Aš suprantu, mane galima vadinti durniumi.

Arba varganu emigrantu, kas iš esmės yra bemaž sinonimas, nes koks gudrašiknis glušpetris turėtų iš tėvynės emigruoti? Arba išties nevykėliu, kad jau emigravau. Arba varguoliu, nes kas esu emigracijoje per metus – sargas? Ne, ne mokykloje jau, o hi-tech įmonėje, kuri leidžia į kosmosą ryšių palydovus, bet tai nuo to vis tiek sargas, o ne kosminis inžinierius, ar ne?

Ir tuomet pelnytas kyla lūpos patempimas – kas aš toks, kad čia aiškinčiau!

Žr. aukščiau, kas aš toks. Kartoti tiek kartų, kol patirsite erekciją arba nirvaną.

Bet vat sėdžiu aš konferencijoje (ar seminare) pilnoje idėjų ir principų apie investavimą, verslumą (entrepreneurship) ar kokius techninius startuolius, kuriuos gali pradėti pats net ir nebūdamas programuotoju, ir mėtai retkarčiais į facebook grotžymę, nes darai reklamą ir už tai gali prizą gauti (buvo išdalinti aštuoni, neskaitant knygų su autoriaus autografu, tame tarpe du bilietai į seminarus, kur vieną ar du pats imčiau, ir žaisliukai iPad Mini, Kindle, iWatch – ne, nelaimėjau, nors kaimynė kinė gavo knygą), ir todėl kartais paskaitai, kas vyksta sraute Lietuvoje.

Ir dabar paklausiu ne visai retoriškai: ne, nu jūs rimtai durni ar ką?

Kalafiorai!

Ka-la-fi-o-rai-ble-a!

Kažkokie sukrušti kalafiorai trečią (!) dieną iš eilės ir kone sriūbaujanti prakutusių (emigruoja nevykėliai ir varguoliai, priminsiu) tėvynainių revoliucija, prasidedanti jei ne Bostono arbatėle, tai Maksiminiais kalafiorais – ir neis jie, matai, tris dienas į parduotuvę! Tarsi valgymą galima pakeisti kažkuo kitu.

Šiaip prekybos tinklai galėtų ne tris, o nors vienai dienai pilnai uždaryti parduotuves sutartinai ir paleisti darbuotojus pailsėti. Įdomu, kaip kauktų tie “revoliucionieriai“, kurie įpratę šaldytuvą turėti mažai apkrautą, nes prekybcentris tiesiog per gatvę. O už kampo kitas. Ir jei paėjėti su kokiu šuniuku nušikinant, tai ir dar trečią rastum.

Jums rimtai visi namuose?

lolcat

Katukas afigielina be bajerio (iš the-brain-archives.blogspot.com)

Jūs bent nutuokiate, kaip atrodo iš šalies tokios aktualijos varguoliui kaip man tokiame seminare Londone, kur kalbama apie kokio Facebook kapitalizaciją, ir kad McDonald’s yra ne maisto ar frančyzės, o nekilnojamojo turto verslas, ar kad Uber yra logistikos verslas, o ne taksi, ar kad kasmet po milijardą praranda, bet jo vertė milijardais dešimtkart auga, ir kodėl visa tai, ir…

Kalafiorai pabrango.

Net Rusijos grėsmės neliko – bet kalafiorai brangsta!

“O bankomatas kieno?“ – klausė vienas toks PRščikas, apsimetantis bankiniu ekonomistu, dabar susirūpinęs kalafiorais ir statistinių deviacijų medianomis ne mažiau, kai kitas toks guru iš konkuruojačio flagmano, lig šiol tylėjęs, dar priduria, kaip negalėjo skalbyklės susiremontuoti pagal garantinį, o dar ir kalafiorai, suprask…

Šitas skalbykles gali kas mėnesį be garantinio po dvi pirkti! Iš algos. Tiesą sakant, gali nusipirkti paslaugą, kad ateis į namus, surinks jo po kambarius išmėtytas kojines visus skalbinius, nuneš į cheminę valyklą ir atneš šviežius ir išlygintus, o skalbyklė tik vietą name užima. Ir išvis, ne lygis turėti kažkokią techninę savitarnos įrangą. Dar pasakykite, kad savo limuzinus patys vairuojate – pažvengsiu.

– Gitanai, kokią skalbyklę turi?

