Praėjusį sekmadienį graikai vėl pasakė oxi (dzūk. ne!) vokiečiams.

Tiesa, pirmąkart buvo prejeras Metaxa (dievaži, tokia pavardė!) ir pasakė fašistams italams, ir, pridursiu, tai buvo pirmoji “geriečių“ sąjungininkų pergalė prieš Ašies “blogiečius“, po ko, kaip ir dabar, neapsikentę naciai vokiečiai keliems metams perėmė Graikiją į savo valdžią, primityviai ištaškydami graikų kariuomenę, kur belaisvių ne karininkų net neskaičiavo, o taip paleido namo pareiti.

Po karo britai už tai padovanojo graikams Dodekaneso salas, tarp kurių ir aš buriavau, o amerikiečiai – juoduosius pulkininkus, dėl kurių po to cigarų, kaišomų stažuotojoms į tarpkojį, mylėtojas Bilas atsiprašė (tik dėl cigarų Oraliniame kabinete pats pasakė oxi, nes, sako, tai juk ne seksas, ir jam geriau žinoti, kai jo žmona teisininkė).

Bet čia yra istorija. Kuri irgi teigia, kad pats pirmas, o jų būta ne vieno nuo 1830-ųjų, išsilaisvinus iš turkų ir instaliavus šiems netgi vokiečių karalių, graikų valstybės finansų default jau buvo 400 metų iki Kristaus (Greece: Defaulting traditions since 400 BC – galėtų būti turizmo agentūros šūkis). Gal todėl įplaukdamas į Rodą jau nebemačiau Koloso, o tik stovinčius elniukus, kurių vienam ir ragus už skolas kažkas irgi nudzyrino.

Beje, praplauki pro Šv. Miko bastioną, kurio paimti niekaip turkai negalėjo iš ano meto europiečius įkūnijusių Rodo riterių, dabar žinomų kaip pasaulinė labdaros organizacija Maltos ordinas (nors pagal apyvartą, sako, kad didžiausia nesiekianti pelno organizacija yra švedų IKEA, o didžiausias nekilnojamo turto valdytojas yra Šventasis Sostas), o šis šventasis Mikalojus ir davė mums Kalėdų Senelį.

Bet, ko gero, ir Kalėdų Senelis yra bejėgis padėti čia graikams, kuomet jis pats dirba tik vieną dieną per metus (graikai gerokai daugiau!), o ir ne Kalėdos dabar.

Nors vokiečiai ir jiems prijaučiantys galanda nagus, kaip dovanai išsitąsyti graikų, pamiršusių aklojo Homero priesaką saugotis danajų, dovanas nešančių, valstybę, ir ačiūdie, kad dar turkai ne ES, kuriuos britai be salų paliko po Pirmojo Pasaulinio karo, nes tų Atatiurkas (graik. turkų tautos tėvas) anų Čerčiliui (rus. Churchill) į kailį Dardaneluose davė.

tumblr_n9kaovo9od1rgjlrdo1_250

Murkeliukas vardu Angeliukas

Šiaip graikus aš suprantu.

Netgi belieka užjausti čia cituojamą graikų Grasildą, kuris nesupranta, kaip, užsidirbo pensiją gi per visą savo gyvenimą, balsavo kaip valdžios kairieji liepė NE!, ir dabar negauna ir pensijos, ir vaistų negali nusipirkti. Suprantu, net jei vardas mano ir nebūtų graikų kilmės, ir suprantu geriau, nei repuojančių bendravardžių sapaliones Lietuvoje apie susimokiusius policininkus ir vagis verslininkus bei verktinių kariuomenės (ne)reikalingumą.

Vieno aš kol kas nesuprantu – kaip reiks iš viso šito Europai išbristi?

Būtent tai Europai, kurios du didieji šulai, Prancūzija ir Vokietija, čia daugiausiai pinigų į graikų obligacijas ir įmerkė (skamba kaip Merkel, kas irgi ironiška). Bet jei šitos šalys nemoka € tinkamai užrašyti, tai ko jūs norite, kad suvoks jos bankininkystę?

Juolab, kad abi praeityje turėję hiperinfliacijas, kurių vienai baigėsi viskas kruvina revoliucija ir galvų kapojimais, o kitai – fašizmu ir kruvinu karu bei Holokaustu, po kurio vokiečiai jau nebenori kariauti, o žydai guodžia, kad kariaus už juos, skystakiaušius, jei kils civilizacijų konfliktas prieš meilės religijos fanatikus.

Tai po to, kaip sako anekdotinis Petriukas, šitie žmonės dar draudžia man nosį krapštytis?!

