Kvazi-karas: ką turim ir ką darom? (7/7)

Pradžia čia.

* * *

Aš apie kariuomenės problemą esu nekart čia rašęs (antai kiek nuorodų teksto gale).

Atrodytų, kad nėra ko kartotis. Bet dera bendrai dabar visuomenės diskusijai kažkokius sąvokų supratimus įvesti.

Pirma, metas nustoti spręsti neegzistuojančias problemas ir ignoruoti esamas, nes taip tik pridaroma naujų. Ir metas pažvelgti strategiškai, ką norime pasiekti.

Lietuva yra NATO narė, bet tai nereiškia, kad kažkoks kitas NATO mus apgins. Tai reiškia, kad turime patys gintis, tačiau NATO suteikia mums didžiausias pasaulyje įmanomas galimybes savo ekonominiu, politiniu ir kariniu potencialu (šiaip skaičiai palyginimui: JAV vien labdarai piliečiai ir verslas skiria 2 proc. nuo savo BVP, o mes neišgalim krašto gynybai – ar nenorim?).

Ne už mus jie kariaus, o tik dėl mūsų, bet karas, kad ir koks jis būtų prieš mus, kvazi-karas kaip dabar, hibridinis karas, kuris gresia, ar netgi konvencinis, kurį geriausiai NATO priklausymas ir atbaido – tai bus visų pirma mūsų pačių reikalas.

O tai reiškia, kad mes iš tiesų gyvename pafrontės valstybėje, ir turime labai rimtai žiūrėti į šią situaciją, ir visuomenė turi suvokti ne tik pavojus ir lėkti emigracijon akis išdegusi, nes rusas puola.

Visuomenė visų pirma turi suvokti, kad ši valstybė yra mūsų visų – kad ir kaip vienybės truktų tarp mūsų. Čia mes gimę, čia augome, čia mus sieja mūsų gyvenimai, ir netgi prisiminimai, jei gyvenimą perkėlėm į kitą šalį.

Kitos Lietuvos nebus.

Lietuva (iš geografija.lt)

Jei norime ją tobulinti, tai turime išsaugoti savo laisvę ir nepriklausomybę, ir padaryti šalį potencialiam agresoriui nepriimtinu ir sunkiu taikiniu.

Ir pripažinti, kad sunku ir mums bus agresijos atveju, bet jei būtų lengva, tai nereiktų ir NATO, o vat dėl krašto apsaugos iki šiol tai elgėmės lengvabūdiškai.

* * *

Supraskite, kad visuotinis šaukimas, kuriam, neva, Seimas kone vienbalsiai jau pritarė kovo 19 dieną, ir visuotinis karinis rengimas – nėra tapatu. Ypač, kada šaukimas vykdomas su didelėmis išlygomis.

Pažiūrėkite į mūsų herbą. Kas jame?

Artojas, pėdinantis paskui arklį su plūgu, ar šarvuotas raitelis kirsti priešui parengtu kalaviju?

Lietuvos herbas – ne artojams (iš vikės)

Kada sakoma, kad nepabuvęs kareivėliu nebus geras artojėlis, visiškai nereiškia, kad prie šio žirgo dera kinkyti dar ir arklą.

Bet mūsų protėviai LDK, iki ji išsiplėtė nuo jūros iki jūros prie ATR, visada gyveno pafrontės valstybėje, ir kai ateidavęs priešas, tai visi šeimynykščiai su vyrais tučtuojau eidavę į savo pilį ir ten gindavęsi nuo atėjūnų. Nebuvę ten pabėgėlių humanitarinių vilkstinių. Jei negalėdavę apsiginti – tiesiog pasirinkdavę verčiau mirtį, kaip Pilėnų atveju.

Nebuvę ten paliekama tėviškės gynyba tik profesionaliems vyčiams. Vyrai artojai ir vyrai pilies įgulos kariai stodavę ant tos pačios sienos, o jų moterys ir netgi vaikai padėdavę užnugaryje vandeniu, medicinine pagalba ir kuo tik galėję.

Tad visuotinis šaukimas neturi visiškai jokių išimčių. Jokių.

