Parašius apie Brexit, klausimas tuomet apie pačią ES – o kas nutiktų Brexit atveju?

Tiesą sakant, Europos Sąjungai Brexit jau nutiko de facto, net jei formaliai JK yra vis dar ES sudėtyje.

Nes ES savo esme buvo trikojis ant kurio ji laikėsi: Prancūzijos, Britanijos ir Vokietijos. Būtent šitų šalių interesų konfliktai Europoje sukeldavę kone visus čia karus. Taip, dar buvo Ispanija arba Habsburgai, bet juos pakeitė finale vokiečiai, o tiksliau – išpampę erdve ir militaristine galia prūsokai, kurie visų pirma su Habsburgų dinastijomis ir nusprendė susidoroti.

Tad jei ne prieš keletą šimtų metų su ispanais, tai dabar su vokiečiais, kurie iš esmės yra pusė karolingiškos frankų imperijos ir Šv. Romos imperijos konsoliduotas teutonų mutantas, bet ES suteikė išties taiką Europoje ir viltį, kad viską galima išpręsti derybomis bei diplomatija. Nes karas, kaip šios viena iš agresyvių diplomatijos priemonių, pastarais dviem atvejais išvirto pasauliniais kariniais konfliktais ir kainavo per daug gyvybių geriausiai mokančių istorijoje žudyti baltos rasės atstovų, finale perkėlusių pasaulinius galios ir progreso centrus anapus Atlanto pas savo išeivius, geriausiai išnaudojusius demokratiją ir laisvą rinką prie gebėjimo spręsti reikalus ir žudymo pagalba, jei prireiks.

Todėl ir buvo ES toks iš esmės trikojis su trimis ašimis, kuris kaip derybinis mechanizmas derina konfliktuojančius galingiausių Europos valstybių interesus. Jei kuri nors ašis nori pasiekti savo, tai turi rasti pritarimą kitos, o bendram įtikinimui tuomet dar reikia visokios smulkmės (kaip belgai ar olandai) pritarimo. Gal ir ES plėtra todėl buvo reikalinga politiškai (nes tiek euras, tiek ir ES plėtimas į Rytų Europą, buvo politiniai sprendimai), kad nusistovėjusį jėgų balansą būtų galima peržaisti naujais nariais (ne dėl svorio, tai dėl kiekio).

BismarckundNapoleonIII

Prancūzai su vokiečiais (išties Napoleonas III ir Otto von Bismarck po Sedano mūšio iš wikipedia.org):
– Tai, sakai, britai pareis į ES atgal po Brexit? Nein? Oui?

Todėl nestebina ir vėlesnis pasirinkimas į ES komisarus svarbiausiems postams visokių durnelių iš naujų valstybių – tarkime, latviai, sėdintys energetikoje ruskių kišenėje, gauna ES energetikos (!) komisaro portfelį, o lietuviai gauna dukart ES biudžeto ir finansų komisaro, nors buvę pričiupti sukčiaujant dėl euro įvedimo kriterijų dar prie to komunisto premjero AMB, kada vienas iš komisarų buvo prieš tai šio finansų ministras ir iš esmės yra atsakingas už tą sukčiavimą.

Šiaip, pastebėsiu, ES Vadovų taryba yra realus vykdomosios valdžios kabinetas, o ne komisarai, kurie yra tik kancerliarijos sekretoriatas, todėl premjerai savo pozicijų suderinimu ir valdo ES (oh, Prietaise, tu Prietaise…).

Tiksliau, taip jau buvo. Dabar vienvaldžiai lyderiai ES yra vokiečiai.

Prancūzai guodžia save, kad jų prezidento pavardė yra olandas, o ne frankas ar prancūzas, nes tas pupsikas pasimetęs tarp pamestų žmonų ir meilužių, o apie ekonomiką ten geriau klausti ko nors kito iš jo kabineto (ir prie to grįšiu vėliau). O britus atstovauja David Cameron, kuris nors formaliai ir už ES, tačiau realiai yra už anglus, kurie yra už Brexit.

