai niekaip neišgelbėjo nei Danijos, nei Norvegijos, nei Belgijos, nei Nyderlandų, anei Prancūzijos. Tiesa, nuo kito okupanto, bet tai nekeičia reikalo esmės.
Smetonos pasilikimas Lietuvoje, tiesą sakant, nemanau, kad ką nors būtų pakeitęs. Tiesiog, diedokas būtų baigęs kaip Ulmanis….
2015-03-21 13:01
Punkonomics
Būtų pakeitęs Potsdamo ir Jaltos konferencijų rezultatus – apie tai labai teisingai Estijos prezidentas Ilvesas kalbėjo interviu Verslo Klasei (kaip tyčia, skaičiau Taline).
2015-03-21 15:58
TT
Įdomu, kokiu budu? Demokratinė prieškaryje buvus Čekoslovakija, kažkaip, “sėkmingai“ buvo pajungta Stalino imperijai. Ar, neva, LT, LV, EE butų išsaugojusios panašų statusą į Čekoslovakijos? Kliedesiai. Sovietai tiesiog susirinko buvusią carinę imperiją (ne visą, bet kiek įstengė). Sovietam buvo “paliktos“ žymiai diesnės ir įtakingesnės prieškario valstybės, nei Lietuva, o juolab Estija. Ilveso nuomonė galbūt gali būti įdomi kaip nuomonė, bet kad tai “būtų paveikę“ Jaltos konferenciją? Na jau…..
2015-03-21 21:31
Punkonomics
Nu o Austriją ir Daniją buvo okupavę sovietai. Ir ką?
2015-03-21 23:34
TT
Daniją – sovietai??? Įdomu, gal tik Bornholmą? Kiek pamenu, britai išvadavo Daniją? Nors gal klystu?. Austrija buvo išvaduota (okupuota?) “mišriai“ ir padalinta tarp sąjungininkų į okupacines zonas, kaip Vokietija. Bet ką tai bendro turi su Lietuvos geopolitine situacija? Mus išvadavo (?) sovietai ir nuėjo toliau. Jokio teritorinio sąlyčio su britų ar amerikiečių okupacinėm zonom Lietuva neturėjo (kas buvo Austrijos atveju). Juolab, juokinga manyti, kad sovietai būtų palikę savotišką Vakarų Berlyną viduryje savo naujos imperijos. Vien dėl to, kad tarpukariu Lietuvoje būtų buvus demokratinė valdžia …:) 🙂 🙂 ? Na jau.
2015-03-22 00:11
Punkonomics
Rusai toliau mūsų sienos ir nenuėjo – Lenkija buvo padaryta socialistine, bet neįėjo į SSRS. Austriją su Vengrija sąjungininkai mainėsi, o tai jau buvo sutarta iki tol. Mes niekam nerūpėjom, nes buvom niekas – labai gerai tą Lozoraitis iš JT kūrimosi laikų pamena.
2015-03-22 02:50
TT
Šiaip nuėjo :). Net į Berlyną užėjo. O kad mes buvom tas “niekas“, tai faktas, kaip ir latviai su estais. Todėl giliai ir abejoju, ar Smetonos autoritarizmas turėjo bent menkiausią reikšmę Lietuvos okupacijai ir “inkorporacijai“ į sssr. Kaip ir Latvijos bei Estijos. Kad ir ką ten Ilvesas svaičiotų.
2015-03-22 11:27
Punkonomics
O kodėl “faktas“ – neuždavei sau klausimo? O gal vertėtų.
2015-03-22 22:59
TT
Nejau tikrai dėl piktavalio Smetonos ir tautinykų? :).
2015-03-22 23:33
Punkonomics
Ne, bet jie neprisiėmė atsakomybės kaip elitas. Ir dar pabėgo, palikę likimo valiai. Beje, dabartinis elitas elgiasi ne ką geriau, ypač, kada eina kalba apie tarnybą kariuomenėje.
2015-03-23 02:37
TT
Pabėgo ne visi. Kita vertus, o ką būtų davęs Smetonos pasilikimas Lietuvoje?