Tai taip pat reiškia, kad jei Gabrielius Landsbergis iš tiesų nori būti vertas savo senelio, Lietuvos Savanorio Nr.1, ir prosenelio, tarpukario Lietuvos kariuomenės savanorio-kūrėjo, ir tuo pačiu mūsų tautos elito narys, tai jau turėjo tekinomis nulėkti ir užsirašyti į KASP – ir visiškai nesvarbu, keturi vaikai (žmona turi PhD vaikų pedagogikoje, neprapuls) ar darbas Europarlamente (norint, galima viską suderinti).

Apie tą patį nedviprasmiškai pasisakė ir Lietuvos liberalų patriarchas bei Lietuvos krikdemų (per nesusipratimą vadinamų konservatoriais) “ruporas“, žurnalo “Veido“ apžvalgininkas ir karybos ekspertas Audrius Bačiulis (paryškinta mano):

Šiuo požiūriu Lietuvos elitas yra nevisavertis. Politikų vaikai (išimtis – Arūnas Valinskas ir dar pora parlamentarų) nėra nei Kosove, Irake ar Afganistane kariavę, nei apskritai kariuomenėje tarnavę, nors per ketvirtį amžiaus tam tikrai buvo ir laiko, ir galimybių. Pagal išsisukinėjimą nuo karinės tarnybos, beje, nėra jokio skirtumo tarp kairiųjų ar dešiniųjų politikų – supratimo apie elito pareigą valstybei neturi nei vieni, nei kiti.

Natūralu – kol elitas pats neina atlikti karinės tarnybos, tol jis neturi jokios moralinės teisės raginti privaloma tvarka šaukti į kariuomenę vien prastuomenės atstovus.

Gabrielius tuo gali laimėti triuškinančiai ir savo partijos lyderio rinkimus, į kuriuos jį tarsi po tanku metė berniukų pristigęs atsistatydinęs partijos pirmininkas Audrius Kubilius. Bet tema ne apie rėkalojančius ir už kitų nugarų besislapstančius patriotus, kuriems nuo sovietų anekdotiškai antrąkart per upelį sprunkantis Tautos Vadas yra politiniu vedliu.

Netgi mano bendrakursis (ne tas melagėlis ir diplomo bei ordino vagiliukas Kirkė), į paskaitas atriedėdavęs vežimėlyje, dar tuomet turėjęs internetinę kavinę, tad aš net neabejoju, kad vietos PsyOps ir kibernetiniame šalies saugume yra ir nevaikščiojantiems, kuriuos net be diskusijų šiaip va nurašome kaip netinkamus karo tarnybai, nors gal derėtų atsiklausti, ar jie neprisidėtų?

O jei reikia užnugario tarnyboms – ir moterims vietos yra. Ir ne tik užnugario.

Mis Lietuva 2013 Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė – KASP pėstininkė, o ne besisnarglėjanti bunkė ar molis sabas (iš 15min.lt)

Ir skautų veikla pas mus nedovanotinai užmiršta, nebeskatinant bendruomeniškumo bei pasirengimo per karinio pobūdžio žaidimus. Kurie yra ne šiaip žaidimai, bet ir išgyvenimo, brandos ir civilinio pasirengimo bei nepaklusnumo agresoriui mokykla.

Tuščią vietą užpildo Rusija, mūsų kitataučiams tokias stovyklas organizuodama pas save. Taupom vaikų atostogoms ar šiaip durni esam, nesuprantu?

* * *

Maža to, kaip sakiau, greta profesionalių vyčių, visada stodavę karužiai iš visiškai civilių profesijų – artojai (kaimiečiai) ir amatininkai (miestiečiai). Vietos totalaus pasipriešinimo koncepcijoje yra visiems, ir visų reikia!

Kalba ne apie tai, kokios mums kariuomenės reikia – profesinės samdytos ar šauktinių arba savanorių. Mums reikia ir profesinės, ir šauktinių, ir savanorių.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenę sudaro apie 12 tūkst. karių, o tai tik pusė skaičiaus, kurio reikėtų šalies gynybai, anot kariuomenės vado generolo J. Žuko.