Na, patys pagalvokite: jis prižada išsiderėsęs iš ES naujas sąlygas. Nuvyksta. Pasėdi prie stalo su elitiniais liumpenais iš post-socialistinių šalių, kurie net nesupranta, ko jis iš jų nori – jiems tai juk gerai, ES duoda pinigų, kad tie gyventų kaip Europoje, nors pinigai iš esmės va šito snobo, kuris jų duoti nebenori jau, šalies, ir kuris studentaudamas kiaulės galvai buvo sugrūdęs savo linksmakotį į žabtus (liumpenams karališkojo elito nesuprasti), ir ką jis šities snukiams kiaulių akutėmis (anas mūsų premjeras tokias turėjo, o šitas turi dioptrijas) mielai vėlgi padarytų.

ES Tarybos prezidentas lenkas (čia tie, kurie nori Europoje būti ketvirtąja ašimi, ir po Brexit, pastebėsiu, jų noras gali tapti realybe – tik bus viena ar dviem pozicijom aukščiau hierarchijoje) nesupranta, ką jis gali duoti, kai net pagal ES bendrą sutartį JK ir taip atskirai išlyga įrašyta, JK nėra Maastrichto (euro) bei Šengeno (bevizių režimo ir vidinių sienų kontrolės panaikinimo) sutarčių subjektu – kas iš esmės yra 2 iš 4 esminių ES sutarčių (beje, paslaugų sutarčių paketas primeta laisvą darbo jėgos judėjimą, todėl už bankininkystę britai priima imigrantus iš ES, o norvegai už Bendrą Rinką tą daryti irgi priversti).

Bent jau finale sutaria, kad tas lenkų imigrantų Britanijoje neskriaus, jei tie ir toliau ne tik statybomis, bet ir socialinio draudimo sistemos griovimu užsiims, o britų premjeras grįžta kaip koks Čemberlenas namo, mosikuodamas kažkokiu protokolu, kur jis, suprask, viską Britanijai išsiderėjo.

Ir iškart skelbia referendumą dėl Brexit.

Kuriuo gasdino ES, jei tie neduos to, ko jis prašo.

Bet sako, kad suderėjo ir viską gavo. ES nesupranta, ką JK gavo, JK valdančioji partija nesupranta, ką JK gavo, JK trys opozicinės partijos nesupranta, ką JK gavo?!

Ir visiems JK išties yra giliai kovo keturioliktoji, ką JK iš ES gavo, nes vis tiek bus Brexit referendumas birželio 23 dieną.

Taip kad ES lieka tik dvi ašys, ir Karolio Didžiojo imperija į frankiškąją ir germaniškąją subyrėjo po to mirties, tad buvo jie vienoje sąjungoje, kaip nekeista, tik kai ten buvo britai, kuriems ta sąjunga buvo toks merkantilinis išskaičiavimas (11:2 britų naudai, jei taip eksportus į ES ir į JK palyginti), kaip čia ką geriau pardavus ir resursus pigiau gavus, vis dar jaučiantis imperija jei ne pasaulyje, tai anapus Kanalo (Lamanšo).

Pastebėsiu, kad JK ekonomika, būnant ES nuo 1973 metų (pradžioje tik EEB), tapo dabar 5-ta pasaulyje, turint omeny, kad per tą laiką iškilo Kinija, Japonija ir Vokietija. Iki tol dar ir be šių dabar priekyje, britai tebuvo septinti, ir tikrai nebuvo antri po JAV.

Ir dar Londonas – yra Europos finansų centras ir vienas iš svarbiausių 4 pasaulio finansų centrų, sukuriantis savo bankininkyste 38% šalies BVP. Plius, visada priklausiusi nuo imigracijos, britų ekonomika vien ES plėtros dėka gavo išsilavinusią, pigią ir suprantančią bei besilaikančią tų pačių britų darbo etikos darbo jėgą vietoje buvusių kolonijų antrarūšės darbo jėgos (čia ne apie save, čia cituoju anglą, kodėl jis ėmė abejoti, ar tikrai jam balsuoti už Brexit dabar).

