Vat jei reikia iš musės dramblį padaryti, tai spauda labai greita. Kaip ir įžymybės, kurios gali dainuoti talentingai, ir netgi eiliuoti puikiai, bet kažkodėl mano, kad išmano ne vien tai, bet ir kitus dalykus.

Taip, kalbu apie terorizmo vertinimus.

Ne tiek terorizmo grėsmė didžiulė ir tie teroristai baisūs, kiek baimės, kurią sukuria žiniasklaidos isterikavimai, akys didelės.

Kažkada Antikoje imperatoriams triumfo metu į ausį šnibždėdavęs jų adjutantas “memento mori“. Gaila, kad niekas nepašnibžda “ekspertams“ ko nors panašaus į “patylėk, atrodysi protingesniu“.

Dabar tingiu (nes ieškau mašinos išsinuomoti lapkričio 30 – gruodžio 4 Vilniuje, kai atskrendu) eiti per visus terorizmo atvejus iki 9/11 ir po (jei laikyti tą įvykį gaire, bet jis ir buvo lūžio taškas, nes tai buvo pikas) ir baksnoti pirštu, kad gyvename saugesniame pasaulyje ir slaptosios tarnybos, kuomet nesikiša tie patys va tokių prisiklausę politikai, veikia labai ir labai gerai.

Ir taip, jei apie kitą aktualiją, tai Keulės Rūkaluose jokių religinių jausmų neįžeidė, nes jei darote stabus ir piktinatės, tai pažeidžiate Dekalogo paragrafą Nr.2. Jau nekalbant apie žodžio ir saviraiškos laisvę.

Paika saviraiška, bet ne visi talentingi PRe, ar ne?

who-would-jesus-shoot

Į dešimtuką (iš holyspiritactivism.com)

Arba, įsivaizduokite, apaštalai priekaištauja Jėzui – ko tu tam valkatai regėjimą grąžinai, negi nebuvo labiau nusipelnusių žmonių? (sąrašas pridedamas). Galop, Jėzus irgi galėjo pasirinkti labiau chebros iš elito, nei pirmus po ranka pakliuvusius, ar ne? Paikas buvo ar vis tik dieviškas, kad sugebėjo iš tų niekų padaryti apaštalus, ką?

Tiek apie vertinimus.