Prieš dvejus metus rašiau, kad ponui Mečislovui Zaščiurinskui derėtų užsičiaupti, kalbant apie ambalinės pensijų reformos atšaukimą – anot jo, pasirodo, čia bankinykai pencinykus apvaginėja, aha.

Užsičiaupti, nes dėsto akivaizdžius blėnis, manipuliuodamas socialiai pažeidžiamų žmonių aistromis bei instinktais, tame tarpe ir noru nenumirti badu. Apie kažkokią sistemos reformą net kalbos nebuvo.

Nes už ketverto mėnesių kitas ykanamystas™ su lapine kepure Povilas Gylys jau kliedėjo šūksniais net ne dėl nusavinimo, bet tiesiog savo partijos į medinį makintošą sugrojusio šulo reformos atšaukimo ir sugrįžimo visiems paklydėliams į motinišką Sodros glėbį – suprasti galima, parpiesorius pensijinio amžiaus, o jo išskirtinė su visais priedais pensija anaiptol netenkina gobšių šio pono lūkesčių.

O dabar aš, jei taip galima sakyti, jau tiesiog savo pensijos diversifikacija užsiimsiu (kaip tik pirmąją mano algą paskaičiavo jau svarais).

Ir kaip anuomet nesugebėjo neaišku kokio velnio obuoliauti pas šituos pašlemėkus nuėjęs geras žmogus Arkadijus Vinokuras man atsakyti, kodėl rinkimuose LSD perderėjus su dipsiais ir totoškėmis bei jedinstvininkais rezultatus, tyliai pritariamai kriuksint daugiau balsų surinkusiems, bet mielai laiką už rentą leidžiantiems visada ant opozicinio foteliuko TS su LS, aš, ar kitas blaiviai mąstantis žmogus, šioje šalyje dar vis turėtų investuoti (kurti verslą, pirkti turtą ir pan.)?

Taip ir dabar vėl visuomenei pakiš papudruotą lavonėlį, skambiu pavadinimu “socialinė reforma“, vėliau dėl šiojo blogo kvapo apkaltinę ir mokslininkus, kurie, suprask, tik teoretikai (sic!), o vat partijos (LSD, aišku, turima omeny – rinkimai gi tuoj) taip jais pasitikėjo. Tuomet kuo išvis pasitikėti, ar ne?

Tai bus paskutinė vinis į Sodros karstą. Ir pamirškite viltį, kad savo tėvynėje galėsite užsidirbti ne tik šiandien, bet ir senatvei.

frank

Socialinė “reforma“ soušel-moušelių stiliumi

Aš banaliai tam nebeturiu laiko.

Reformų imitavimas ir politikų negebėjimas suderinti skirtingų viešųjų interesų tikslus, sukuriant socialinį ir ekonominį šalies ūkio modelį, kuris ne atsikratytų darbuotojais (emigracija), bet būtų patrauklus ir geistinas netgi svetimšaliams (imigracija), yra beprasmiškas laiko ir jėgų švaistymas netgi didžiausiems optimistams šalyje.

O, sakysite, nespėjo išvykti, bet jau kritikuoja!

Bet kritikavau ir rašiau, ką derėtų keisti, aš dar gerokai iki išvykdamas. Kiti kraunasi lagaminus tyliai. Sako, jaunimo mažiau emigruoja, tai, suprask, viskas kaip ir bus gerai ©.

Nors socialinių emigracijos tyrimų nelabai kas ir darė tuo klausimu, tai spėlioja iš antrinių šaltinių. Nes, matote, lietuviui būti emigrantu yra gėda,  o ir visuomenė tokius stigmatizuoja, tad netgi ne pirmus metus užsienyje gyvenantis ir dirbantis lietuvis sakosi “laikinai“ ir vis godoja, kaip jam į Lietuvą grįžti. Ir pasus jie reguliariai keičiasi vis į lietuviškus savo konsulate priešingame Londone gale, kur šiapus “stoties“ tilto yra mūsų atstovybė, o anapus – MI6, britų kontržvalgyba.

Rašau “savo“, nes jie vis dar yra respublikos piliečiai, kuomet po penkerių metų galėtų tapti kokios nors karūnos pavaldiniais ir jau užsienyje (tame tarpe ir gimtinėje) lankytis nebe savo, o jos didenybės atstovybėje.

Tik aš ir į šitą savo emigracijos procesą iki šiol žiūriu smalsia tyrinėtojo (tiesa, tiriamoji žurnalistika Lietuvoje seniai mirusi) akimi, tad matau, kad senėjanti emigracija yra tik todėl, kad jau išsikviečia atvykti gyventi savo tėvus. Ir jei šie dar kruta, tai jiems ir darbelius vietoje parūpina – tik kad už tuos darbelius londonuose bei norgėse tie tėvai gauna daugiau, nei yra kada uždirbę tėvynėje.

Nors ne, yra. Tiesiog mūsų valstybė yra labai nedraugiška pajamas uždirbantiems mažuliams, ir tiek.

O kad anie nesijaustų skriaudžiami, tai kaltina gobšų viarslą™, galintį sumokėti babkių. Priminkite, prašau, kuo baigėsi mėsos sūdytojos vokelių skandalas? Berods, toji turi dalinį neįgalumą dabar, o kaltininkas sėdi eilinį kartą Europos parlamente nuo Lietuvos, bet sistema nuo to nei krust? Ar aš klystu?

Labas rytas, Vietname. ©