Šiaip, 40-ųjų nesipriešinimas, buvo trečias nesipriešinimas per trejus metus. Logiškai, reikėjo priešintis ir Klaipėdos anšliusui ir Lenkijai. Visuomenė buvo žymiai labiau pasirengus priešintis Lenkijai ar net Vokietijai, nei sovietų sąjungai. Beje, kaip politonio elito atstovas, Smetona pasisakė už priešinimąsi ginklu. Tačiau savo svarų žodį tarė ir esamas kariuomenės vadas ir buvęs. Taigi, mano galva, didesnė atsakomybė tenka kariniam elitui, ne politniam, kuris nuosekliai vykdė karinio elito reikalavimus ir gerą dešimtmetį skyrė 25 proc. biudžeto kariuomenės reikmėm. Kodėl kariškiai nesipriešino, politikams kapituliavus, nežinau. Tarkim Albanijoje, politikams kapitulivus prieš Musolinį, kariškiai savavališkai priėmė sprendimą ir priešinosi…
Tarnyba kariuomenėje iki 2008 metų, švelniai tariant, nepasižymėjo ypatingu populiarumu. Net po Kronkaičio vidinių reformų. Todėl buvo pakankamai savanorių 🙂
Po 2008 savanorių pradėjo masiškai mažėti, jų trūko net ir tada, kai mokėjo pinigus, ir vidutinio miestelio gyventojas-bedarbis, einantis į visus mokymus, budėjimus ir t.t., galėjo per mėnesiuką susirinkt apie 1000 litukų.
Motyvacijos stoka?
2015-03-23 11:39
Punkonomics
Smetonos režimas ir privedė prie Vitkausko, o ne Raštikio stiliaus kariuomenės. Korupcija buvo totalinė. Todėl ir nesipriešinimas buvo totalinis. Lenkų ultimatumas buvo kiek pavėluotas – reikėjo anksčiau, bet reikėjo ir derėtis patiems lietuviams iškart po Pilsudskio mirties. Vokiečiams nusileidom, bet po karo kraštą atgavom, o tai reiškia, kad 1923 metai nenuėjo veltui Potsdamo ir Jaltos konferencijose?
Kas dėl kariuomenės ir populiarumo, tai raudonieji gerai pastangų padėjo, kad ją sugriautų. Ir dabar net negali dėti pastangų, kada visuomenė taip entuziastingai imasi savanoriškai karybos mokytis, remti kariuomenę ir t.p.
Matyt, desovietizacija ir liustracija vis tik reikalinga.
2015-03-23 23:19
TT
Labai reikalinga, tik “po muštynių kumščiais nemojuojama“… ji turėjo įvykti min. 1995-1996… o dabar sėkmingai užauginta naujoji karta.
Kliapėdą atgavom stalino dėka, deja. Vitkauskas, beja, buvo kariuomenės vadu TIK nuo 1940 balandžio pabaigos iki birželio 15-osios….
Raštikis, šiaip, kariuoenės vadu buvo nuo 1934 iki 1940 balandžio… Taigi, autoritaro Smetonos kurtos kariuomenės generolas yra būtent Rašįtikis :)…
Priešintasi buvo ne dėl korupcijos (kurios mastų, deja, nežinau), o dėl elementaraus visuomenės pakrikimo ir pasimetimo, priėmus du ultimatumus.
2015-03-24 09:37
Punkonomics
Aš turėjau omeny, kad Raštikio reforma buvo too late and too little. Kad ir jis nieko nesiėmė, tai čia tiesiog viso smetoniško režimo būsena – totali korupcija per visus lygius. Vat ir reikėjo dviejų okupantų, kad tą establišmentą permaltų, nes idėjos tai buvo likę ir buvo geros.
2015-03-25 20:09
TT
Tai kad prie to Smetonos tos idėjos ir susiformavo, bent jau “susicukravo“.
O kad Raštikis nesiėmė, manau, su korupcija nelabai susiję. Tiesiog, manau, gerai gyvenusi karininkija (aukštoji), tiesiog nenorėjo išsitept baltų pirštinaičių…
2015-03-26 10:26
Punkonomics
Tai ir yra korupcijos apibrėžimas.
2015-03-27 00:20
TT
Na, kaip čia paskius – šioks toks pritempinėjimas 🙂
2015-03-29 13:08
Punkonomics
Kame pritempinėjimas?
Corruption – dishonest or fraudulent conduct by those in power, typically involving bribery.
Kyšis dažniausiai yra tame, bet nebūtinai. “Visi vagei valdžioja seime ir vyriausibeje“ – tipiškai liaudiškas korupcijos apibrėžimas.