Pradžia čia.

* * *

Brexit atveju, turiu nuliūdinti piktdžiugas, manęs neišspirs automatiškai, kad ir kaip kas čia pats save baugintųsi arba gąsdintų kitus.

Šiaip išties teks JK Parlamentui dar nuspręsti, ar bus kažkokia konkreti data, nuo kurios visos ES sutartys nustoja galioti (ir tada gauna iš ES už sutarčių nesilaikymą visas numatytas sankcijas ir pasekmes), ar bus pereinamasis etapas, apie kurį šneka ir premjeras David Cameron, jei taip nutiktų, kad laimėtų išėjimo iš ES šalininkai.

Bet, tarkime, jau ir  dabar ne EEB piliečiams ėmė galioti reikalavimas uždirbti per metus ne mažiau £36k ikimokestinių pajamų, kad būtų pratęsta JK darbo viza (to nereikia piliečiams iš ES arba, jei tiksliau, tai EEB, išskaitant ir šveicarus prie ne ES narių norvegų, islandų bei lichtenšteiniečių – kas tie tokie?), kas iškart ištuštino sveikatos apsaugos sistemos slaugytojų etatus (medikai lenkai mieliau važiuoja į vokiečių ligonines, o lietuviai surado kelius į Norvegiją, kur geresnis uždarbis ir pašalpos Tėvynėje paliktiems vaikams).

Jei šis reikalavimas bus automatiškai išplėstas po referendumo jau ir ES piliečiams, kurie vien pernai virš 200’000 naujų darbo vietų užpildė (dabar žemiausias nedarbo lygis per pastaruosius 8 metus), tai britų ekonomika eis išvis subinėn, nors atsiras labai daug laisvų darbo vietų, kurių JK piliečiai su britiškomis šaknimis, o ne natūralizuoti, tai užimti kažkaip nebus linkę paskubėti, nes viena yra mokėti už čikeną su čipsais £3 pas kokį nors buvusios kolonijos radžį, o kita – jau pačiam vietoje Rytų europiečių sukinėti tiems čikenams galvas po 10-12 valandų per dieną už minimalų atlygį (dabar £7.20/h, o prie aukščiau minėto reikalavimo, tai jau uždarbis tuomet turėtų būti daugiau nei dvigubai toks netgi prie 48 valandų darbo savaitės), ir kurio nebeužteks susimokėti už netgi remiamo komunalinio būsto nuomą, nekalbant jau apie klubinėjimus ir kitokius grynai britiškus išpindėjimus.

Nes, ciniškai kalbant, aristokratija savo pramogų variacijos dėlei nuo senų senovės drožia vidurinę klasę vardan vidurinės klasės menamos ateities naudos, patys šių mokesčius skirdami čia pat žemutinei, kad tie vegetuotų ir nesikištų į reikalus, o realiai visus būtinus low-paid jobs (jei £3000/mėn. laikyti ta riba prie £36000/metus) atliktų imigrantai (nesvarbu šalis ir odos spalva), nes civilizacijos visa infrastruktūra kitaip nustotų funkcionavusi – ir tai taip pat apsaugo demokratiją nuo didelio kiekio savų budulių balsų, kadangi žemiausiuose sluoksniuose atsiduria imigrantai be balso teisės (o jūs galvojote, kaip provincija degradus į Seimą Lietuvoje išrenka?).

royals

Jie tikrai laukia darbo vietų, kurias imigrantai atlaisvins, ar ne? – tas pirmas iš kairės, kur sėdi, tai ir dabar jau 12 pamainų šiemet atidirbo “oro greitūškėje“ (ką jis vadina poilsiu nuo vaikų ir savo žmonos Velso princesės), tai galės “arti“ pilnu etatu, aha.(iš publishyourarticles.net)