Dešimtyje Lietuvos kariuomenės batalionų realus etatų užpildymas siekia tik 30 procentų – t.y. kaip po gerų keletą mėnesių trukusių kautynių. Tokio pajėgumo (ar tiksliau – silpnumo) kariniai daliniai paprastai siunčiami jau į užnugarį performuoti ir papildyti rezervais, o ne į mūšį eina.

Ir tik vos dviejuose batalionuose – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės batalione – kareivių pareigybės užpildytos 54 ir 72 procentais, t.y. kaip po kelių rimtų ugnies kontaktų su priešu, bet irgi juda link to, kad juos irgi dera siųsti į užnugarį po kito “mūšio“.

Ir tuo pat metu mes turime masinį visuomenės nusiteikimą mokytis karybos ir rengtis ginti Tėvynę!

Tik mūsų vadai šito tarsi matyti nenori.

Nes vat kažkaip ne pagal jų “planą“, ne comme il faut, aha. Gal jie kosmonautai, skrajojantys savo fantazijose?

Jaunieji šauliai paradine uniforma (foto Martynas Musteikis)

Yra kaip yra – o tai reiškia, kad deal with it, generole Žukai!

Tam tu ir esi kariuomenės vadas. Nereikia atstumti žmonių nuo karybos ir krašto apsaugos vien todėl, kad jie – netinkama medžiaga, neprilygsta profesionalams. Geriau tokie, nei jokie.

Kariuomenė ištuštėjo ne vakar. Bet tik šiandien pradėta viešai kalbėti apie žinomą “karinę paslaptį“, paikai teisinant nevisuotinį ir loterijomis grįstą prievartinį rekrūtavimą (o kad pasigedau agitacijos stoti į PKT, tai nenuostabu, nes kam agituoti, jei susipratę piliečiai ir taip susiagitavę ir stoja į šaulius, jei neparanku KASP!).

* * *

Būtina spręsti ne tik batalionų užpildymą kariais. Būtina ne mažiau tuo pačiu stiprinti ir sąveiką reguliarios kariuomenės (PKT) bei savanorių (KASP), tad šiuos dera tiesiogiai integruoti į kariuomenės batalionus, o ne palikti atskira tarnyba (kokia buvęs SKAT, ir pervadintas į KASP tik todėl, kad autonomiją išlaikė, bet profesionalumo požiūriu netempė iki profesionalų, tai elitą atskyrė nuo entuziastų).

Tokiu būdu bataliono viena kuopa bus pilnoje parengtyje agresijos atveju, nes užpildymas jau dabar sudaro trečdalį – t.y. tiek, kiek ir reikia, ir kiek realiai yra taikos metu.

Antrąją kuopą dera formuoti iš KASP aktyvios tarnybos karių. Taip, ji bus ne taip staigiai po ranka, taip, kažkiek atsiliks parengtimi, o lygis kariuomenėje vertinamas pagal silpniausią, o ne stipriausią grandį. Bet ta kuopa yra daugiau vien savo buvimu, nei kad dabar yra tušti popieriniai etatai – tos mirusios dūšelės, žuvę biurokratiniame mūšyje, kuriuos turėtų nėštumo periodui pakeisti šauktiniai, neva, pagimdysiantys rezervą.

O batalionui per mokymus sąveikaujant PKT su KASP aktyvistais, žiū, jau turime 2/3 bataliono kovinio pajėgumo.

Trečiąją kuopą formuoti dera iš dabartinio KASP rezervo, kurie yra šaukiami trumpalaikiams mokymams ir jau rečiau, plius, į šią dera priimti ir aktyvius šaulius, suderinus tinkamą jų dalyvavimo būdą, nes noro ir entuziazmo yra, bet žmonėms dar ir profesinė veikla rūpi.

Taip, šioji bus silpnesnė ir už antrąją kuopą. Formaliai žiūrint. Tai negi vien dėl to atmeskim, nes geriau nieko, negu taip?

Bet juk pirmosios kuopos PKT elitas mokymuose padės ir šiems, o ir brigados lygio mokymuose bei pratybos bataliono vadas galės kuopas formuoti ne vien iš būrių pagal formalias kuopas, kaip dabar surašiau, o mišriai – vienoje kuopoje būrys iš PKT, būrys iš KASP ir pan.