Galiu spėti, kad vėl viskas baigsis britų ir amerikiečių įsikišimu į šitą nesusipratėlių giminaičių konfliktą, nes, pripažinkime, jo šaknys yra grynai politinės, o ne ekonominės.

Juk pats euro projektas buvo politinis sprendimas, menkai turėjęs ekonominį pagrįstumą, kuomet iš valstybių atimta monetarinės politikos įrankiai (mes ir taip atsisakėme iškart po vagnorinių hiperinfliacijų ir indeksacijų, prisirišdami iš pradžių prie brolių amerikonų, o po to pareidami į europiečių šeimą), paliekant tik fiskalinius, todėl biudžeto deficitą pietiečiai mielai finasavo per iždo obligacijas, kurių garantija buvo priklausymas eurozonai.

O šiauriečiai mielai užmerkė akis – panašiai susidarė ir JAV nekilnojamo turto bumas bei burbulo sprogimas (mortgage crash), nusinešęs Lehman Brothers ir iš esmės napalmu išdeginęs kone visą investicinių bankų rinką. Graikijos balansas yra netgi mažesnis už šitos įmonės, bet kas žino, koks išties poveikis bus juos išmetus, nors šių ekonomika tarp eurozonos valstybių ir tesudaro vos 1.8%?

O ir išmesti negali – šeima, atsisakanti savo vaiko, kada tas išsiskuta skiauterę, įsiveria į nosį auskarą ar pareiškia, kad yra gėjus, yra, švelniai sakant, ne ką geresnė visumoje už šitą savo pankuojantį vaiką.

Ir kitų atžalų pasitikėjimas tokios šeimos tėvais išnyksta, kaip ir kaimynai tokią šeimą prirašo į socialinės rizikos grupę. Antai viena mama Lietuvos kaime savo dvejus iš penketo vaikų šaliku išsmaugė, nes tie, matai, trukdė su meilužiu bendrauti, o ką kaimynai pagalvos, kai ji su tokiais vaikais, ar ne? Smaugti kaimiečiui yra įprasta – kaip ir vištoms galvas kapoti ar kiaules skersti. Ieškoti sprendimų – nelabai. Tai ar ne anie kaimiečiai dabar raginantys, kad dera graikus pasmaugti, ką?

Juk jų skolos iš esmės yra ne bankų dabar, o valstybės. Ir visą tą laiką po praeito išvengto defaulto buvo skirtos ne graikų ekonomikai, kuri susitraukė trečdaliu (!) per “gelbėjimo paketo įgyvendinimą“, o skirtos buvo gelbėti tų pačių prancūzų ir vokiečių bankus, kad šitie, neduoktudie, neužsilenkų ir nepaliktų būtent vokiečių pensininkų be oiriukų.

Čia jums ne britai su savo stiff upper lip, kada islandai jiems parodė škotiškai vidurinį pirštą, reikalaujant šiems indėlius iš bankrutavusių žuvigaudos specialistų bankų natūralių šilumos trasų paunksmėje grąžinti (o gal neturi Geležinės Ledi, kuri laivyną kaip į Folklendus nusiųstų?).

Vokiečiai, vedini Angelos ir prancūzo Olando (lol), čia labiausiai virkauja, prūsų protėviams kapuose snukdelninant be paliovos.

Kitaip tariant, pirmiausia pinigus graikai sukišo į europizavimą ir gyvenimo kokybės kėlimą – kaip ir mūsų Lietuva daro, pasipuošusi stendais su BPD logotipais ir ES vėliava pakelėse. Ir naudingai sukišo – salose kalnuose labai geras asfaltas, net nepavogtas, kaip pas mus, kad kas keli metai lopyti vis tenka. Ir netgi po tuos kelius ne vien pusiau laukinės ožkos laksto. Argi tai nėra kaina už tai, kad Europos civilizacijos kūrėjų ainiai gyventų “oriai ir europietiškai“?

O va po to kai pinigai ėjo ne reformoms, kad ūkis pasikurtų, o tik skolas krauti graikams, kurie virš 90 proc. tų pinigų net nematė (o likusius 10 proc. sėkmingai ir jų korupcija sugraužė), tai suprantama, kodėl dabar jei sako NE. Ir kodėl Varoufakis buvo išties puikus finansų ministras, nes politines derybas ir užsiangažavimą bei nuolatinį graikų viktimizavimą persukęs link konstruktyvaus dialogo.

