Lietuvoje kalafiorgeitas įvyko. Tikras kalafiorlyksas. Gi kalafiorai pabrango, ir netgi labai.

Kalafioras išvis yra lietuvių nacionalinė daržovė, kurią sėja ant pylimo, kol ateina bernelis ir nusocialdemokratina. Arba antai atjoja žirgeliu ir kalafiorų darželį ištrypia kanopėlėmis, rupūžė neraliuotas!

Kalafioras yra nepamainoma lietuvių nacionalinės virtuvės dalis – jokie šaltibarščiai, cepelinai, vėdarai ar kebabai be jų neapsieina. Išvis, Tautinėje Giesmėje priedainis yra apie kalafiorus, kurie miega dirvoje kaip didvyriai, ir apie tai, kad kalafiorais esame mezgime, siuvime bei audime, ir norime kalafiorų virtų, keptų ir patušytų ant skarvados.

Išties valdžios institucijų nedėmesingumas šitai iškilusiai kalafiorų grėsmei yra nedovanotinas ir neatleistinas, kaip pastebėjo nacionalinis lietuvių tautos terorizmo ir genocido dainius, sumažinęs lietuvių tautos milijonus nuo 4 iki 3 (ką tę tie mažum sovietai su savo 15-20% per pem metų, kuomet galima 25% per perpus trumpesnį laiką!).

Išvis metas šaukti Valstybės Gynimo Tarybą, nes čia jaučiamas oligarchinis sąmokslas – išties, net jei dabartinę kriminalinę Vyriausibę™ kaltinsi, tai opozicija irgi ne ką ne geriau, nes juk visi prisimena, kad Kubyyyylius!… Diržus galima veržtis, bet be kalafiorų juk nėra išvis gyvenimo – nepaviko™.

Ir Landsbergio plane apie algas kalbama, o ne penCijas, tai iš ko tuos kalafiorus pirksi? Vagei™ ir tie, ir kiti. Tik latifundininkas iš Naisių yra baisej nais, bo prie subsidijinio ūkio ir rusiškų kombainų (ir kad kalhoznykai dabar neišvogtų jau privataus, o ne “niekieno“ kombikormo iš jo sandėlių, tai mentų mentą pasisamdė savo kaimo įgaliotiniu).

O LSD (Lietuvos Statistikos Departamentas) visai kaip LSD (Lietuvos Social-Demokratai) – myža į akis ir sako, kad lyja. Kainas jie, matai, pateikė, kad niekas per tą eurą nepabrango, o kai kas ir atpigo (ryžiai, pvz., bet juk pamename, kaip grikiai brango triskart, ne?!). Meluoja, nes yra pasakyta, kad yra melas, yra socialdemokratiškas melas, ir yra statistika nuo LSD.

Skambinu vakar mamai, klausiu, kaip ten jūs, be kalafiorų?

“- Ai, – sako ji man, – sode buvom – sušalau, nes lyti pradėjo. Tėvas dviračiu parmynė, o aš likau laukti, po to parėjau be dviračio.“

“- O tai brendžiuko šilumai?“ – klausiu.

“- Tai kad ne metas dar jam“.

Ne sezonas. Nei kalafiorus sėti, nei kalafiorus akėti. Ir išvis, nevartoja ji tų kalafiorų, tai diversifikavo lietuviškas ekonomines bei nacionalines grėsmes asmeniniam finansų portfeliui kažkuo kitu. Suvalkietiški genai ir ant dzūkiško pieskyno pramuša.

Nors aš dar pamenu, kad prieš krizę Kubilių Antrąjį tai iš parduotuvės nieko neparsinešdavai už 50 litų, per krizę – už 100, o po euro įvedimo – tai vėl už 50, tik 3,4528 karto daugiau (t.y. mažiau, tik sumoki daugiau – mažiau nieko neparsineši už eurus).

O aš čia anądien pas save žiūriu, kad irgi šilauogės pabrango. Teko pirkti braškių ir aviečių. Ir dar slyvų. Šiaip galima ir kavos puodelį už tą pačią sumą, bet aš ne hipsteris, o veganas (tarpe kai lenkiškos dešros nevalgau), todėl už tą patį geriau vaisių nusiperku. Kalafiorų gal irgi reikėtų pabandyti, kol dar nevėlu, nes kažkoks jūsų bankinyks pasakė, kad čia pasaulyje kalafiorai nesudygo, todėl ir pabrango Lietuvoje. Maniau, kad čia tokios GMO sankcijos, o belarusai visus savo kalafiorus nebe į Lietuvą, bet rusams išvežė, kurie irgi be kalafiorų negali degtinės gerti Pobiedos dienos proga.

Gal ir viskas tame paaiškinime gerai, bet mintys kyla įvairios ©.

