Gana čia jau tų šiam kartui istorinių pasažų, kaip būta praeitą savaitę, tai grįžkime dabar jau arčiau kasos ir piniginių reikalų – verslo.

Dar iki šventės tvarkydamas savo archyvus ir perrinkdamas knygas šeimynos išsikraustymui rudeniop, radau knygą, kurią iš tiesų rekomenduočiau perskaityti norintiems nuosavo verslo, jį pradedantiems arba jau einantiems vadovų pareigas. Na, kaip visada, tai kas tam neturi laiko, tai ima ir čia perskaito esmę.

knyga

Lietuviškas viršelis (originale: What Really Works. The 4+2 Formula for Sustained Business Success)

Knygą rašė verslo konsultantų kolektyvas, suradęs, kaip jie teigia, sau tokią formulę 4+2. Ir aš taip pat iškart žvilgterėjau į turinį, o ką ši formulė reiškia, nes jau buvau pamiršęs, ką kažkada čia skaičiau (teksto ten įrodinėjimams ir aiškinimams tai jie pririnko visai knygai, o esmė visa ir taip žemiau).

Autoriai kalba apie aštuonetą vadovavimo metodų, o formulėje 4 reiškia keturių jų privalomą įgyvendinimą, kuomet kiti du yra pasirinktini iš 4 antrinių. Visi aštuoni vadovavimo metodai, įeinantys į 4+2 formulę, turi intuityvių ir priešingų savybių (šis sakinys yra citata).

Nesigilinsiu dabar, ką konkrečiai kiekvienas jų reiškia – tam ir atsiverskite patys knygą, o dabar – pagrindiniai:

1. Strategija: sugalvokite ir vadovaukitės aiškiai suformuluota kryptinga strategija.

2. Vykdymas: išvystykite ir vadovaukitės nepriekaištingu darbo vykdymo planu.

3. Kultūra: išvystykite ir vadovaukitės į vykdymą orientuota kultūra.

4. Struktūra: sukurkite ir valdykite greitai, lanksčiai ir sklandžiai dirbančią organizaciją.

Šie, kaip minėjau, buvo pagrindiniai ir visi būtini, nes kaip matote, tai išplaukiantys vienas iš kito.

Antriniai, iš kurių dera pasirinkti du (nes visi keturi gali prieštarauti vienas kitam):

1. Talentas: pasikliaukite talentingais darbuotojais ir suraskite daugiau tokių.

2. Vadovavimas: priverskite vadovus ir direktorius jausti atsakomybę už verslą.

3. Naujovės: imkitės tokių naujovių, kurios pertvarko visą pramonę.

4. Įmonių sujungimas ir partnerystė: plėtokite bendrovę prijungdami naujas įmones ir įgydami partnerių.

Šiaip teiginiams ir formulei tikrai pritariu. Bet kad nebūtų vien tik #coelho, tai mano keletas pastabų.

Kaip sakiau, pirmus keturis galima iš esmės suvesti į vieną – dera turėti strategiją, orientuotą į norimą pasiekti tikslą, pagal kurią padarai taktinius sprendimus (planą), ir kad vykdymas pavyktų, tai tam reiks tinkamos struktūros ir motyvacinių priemonių, kad organizacija judėtų link siekiamo tikslo.

Paprasta? O jūs sakote – net keturi. Kaip man, tai viskas telpa į vieną.

Kiti punktai yra tikrai pasirinktiniai: ar turite talentingus (ir reikiamos pagal kvalifikaciją ir jūsų struktūrą planui pasiekti per strategijos įgyvendinimą) žmones, ar juos susirasite – ne tiek ir svarbu.

Kaip ir vadovai yra darbuotojai ir tik įrankiai strategijai pasiekti, tiesiog juos motyvuojant jie savo ruožtu užmotyvuoja savus pavaldinius – tam jie ir lyderiai, ne tik administratoriai. Tad tinkami darbuotojai, tiek vykdytojai, tiek ir vadovai, ir yra abu pirmi tie antriniai punktai.

Naujovės? Aš veikiau performuluočiau kitaip: kas yra jūsų konkurencinis pranašumas prieš kitus ir kas yra jūsų produkto išskirtinumas?

Prekė gali būti visiškai neinovatyvi, bet jos pardavimo metodai – raunantys stogą. Pagalvokite kitaip ir paprasčiau, be to “ai, čia mūsų neliečia, juolab, kad galim šito punkto nesirinkti, nes liks dar trys“.

Na, o paskutinis, mano galva, ne tiek svarbus anapus Atlanto, kur vyksta M&A (merge and acquisitions), bet daugiau ir mums, nors lietuviškoms įmonėms veikiau būdinga tendencija skaldytis, kai tik pastambėja, nes akcininkai kiekvienas išsitampo sau kapitalą, o ne jungiasi su kitais – nebent stambieji supirkinėtų mažiukus, jei neišeina paprasčiausiai ir pigiau juos išstumti iš rinkos.

Gal va todėl ta tendencija ir skaidytis, o ne kooperuotis čia ir lemia, kad mūsų verslininkai retai bendradarbiauja, bet daug dažniau žiūri į verslą ir rinką kaip į karo lauką – netgi jei patys nieko nelaimi ir neuždirba, bet jaučia moralinį pasitenkinimą konkurentui “pašikę“.

Labiausiai lietuviškam verslui ir trūksta šitos bendradarbiavimo ir verslo partnerystės suvokimo. Kiek pats verslą kūriau ar vadovavau, tiek mačiau, kad ne viskas nuo tavęs vieno priklauso, o reikia visų pirma pajungti, įtikinėjimu ar siūloma komercine nauda, bendram tikslui partnerius, darbuotojus, tiekėjus, rangovus – nes verslas visų pirma yra bendradarbiavimas ir santykiai, o ne pirkau-pardaviau.

Tiesą sakant, verslumo viena iš būtinų savybių greta gebėjimo įžvelgti galimybes ir prisiimti riziką, ir yra puikus tarpusavio santykių išmanymas (ir manipuliavimas savo naudai, jei taip ciniškai norit).

Ir kuo geriau sugebi pajungti bendram ir abipusiam bendradarbiavimui daugiau partnerių versle – tuo spartesnė ir sėkmingesnė vyksta įmonės plėtra. Tad ir šito principo nereiktų atmesti tik taip, kad et, ne mums čia. Ir mums, ir dar aktualiau, nei ką nors mažiuko nupirkti ir padaryti savo įmonės dalimi, sustambėjus primityviai (kas nebūtinai reiškia, kad neprarasite dalies savo ir pirkinio rinkos bei klientų, užuot įgiją, nes 1+2 būna versle ir ne 3, o tik pusantro).

Bet taip gaunasi, kad aš tuomet minėtąją formulę taip persidėliojau, kad viskas susivedė kone į tris tezes, tad man gavosi ne 4 plius 2, o tarp keturių ir dviejų yra trys? O ir įrašo nuorodoje tas skaičius be pliuso 42 irgi yra su tam tikra doze ironijos.