Todėl iš ekonomiškai silpnų, bet turinčių visą vakarietišką švietimą ir mediciną bei socialinę apsaugą bei vakarietiškus vartojimo bei darbo etikos įpročius, šalių atvykę imigrantai greitai apsižiūri, kad po šio pirmojo išgyvenimo etapo (tarkime, mano, kaip apsaugos profesionalo, atveju, aš net negaliu dirbti oro uosto apsaugoje, kur moka dvigubai tiek, kiek gaunu, nes nesu gyvenęs JK ne mažiau 3 metų, ir šis reikalavimas taikomas, beje, taip pat JK piliečiams, kurie grįžo iš savo emigracijos) turi du logiškus tolimesnius integracijos kelius: tapti britu ir pritapti šalies vidurinės klasės žemutiniame sluoksnyje, jei pasiseks, arba tapti dar vienu britu pašalpiniu žemutinėje klasėje, gerai supratus vietinę benefits sistemą, iš kurios galima gauti tą pačią naudą kaip ir vietiniam buduliui.

Skirtumas toks, kad, tarkime, proverbiniai lenkai jau drožia socialinės apsaugos sistemą (su Donaldu Tusku David Cameron tiesmukai apie tai kalbėjo ir išsiderėjo, kad ateityje reiks lenkui ES piliečiui būti išgyvenus 4 metus JK, jei nori pretenduoti į socialinę apsaugą), o rumunai – dar tik išsielgetauja tiesiogiai (ir vien Londone pusė elgetų yra iš Rumunijos), ir geriausios pastaruoju metu yra foto laikraščiuose, kaip “elgeta“ sėda į už kampo pastatytą Audi TT, arba straipsniai, kaip vienas išsielgetavo virš £100000 neapmokestintų pajamų per metus (nors neminima, kad nors vienas šis būtų buvęs su ES piliečio pasu, tarp kitko).

Pirmojo kelio į vidurinę klasę pažadas yra formalus kiekvienam atvykusiam imigrantui, jei šalis yra atvira darbo jėgai iš išorės – toks “mini American dream“. Antrasis pažadas nutylimas, nes ir vietinių nahaliavščikų pakanka (va, vieną nuteisė už tai, kad tas apsimetė vargšu britų veteranu).

Kaip Brexit visa tai paveiks?

Tikrai ne taip, kaip politikai žada liumpenams. Nes jei įgyvendintų, ką žada, tai čia nebereiktų ir revoliucijos, kuriai niekada nebuvo priežasčių, nes visada funkcionavo skirtingus visuomenės sluoksnius ir jų interesus balansavusios institucijos.

Ir man kažkaip norisi tikėti, kad pats establišmentas nesugriaus visos santvarkos, nors jau ir su Brexit neprognozuojamų rizikų pakanka, o dabar čia vyksta toks džigitų šokis, kuris durnius yra didesnis durnius, nes kontinente išvis debilai, ir šitai pasiutpolkei ploja ne mažesni priedurniai.

Visai nebritiška toks politinis elgesys, nors prieš rinkimus ir logiškas – mūsų gi LSD numamontovėję atvėsaitės taip iš atominės Lietuvos padarė maža agrarine valstybe.

* * *

Juolab, paliekant mane ir panašius į mane, kurie šitos šalies, anksčiau žinomos kaip Didžioji Britanija, funkcionuojačią infrastruktūrą palaiko vardan senbuvių piliečių, o va pasižiūrint bendrai į britų naudą dėl Brexit.

Gerai, lieka JK EEB ir bendroje rinkoje, kaip ir dabar tai rinkai priklauso ne ES nariai Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija. Ir ką?

Dėl laisvos prekybos turės darkart ratifikuoti visas EEB galiojančias sutartis, tačiau kaip ne ES nariai absoliučiai jau nebeturės jokios teisės tuos reglamentuojančius aktus leisti arba keisti. Kitaip tariant, Brexit? Tai dėl dievo meilės, – sako ES, – my way or high way!

