Klausykite, man čia, kaip cinikui, toks klausimas pasistojo dėl tos sidabrinės kašio (a, ne ū) rinktinės: o kuo jūs čia taip džiaugiatės, nesuprantu? Gi prakišo rungtynes, ne?

Aš suprantu, kad Marijos Žemėje vyrų krepšinis yra religijos statuse, o nacionalinės rinktinės žaidėjai yra sudievinti. Gi moterims, nors tos rodo geresnius pasiekimus tame pačiame krepšinyje, paprastai vieta paraštėse, nes “molči, bob, ba tuoj pylsiu į snukį, ką tę tu mažum apie tą kašį išmanai“ ar kažkaip panašiai – tiesiog nearti dirvonai feministėms pasireikšti, bet kažkaip žiniasklaidoje dažniau mirga ne moterys krepšininkės, nei anų pusdievių peroksidinės masažuotojos (nes stilistės paprastai yra barakudos, kurios netekėję už sugar daddy, o ištekėję už viarslinyko – tai jau visos verslininkės).

mantas-kalnietis-62198045

Kalnietis ir snukdelniai (iš delfi)

Ne tai kad man rūpėtų, bet grįžkime prie fakto: še tau medalį, kad rungtynes prapylei, aha.

Suprantu, tarkime, kokia Meilutytė pavarė per baseiną, bet atplaukė antra – sidabras. Bet čia juk – komandinis sportas! Prakišai – zueruk nach Hausen, kaip sako turkai.

Actekai pralaimėjusius krepšinio finale irgi keldavo į piramidės viršūnę, bet ne kaip dievus, o kaip auką dievams – pyst, ir nėra širdutės, išpjautos atbukusiu titnaginiu peliu. Aukso gi turėjo tiek, kad galėjo visas rinktines apdovanoti iki paskutinės, ką jau ten apie sidabrą kalbėti. Bet buvo nuoseklūs. Olimpinė gi sistema, ne?

”Nesikankink dėl medalio“, kaip dainuoja Marijonas, aha.

Ir, taip suprantu, ispanai didesni katalikai, nes jų karalius turi titulą Jo Didžiausia Katalikiška Didenybė. O mūsų nekarūnuota tik Jos Aikštingoji Didenybė. Mažai meldėtės, kaip sakoma Das Schmeterling iliustruotose kronikose apie riterius.

O Marijos Žemės katalikams tai priminsiu Dekalogo paragrafą Nr. 1. Pradžiai.

Arba, kaip pastebėjo filosofas Degėsys Liutauras bizantiškoje citatoje: cyeta cyet – C, ne X, husarai jūs!