Veiklos pagal kompetenciją ir pasirengimą atsiras visiems. Leiskite spręsti majorams ir kapitonams, kaip jiems mūšio laukui savo pavaldinius ir leitenantus paskirstyti, gerai?

Mūsų kariuomenėje visi rastų vietos (iš kam.lt)

O mes turėsime pilnakraujus ir veiksnius batalionus su puikiu ir greitai mobilizuojamu bei be parengiamųjų papildomų pratybų reikalingu rezervu karo atveju.

Kaip jums toks planas?

* * *

O dabar pasakysiu dar daugiau, kas nepatiks – Pakaunėėėėė!… ©

Taip, aš kalbu apie tai, kad kariniai ginklai, amunicija ir ekipuotė privalo (!) būti kiekvieno rezervisto (PKT juos turi dalinyje, kur kasdien atlieka tarnybą) namuose – KASP ir Šaulių Sąjungos.

Šauliai gali būti pagalbiniai daliniai koviniuose batalionuose, ir iš jų “elito“ pagal motyvaciją ir gebėjimus atsirinksite (suprantate, kad jūs jau negaudote, o renkatės!) karių trečiai kuopai. Bet ir šauliai privalo turėti ginkluotę namuose (tiesą sakant, jau ir dabar kai kas turi pusautomačius AR-16, kurie šaudo pavieniais šūviais, bet tai tas pats ginklas, kuris kariuomenėje yra M-16 ir šaudo papliūpomis, angl. burst).

Jokių arsenalų, kurios gali sunaikinti (ką ir padarys) priešas, išskyrus vietiniuose batalionuose laikomas ginklų atsargas, kur priduoda savo ginklą išvykstantys į užsienį ilgesniam laikui piliečiai (negi neši į policiją pasaugoti?).

Ir jokių kareivinių, išskyrus būtinas PKT. Izraelis apsieina be jų, ir teroristinio užpuolimo pavojus irgi mažesnis.

Kareivinių nereikia, nes aktyvaus rezervo tarnybą galima suderinti labai nesunkiai be problemų valstybei, darbdaviams ir patiems karo prievolininkams – užtenka praeiti pradinį karinį parengimą (tarkime, dvi savaites intensyvių kursų), po to kas dveji mėnesiai po dvi dienas (penktadienis ir šeštadienis, sekmadienis laisvas) į privalomas pratybas, taip sudarant visą tą reikiamą 9 mėnesių kario “nėštumo“ laiką.

Bundesvero frau (iš in-die-zukunft-gedacht.de)

Žmonės ne prieš Konstituciją pasisako, kada išreiškia nepasitenkinimą šaukimu.

Žmonės pasisako už Konstituciją – savo teisę ginti Tėvynę, tad leiskite jiems mokytis karybos be saldafonizmo, neįsitempus, paprastai ir draugiškai, kur yra partnerystė tarp instruktorių profesionalų ir prievolininkų mėgėjų šauktinių. Kur ne kareivis svarsto, kaip jam pratempus tarnybos laiką iki pietų, o turite motyvuotą ir žingeidų karį, norintį kuo greičiau įsisavinti savo ginkluotę ir kuo geriau išlaikyti kasmetinius šaudymo testus.

Kam trūksta muštro ir disciplinos kaip gyvenimo būdo – tie renkasi PKT. Ir viskas, problema išsiprendžia.

Koviniai ginklai privalo būti namuose, tikrai visi neišsišaudys, būkite ramūs. Galop, prieš ką pašaudysi, jei kita pusė irgi tuo pačiu ginkluota?

Dabar nesišaudo gi, o pacifistais apsimetantys isterikai net ir nepastebėjo, kad mūsų įstatymai seniai įteisino tą galimybę jau dabar turėti piliečių karinę miliciją – tiesiog ne visi ta galimybe pasinaudojo, todėl jie nėra gausūs, o šauliuose esantys per daug nesigiria, kad tos teisės nebūtų apribotos (nes anie dvasnos labai mėgsta sveikiems ir patiems galintiems nuspręsti žmonėms apriboti mėsos, alkoholio, tabako, pornografijos ir kas tik dar šaus į galvą vartojimą).