Va tiek ir naudos iš “suvereniteto atstatymo“, iš esmės prarandant suverenitetą absoliučiai, jei nori dalyvauti Europos bendroje rinkoje, o juk nori, tiesa? Nes eksportas iš JK į ES sudaro 44% visos produkcijos, kai iš ES į JK – vos 8%. Per pastarąjį dešimtmetį ES investavo į JK kasdien maždaug po £148’000’000. Virš 3 milijonų JK darbo vietų susieta su eksportu į ES (chemijos ir vaistų pramonė – 54%, maisto – 53%, aviacijos – 47%, IT ir telekomai – 46%, finansai – 41% visos apimties), nes ES Bendroji Rinka yra 500 milijonų klientų ir 5 kartus didesnė už JK ekonomiką.

O dar pridėkime, kad šis taip vadinamas norvegiškas variantas bendradarbiavimo su ES yra total crap – ES įkalė norvegų lašišai 16% importo tarifą (ir ką, norgai, my way or high way?), o ir Norvegijos įmokos bendrai šiai EEB organizacijai buvo tik 17% mažesnės už pačių britų (šalių dydžius palyginkite) – tai ką čia britai sutaupytų, jei jau ne apie parlamentarizmą, o finansus kalbėti? Beje, nuo kiekvieno JK mokesčių svaro į ES sumoka truputį daugiau nei vieno penso. Vaje, kaip “brangiai“ ta britams Europos Sąjunga atsieina, ar ne?

* * *

Norite šveicariškojo varianto?

Taip, tie nepriklauso EEB, tačiau su ES pasirašė dvipusio bendradarbiavimo sutartis – tas, kurias norėjo. Nesgi labai suverenūs, ir net į JT įstojo neseniai.

Bet… juk pasirašė viską tik pagal ES nustatytas sąlygas (t.y., ką jau ES nariai, tame tarpe ir mūsų seitan, kuris šaudė, sutarė – tą kitiems belieka tik priimti, because EU way or high way, that’s why!). O vat nepasirašė paslaugų sutarties paketo – ir dabar visa šveicariška bankininkystė iš esmės aptarnauja ES tik per savo subsidijuotus atstovus Londone (kuris iš to dar ir uždirba), nes tiesiogiai, pasirodo, gaunasi per brangiai. O JK turi specialų narės statusą ES, ir dar išsikalinėja.

Ir Brexit atveju, tai ką, visas London City atidarys po to savo jau atstovybes Frankfurte, kad galėtų pratęsti savo šaunią bankininkų tradiciją?

O tai šveicarams kaip “Europos kojinei“ tuomet kam tas Londonas išvis bus reikalingas, jei šiems vokiečiams-finansininkams bus galima tiesiogiai bendrauti su “bruderiais“ vokiečiais-durniukais?

Bendrai paėmus, šveicarų kaina dėl tokio bendradarbiavimo su ES siekia £53 kiekvienam šviecarui, kas 60% mažiau už kainą, kurią dėl ES sumoka britas (čia ir aukščiau lyginamieji duomenys iš JK Parlamento Bendruomenių rūmų 2013 metų pranešimo bei Jos Didenybės Vyriausybės paruoštos statistikos referendumo buklete). O prognozė tokia, kad britas čia nesutaupys, bet turės dar ir primokėti kaip šveicaras, tik dar daugiau, nei sumoka dabar.

Epic fail.

* * *

Ir paskutinis – Pasaulinės Prekybos Organizacijos (WTO) variantas, nes juk yra laisvos prekybos sutartys.

Tai jei dabar importo apsauginiai tarifai ES yra apie 1%, tai ką Britanija čia primažins prie Brexit, kad galėtų konkuruoti? Nieko.

Tai gal padidins (jei kokią Atvėsaitę su lapinės kepurės parpiesoriumi Povilu Gyliu į konsultantus pasiimtų)?

Tai dar jų bičas nuo £20 banknoto, vardu Adam ir tipiška pavarde Smith, jau 18a. rašė, kaip visi šie importo tarifai skurdina britų salas ir tuština iždą, užuot jį papildę.