Taip, jis todėl ir atsistatydino, kad tikrai pagaliau derybos toliau jau įvyktų, nes prieš visuotinį ES buldozerį reikėjo iš esmės kamikadzės (kiek jūs įvertinote, tarkime, dr Eugenijaus Maldeikio nuopelnus derybose dėl Mažeikių Naftos pardavimo, kada sąlygos buvo Lietuvai gerinamos su ne mažesniu atsidavimu?) – tai dabar jau Oksfordo absolventas už tai turi pagaliau įsiklausančius pašnekovus anapus derybų stalo.

O sėstis reikia ne vien todėl, kad 19 šeimos narių nesumažėtų iki 18 ar liktų dar mažiau, kas gali reikšti ir euro, kaip vieningos valiutos, griūtį – atgaus dalį tų skolų vokiečiai bei TVF, kuris ir finansavo šių skolų fricams padengimą per graikus (toks Maršalo planas be pompastikos ir paliekant graikus atpirkimo ožkomis Viduržemio jūrų salose), ar vis tiek de facto teks nurašyti į nuostolius.

O ir todėl, kad ECB priėmė labai politinį sprendimą nubausti graikų vyriausybę, atsisakęs skolinti eurozonos valstybės bankams Graikijoje, kurių balansai netgi visiškai atitinka nustatytus ECB kriterijus, ir ką paprastai centrinis bankas turi daryti, nes ir tokia yra jo funkcija, padedanti užtikrinti komercinių bankų mokumą.

Va taip va – prasiskolino valstybė, kalta vyriausybė, o atsako privatus verslas in corpore, nes šiuolaikinė ekonomika be finansų gi neįmanoma.

Galima tai vadinti ECB vykdoma prieš graikų bankus išdegintos žemės politika, jei norite, bet aš nesu Varoufakis, kuris turi ne vieną kartų palyginimą išsakęs. Nes čia ir ne Kipro (dar vieni graikai!) atvejis, kuomet to bankai prisižaidė – per pastaruosius penketą metų tiek užsienio investuotojai bei Europos bankai, tiek ir vietos bankai susigyveno su Grexit šmėkla, todėl pertvarkė savo balansus ir srautus atitinkamai, kiek sąlygos leido.

Nesitikėjo gi, kad juos ECB, spaudžiamas Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybių (sic!), paliks ant ledo vidury vasaros, taip spausdamas įsivesti alternatyvinę valiutą (skolos raštus arba atsiskaitymus čekiais) arba grįžti prie drahmos.

Graikai gali (ir privalo!) reformuotis, ir jų vyriausybė sutinka dar papildomam reformų paketui, tik esminis klausimas išlieka tas pats: jei ir vėl tik už savus pinigus reiks pertvarkyti šalies ekonomiką, kuri dėl enforced austerity measures vis labiau traukiasi, ir jos institucijas, o pinigai eis tiesiai per aplink vokiečiams ir prancūzams, įsipareigojimus kabinant kraštiniams graikams, tai čia ir vėl bus monkės biznis.

Todėl ES turi priimti politinį sprendimą nurašyti nepagrįstas skolas ir palūkanas – ko ir reikalavo Varoufakis. Ir mesti ne graikus, o vokiečių ir prancūzų bankus, kurie sukišo europiečių pinigus į graikų obligacijas (ir Siryza išrinkimas bei referendumas tą žinutę siunčia visos Europos dešiniesiems – gana priešpastatyti bankų interesus likusiems!), ir kurias dabar turės apmokėti visi ES narių mokesčių mokėtojai, nes frankreichinių bankų žlugimas dėl toksinių graikų paskolų gali prisišauti vėl Markso minimą klaidžiojančią kapitalizmo duobkasio šmėklą.

Nėra lengvo sprendimo, o ir bet kuris jų kainuos dabar daug. Ir tai irgi yra kaina už tai, kad politikai sprendžia ekonominius klausimus, ignoruodami realybę.

Arba, kaip sakė Ayn Rand: realybę ignoruoti galima, tik po to reiks tvarkytis su to ignoravimo pasekmėmis.

Ir nebus sprendimo tol, kol bus ignoruojama tiesa, kurią išsakydavęs Varoufakis derybose, kad prireikė jį netgi pakeisti į “sukalbamesnį“.

Tarp kitko, Lietuvos deficitinį biudžetą sudaro trečdalis ES paramos, biudžetas yra socialiai orientuotas (apie Sodros paslėptą skolą net nekalbu), mokesčių surinkimas mažėja natūraliai dėl mažėjančio individualių ūkių (taip vadinamos šeimos, kurias sudaro ekonomistams ne vien “tradicinė šeima“, bet ir pavieniai asmenys netgi be vaikų ir nepriklausomai nuo jų libido ir orientacijos) skaičiaus, ekonomiką per pastarąją krizę smuko ketvirtadaliu.

Nupirkite Šimonytei motociklą, kol dar nevėlu.