Jei teisti, jei įrašomi į įskaitas dėl psichikos problemų ar alkoholizmo, tai jiems ir ginklo savigynai gi niekas jau dabar neduoda. Bet nesuprantu, kodėl pareigingiems, teisės besilaikantiems ir patriotiškai nusiteikusiems asmenims jau dabar neleidus turėti tos pačios, tik labiau pritaikytos mūšio laukui, ginkluotės namuose?

Ponia Lupshitz savo virtuvėje ruošia šeimynai valgį (iš Daniel Lupshitz FB)

Maža to, jei kažkam reikia Helly Hansen striukės ir kokybiškų hi-tech kareiviškų batų, kuriais nepajėgi iki šiol dar per viešuosius pirkimus aprūpinti kariuomenė, tai leiskite nustatyto dizaino ir raštų ekipuotę įsigyti patiems žmonėms, kompensuojant jiems per GPM lengvatą. Dabar šauliai patys viską perkasi ir taip, tik be kompensacijų. Nes sau perkasi.

Šią dalį įtrauksite į apskaitą – ir mūsų procentas nuo BVP realiai (!) skiriamas krašto gynybai, greitai pranoks ir estų.

Kaip ir misti kareiviškoje valgykloje nėra pats geriausias skrandžiui dalykas, kad ir ką prezidentė girtų, kartą apsilankiusi ir palyginusi su savo kanceliariniu bufetu, jei galima valgyti gi ir atsivežtą tinkamą maistą arba užbėgti į pakelės užkandinę. Juk galima, tiesa?

Kaip ir į tarnybą bei pratybas šauktiniui atvykti nuo 8 val. ir praleisti ten iki 17 val. su pietų pertrauka, po to važiuojant namo (norinčius aprūpinam bendrabučiu, o ne kareivinėmis!), o savaitgalį pasilikti tik budėtojams iš PKT.

Kodėl Bundesvero šauktinis taip gali, o mūsiškis jau ne? Kodėl danui pakanka 4 mėnesių su poilsio dienomis, o mūsiškiui reikia 9 mėnesių karantino? Nes ruskių armijoje diedai kaip aš tarnavę dvejus metus be atostogų uždaryti ir nesiskundę, ane?

Ir visus su karyba tiesiogiai nesusijusius darbus pavesti civiliams – ir darbo vietų pakaks, ir kariai užsiims karyba, o ne mokysis rikiuoti pagalves pagal siūlą ar plauti lubas muilo putomis, ar priskusti kelias tonas bulvių per naktį už tai, kad seržantui nepatiko tavo snukis.

Tokiu būdu jūs turite iš tiesų visuotinį šaukimą be išlygų, faktišką karių perteklių, nuolat rengiamą ir įgūdžius atnaujinantį kariauti pasirengusį rezervą, bei pilietiškai ir patriotiškai auklėjamą visuomenę (vos trijų savaičių tarnybos kariuomenėje TV šou metu pakako Mazūroniui jaunesniąjam, kad paliktų totoškes, tai aš suprantu, kad liks tuomet tik liberalai su krikdemais politinėje arenoje?).

Na, tai atsakykite, kodėl taip nepadarome?

Kodėl norime priversti per prievartą pamilti Tėvynę?

Izraelio kariuomenė – net hipsteriai nepurkštautų prieš tokią karybą (iš thebrigade.com)

Čia jums ir atsakymas, kodėl bus į jūsų ura-patriotiškus užmojus svetimu linksmakočiu į dangų joti reakcija – “ne aš dėl Lietuvos, o ji turi dėl manęs“.

Nes visuomenės interesas yra turėti visuotinę gynybą prie visuotinio karinio pasirengimo, kuris netrukdo kasdienei veiklai ir kainuoja mažiau, nei profesionalios kariuomenės rūbu apvilkta prievartinė kariauna, nes po to dar ir klausimas kyla, o kodėl aš turiu dykai, kada ana va jie tai už tai dar ir algą gauna (ir €38 nuo lioleko ar €238 nuo sido – skirtumo nekeičia).