Britai žino, kas yra Glasgow miesto garbės muitininkas ir kas yra merkantilizmas – ant tos ideologijos visa imperija buvo pastatyta (na, dar ant įteisinto piratavimo iki muitininko gimimo, kas iš esmės yra merkantilizmo variantas). Tikėtis, kad WTO kompensuos Brexit, nes patys per savo kišenę kirs – labai jau naivu netgi britų liumpenui, o ne jie, bet aristokratija, susikrovusi turtus iš prekybos, gi ir sprendžia (ne veltui Bekingemo rūmai neoficialiai prasitarė, kad už pasilikimą ES, nors kaip ir Jungtinės Karalystės suverenas turėtų būti už suverenitetą – monarchas ji, ar kur?!).

Žodžiu, kaip bedėliosi, o formaliai kad ir koks variantas bus, bet niekas teisinėje aplinkoje į gerą nebesikeis, o bet kokie pakeitimai iš esmės tik mažina britų įtaką ir naudą, o ne ją didina.

* * *

Vienintelė galima nauda – kai prancūzai išeis iš eurozonos, va tai bus tikrai Brexit atsipirkęs, nors ir dabar svaru jie svariai nuo europiečių durnysčių apsisaugoję.

Bet juk euras – tai istorija apie tai, kaip galantiškai prancūzas išdūrė buką vokietį, pasiūlęs to pajamas paversti savo išlaidomis (ir todėl neįtikino britų dėl euro, o visa likusi eurosocialistinė sušara sušoko jau paskui frankus, kol vokietYs manė, kad jo bukai prūsokiškos imperinės ambicijos po dviejų prapiltų pasaulinių karų pagaliau išsipildė!).

Todėl pasikartosiu: dabar čia vietiniai vieni durniai kitiems liumpeno debilams aiškina, kokia Britanija bus Didžioji, kai balsuos už Brexit, o pasilikimo Europoje šalininkai, deja, net neturi argumentų, kodėl ES dabar yra vis dar gera idėja, nors ir dalina informacinius bukletukus, už kuriuos sumokėjo virš £9 mln.

Bet tos vienijančios ir ateities idėjos, deja, nebeturi ir pati ES, kuri defragmentuojasi ir dezintegruojasi po visų finansinių krizių, ir dabar dar užkrovus pabėgėlių antplūdį.

Ir tai mane, kaip Europos federalizmo šalininką, liūdina.

* * *

Klausiate, tai ką daryti Lietuvai?

Tapti kažkuo panašiu į 51-ąją JAV valstiją, ir kuo greičiau.

Tai nėra sunku – gi net nekalbant apie tarpukarį, kuomet amerikonai mums Europos krepšinio taurę laimėjo, tai ir dabar jau turėjome amerikoną prezidentą, amerikoną kariuomenės vadą, amerikoną vidaus reikalų viceministrą (buvęs CŽV darbuotojas, tarp kitko), amerikoną finansų ministrą, pririšę litą prie amerikonų valiutos ir skaičiavome visas automobilių ir nekilnojamo turto kainas amerikonų baksais, amerikonai išmokė valgyti picą, giedoti nacionalinį himną prieš kiekvienas krepšinio varžybas prisidėjus ranką prie širdies, važinėti su Trispalvėmis papuoštais automobiliais (įsigyti pusautomačius ne tik trumpavamzdžius ginklus savigynai, aha), ir dar pradėjo privačią mediciną, kurios taip nekenčia visokie LSD padugnės, bei atstatė bankrutuojačią naftos (!) pramonę iki pelningos, nors ir Ivanas vamzdį nupjovė, ar ne?

Iki įstojimo į ES, tai buvo atkurtos Lietuvos aukso amžius.

Ir jei ES neras vektoriaus judėti pirmyn, tai bijau, kad taip ir liks tas laikmetis Lietuvai tik malonus prisiminimas.

* * *

Temos tęsinys apie ES čia