* * *

O dabar truputį ne į temą apie Londoną.

Londone yra 12 “vienaragių“ – hi-tech įmonių, kurių vertė virš milijardo dolerių. Tai yra daugiau nei Švedijoje ir Vokietijoje kartu sudėjus.

Žinant, kad viena hi-tech darbo vieta sukuria darbo maždaug 3-5 įprastų darbo vietų (maisto pristatymas, cheminės valyklos ir skalbyklos, auklės ir valytojos bei namų tvarkytojos, taksi vairuotojai ir t.t.), nenuostabu, kad Londono ribose gali paragauti ir absoliučiai visų šalių virtuvių patiekalų (ne tik kalafiorų).

20160425_192341

Dekoracija iš mano laikino darbinio vestibiulio – Avanti Communications, kuri valdo Ariana, Hylas-1, Hylas-2, sąlyginai Hylas-2B, ruošiasi paleisti jau Hylas-3 ir surinkinėja jiems Hylas-4 palydovus, per kuriuos tiekiamas Ka-band internetinis palydovinis ryšys Europai, Artimiesiems Rytams bei Afrikai (pvz., kad Kenijoje vaikučiai džiunglėse galėtų selfiukus dėti į instagramiukus ir feisbukiukus su žirafiukais ir liūtukais)

1997 metais londonietis uždirbo £390 per savaitę arba 18.5% daugiau už šalies vidurkį. Dabar tai yra £739 ir 27.6% atitinkamai. Londone sukuriama 30% daugiau pridėtinės vertės dirbtai valandai, lyginant su šalies vidurkiu. Šalies, kuri yra penktoji ekonomika pasaulyje arba antroji ekonomika (po Vokietijos) Europoje.

Londone kas trečias gyventojas yra gimęs užsienyje, o amžiaus vidurkis yra 34 metai, lyginant su 40 šalyje. Nepaisant 8.6 milijonų gyventojų mieste, londonietis metrui sugaišta nueiti 1.68 sekundės, kas yra greičiausiai šalyje (ir kas labai erzina vis tiek ilgiau čia pagyvenusius, nes priekyje visada visi juda “per lėtai“!).

Kitaip tariant, jei esi jau toks super gabus ir nevertinamas – ką dar veiki Lietuvoje? O jei tau Lietuvoje dar gerai – STFU, nes, matomai, pagal Jurgį ir beisbolkė, ir joks tu ten ne išskirtinis talentas, kurį turi kiti mokesčių mokėtojai bei valdžia puoselėti bei remti.

Ir dar, kalbant apie Lietuvos užsienio investicijas; technologijų kūrimą (patentų skaičius, Nobelio laureatų skaičius, mokslinės publikacijos, mokinių testai pasaulyje, universitetų reitingas ir t.t.); smulkaus ir vidutinio įprastinio verslo, skirto ir jiems aptarnauti, mokestinę aplinką; populiacijos senėjimą, jaunų protų nutekėjimą; spūstis mieste (nėra milijono – ne miestas), gaišatis valstybės institucijose ar miegančią Vyriausibę™; ar netgi sukuriamos vertės santykį su kalafioro kaina – ką tai jums pasako?

O gal sako apie 6000 litų per mėnesį vilniečiui? Arba 1059 litų kiekvienam provincialui ar 2500 eurų pagal planą? Greitasis traukinys Šeštokai – Biedrionka? A kap biedns, tep i durns?

Kainas išties Lietuvoje dera kelti drastiškai, o ne laukti, kol jos pakils, nes tik iš didesnių pajamų ateina didesni uždarbiai, o Lietuva yra ES pakraštys, ir istorija moko, kuo provincijoms baigiasi ir kuria kryptimi juda žmonės, prekės ir pinigai.

Tačiau mokesčių sistema tam nepritaikyta. Ne apie Sodros lubas kliedėti reikia, o apie grindis – kol kiekvienas uždirbtas euras išties yra 60% mažesnis, tol va toks, ir kaip tik toks, yra Lietuvos darbo našumo skirtumas, lyginant su Europa. Nes Sodra yra tas pats pajamų mokestis, o visa kita – tik nemokšiškai sudėliota mokesčių alchemija valstybės mastu, kada išties LSD abiem prasmėm. Arba legalizuokite narkotikus, kad lengviau įtikėti būtų – galop, Borat sakė, kad laimės lygis priklauso nuo tiekėjo.

Todėl ir kalafiorai kažkaip atrodo brangūs, ir ekonomistai PR kėdėse protingai apie kalafiorus plačiąja prasme šneka tokiems patiems “kalafiorams“, ir noras atimti bei teisingai perdalinti ne tik kalafiorų antkainius nenuslopsta.

Visų šalių kalafiorai, vienykitės!