Tad turint tokius privalumus dėl ES yra sunkiai suvokiamas britų nusišalinimas nuo ES reikalų ir Brexit de facto, palikus visus reikalus savieigai, tarsi Brexit yra jau de jure įvykęs faktas. Nors, mano supratimu, kaltas britų provincialus mąstymo būdas, kurį vieni vadina salos ar izoliaciniu ir pan., o man jie vis tiek kaimiečiai, kurių sostinė iš esmės yra dviaukščiai kotedžai šlaitiniais stogais – toks kone didžiausias pasaulyje kaimas (linkėjimai Paryžiui!).

Na, o apie vokiečių “gebėjimą“ vadovauti, derėtis ir strategiškai mąstyti, tai geriausiai rodo sukelti ir prapilti du pasauliniai karai ir prarastos trys imperijos (Reichai). Nenuostabu tad, kad į prūsoko Bismarko pasiūlymą 1848 metais jungtis į bendrą imperiją, išsilavinę kultūriniai broliai austrijokai su kalniečiais šveicarais atsakė griežtu “9“.

O vėliau vokiečių imperijos (ne Vokietijos imperijos – Vokietija ji tapo vėliau) kancleris prekių paštu katalogo vardu gausiai drėkino savo vešlius ūsus ašaromis, kiek jam kainavo netgi po pergalingų 1866 metų su Oestereichu ir 1870 metų karų su Frankreichu pietiečius bavarus su kitais jų kaimynais vokiečiais iš Badeno, Württembergo ir Hesse-Darmstadto valstybių (sic!) įtikinti vis tik pasirašyti Deutchereicho federacijos sutartį, nes tie mieliau būtų su Viena, o ne su Berlynu toje buvusioje Šiaurės vokiečių konfederacijoje (ir jau tikrai ne su Kionigsbergu, kuris joje visiems piršo Ordnungą). Beje, bavarai ir dabar juokauja, kad po Antrojo Pasaulinio karo tai jie Bundesrepublik federacijos sutarties nepasirašę.

Vokiečiai geri inžinieriai, o ne menedžeriai – net dabar pas mus salose German Engineering yra reklamose technologinio pranašumo ženklas (anglai gal ir sukūrė traukinius, bet vokiečiai sukūrė traukinių grafiką), nes, tarkime, vartų sklasčiai čia verkti gali priversti ne tik vokietį, bet ir mūsų tautietį, pratusį prie vokiškų techninių sprendimų (du čiaupai, Karlai, du čiaupai – kai tau nereikia ne vieno jų, o reikia vieno, kuriame bėgtų ne karštas ir ne šaltas, o būtent šiltas vanduo!).

Bet vokiečių “amatininkų dirbtuvėse“ Europoje dabar kiurkso lenkai, o pasaulyje – kinai.

Kad frankai su britais nusišalino, tai ne priežastis bošams manyti, kad tai jų genialaus vadybos talento dėka (netgi karyboje jų divizijos ir aukščiau štabų strateginis vadovavimas kelia šypseną). Šiaip istorija linkusi kartotis – tai, dėl ko jie lindo kariauti su visais dar Pirmame Pasauliniame, gavo taikiai per ES, bet kai jau dabar gavo, tai gal žinote nors vieną tautą, įskaitant pačius vokiečius, kurie dėl to džiaugiasi?

Nes jau kaip iš frico diplomatas ir derybininkas… Nes – arba prūsokas su lazda ir kariniu muštru, rėkalojantis komandas, arba biurgeris, kuris toliau 30 mylių aplink savo namus nemato, o į tą erdvę įeina jo amato darbo vieta, aludė ir kirchė. Nei vienas Vokietijos (nes dar yra Lichtenšteino, Šveicarijos ir Austrijos) vokiškas tipažas gebėjimu derėtis ir strategiškai mąstyti nepasižymėjo (kas nesumenkina Geležinio Kanclerio genialumo – savo tikslą suvienyti vokiečių valstybes į vieną imperiją iš dalies pasiekė).

Todėl prie tokios “generalinio štabo“ vadybos, tai ES laukia niūrus laikas, sakyčiau.

* * *

Tęsinys, gal optimistiškesnis, čia