Profesionalų reikia. Ir visuotinio karinio parengimo irgi reikia.

O norus hibridinius karus čia pakariauti geriausiai atšaldo žinojimas, kad mes turime totaliai gynybai pasirengusius gyventojus, plius – sąjungininkus Lenkijoje (tegul rašo pasuose tą W, negi taip svarbu, lyginant su kariniu būtinumu ir mūsų saugumu dabar?), į kurią po pirmų mūšių atitrauksime reguliarią kariuomenę pergrupavimui (lenkai dabar turi daugiau Leopardų tankų už vokiečius – kaip jums tai?), ir kur rinksis patys mūsų rezervistai, žinantys, kur yra jų tuo metu jų batalionai (į lenkų parduotuves kelią tai randa).

Nes priešas nelauks, kol paskelbsi čia mobilizaciją, sukomplektuosi šauktiniais kovinius dalinius ir juos apmokysi, kaip atrodo pagal mūsų galvų virš antpečių su žvaigždutėmis pamąstymus ir rausvas svajones.

Ir vat čia pasilikę šauliai, kurie yra tik rikiuotės tarnybai nebetinkamas rezervas, jau patys, ir nelaukdami įsakymo (žinote, statutas kitąkart yra geras alibi pašlemėkams pasislėpti nuo būtinybės prisiimti atsakomybę), tuo tarpu tęs jau nekonvencinį (partizaninį ir diversinį) karą (gi ginkluotę visą turi namuose!), duodami sąjungininkams NATO laiko ir galimybių pasirengti masinei invazijai, mūsų kariuomenei vykdant dar ir reguliarius reidus į Tėvynę ir netgi imant placdarmus – todėl ir sakau, kad šiuo metu realiausi mūsų gynybos pajėgumai yra liberalais ir verslininkais pasipildę šauliai, motyvuoti ir save patys viskuo apsirūpinantys.

Ir turintys ką prarasti, ir žinantys, vardan kokios Lietuvos ir ko jie mokosi karybos. Šiandien karinės grėsmės akivaizdoje pilietiškumo pavyzdys yra šaulys liberalas, o ne garsiai rėkiantis, kad kiti jo ginti nenori, krikdemas. Apie totoškes su dipsiais tai kalbos net nėra – šie net atvirai sabotuoti prisibijo, nes visuomenės nuotaikos ne pagal rašistų scenarijų kažkaip pakrypę.

Jei turite geresnį modelį, siūlykite – tam yra Seimas ir jūsų rinkti atstovai jame.

Bet darymas to paties, kas jau buvo išbandyta ir ne vien dėl kenkėjiško LSD pašlemėkų ar anuomečio įvairaus plauko liberalų požiūrio, kaip TS-LKD patriotai dabar įtikinėja, šauktinių modelio atsisakyta, tai dabar jau tikintis, kad gausis šįkart geriau, yra užsispyrusios kvailybės, o ne patriotizmo požymis, juolab, kad sąjūdiniai liberalai į šaulius masiškai įstojo ir tuo jau savo kaltę tikrai politikoje išpirko – judam toliau.

Ir gal tuomet ir man, seniui, atsiras vietos krašto apsaugoje ir Tėvynės gynyboje – bala nematė, dukart Lietuvai prisiekiau 1991 metais, nes vis popierius vadai pamesdavę, tai ir prisieksiu darkart, jei prireiks.

Nors ir prisiekti man nereikia, ką pats ir taip žinau, ir kur tuomet bebūčiau.

* * *

Susiję temos:

Lietuvos kariuomenė, kurios nebus

Užsimetus dozės – saugu ir gera

Lietuvos KOP: kodėl vienas yra pusė

Lietuvos KJP – kurių irgi nebus

Lietuvos SOP – nuogas karalius?

Kariuomenės partijos (perspėjau apie visuotinio šaukimo isteriją iki dar jai kylant!)

Šią dieną 1991-aisiais

Virkaujanti policija

Trojos pegasas