– O nafig, kaip buvęs meras Abonentas sakė, man ta skalbyklė, jei aš turiu metinį abonentą (sic!) cheminei valyklai su pristatymu į namus ir skalbinių surinkimu.

– O, geras! Girdėjai, bet kalafiorai…

Ir pyst jam į nosį Gitanas, kad daugiau nesąmonių negirdėtų! Ir eina šašlykų apversti žarijose.

Tai va ir džiugina tik Vytautas “Vycka Dantų Retinimas Šeulia Montažkė“ Ramaneckas, kuris bent jau apie BBQ rašo. Su meile. Ir supratimu (nors žuvies diena ketvirtadieniais būna tik sovokams, nes yra penktadienį – čia pasitaisykite).

Gali ir nekepti, o restorane pavalgyti, bet jis ir fūrą vairuoja pramogai. Patys pagalvokite – jo sunkvežimis kainuoja daugiau ir arklių galios turi daugiau, nei bet kuris jo mėgiamas automobilis, o kiti žmonės antai renka pašto ženklus nebūdami paštininkais, tai ko jam to nedaryti, kas patinka?

Ir jis irgi nesupranta veganiško sielos šauksmo apie valdžios neveiklumą laukinio kapitalizmo siautėjimo tramdyme. Irgi, matai, emigrantas. Kitas antai emigrantas su obliumi Norvegijoje su karališkais pingvinais kotletus kepa, bet čia dar kita istorija.

Tiesiog noriu pasakyti, kad iš šalies visas šitas kalafiorgeitas man atrodė iš pradžių linksmas, o dabar jau atrodo apgailėtinai, nors mes visi trys emigrantai skirtingose šalyse, bet kažkaip vienodai matantys absurdišką “revoliuciją“.

Man tiesiog po seminaro akivaizdu, kad savo facebook paskyrą, matyt, dera daryti anglišką, nebe lietuvišką. Žmonės pradeda domėtis čia manimi, ir mato mano sraute mano draugų sielos klyksmą apie kalafiorus. Man jus ką – dabar blokuoti jau pradėti?

Nenoriu aš taip. Susiimkite.

Gyvenimas per trumpas tokiems niekams. Negaiškite laiko, energijos ir… savo pinigų, jei per brangu. Nepirkite kalafiorų – pirkite agurkus. Galop, ūkininkai kažką atveš parduoti (priminsiu: TS-LKD ministeris pasistengė, kad jų turgeliai rastųsi prie prekybcentrių), vartokite sezonines prekes kaip prancūzų kulinarai įpratę. Netgi iki lenkų nuvažiuokite, jei taip norisi kažko nesezoninio, tik be eilėraštukų tuku-tuku.

Susiimkite. Pavasaris. Sakuros išties žydi gražiau už kalafiorus.

O aš manau, kad šitas tinklaraštis ir liks lietuviškas, bet palaipsniui keisis, nors pirmiau pokyčiams mano paskyra pribrendo.

Ne, kol kas nebus tik apie mano kelionę laive į kitą gaublio pusę pas stačiakrūtes Taičio gražuoles (todėl toks domenas).

Rašysiu temomis, kurios bus man įdomios. Bet rašysiu mažiau. Tiesiog galima sargu dirbti ir durnėti žiūrint filmus bei ėdant, o galima užsiimti savišvieta ar saviugda (pvz., groti gitara geriau), nepagalvojote? Įsivaizduokite – užsiimate mėgstama veikla, kurioje nesate dar joks meistras (ir gal nebūsite, nes trūksta talento kaip man gitaroje, tarkime), bet jums už tai dar ir sumoka pinigus.

Tai kas dabar nevykėlis, ką?

O jei vairuoti mėgsti galingą techniką? O jei rankos limpa prie medžio?…

Matote, ne viskas atrodo taip ir apgailėtina. Bet Lietuvoje netgi paprastas žmogusœ™ nemoka vertinti paprasto darbo, argi ne?

Pasakysiu daugiau: galima sėdėti sargu ir rašyti knygą, tarkime – prabanga rašyti dykai, o po to publikuotis, kuri prieinama ne kiekvienam. Ir tam juk nereikia skirti laisvalaikio po darbo. Ir netgi už tą laiką pasyviai pinigų skaitliukas sukasi ir reguliariai jie ateina į sąskaitą. Netgi jei nieko dar neparašei ir nepardavei. Ką, ar tai blogai, kai laikas – pinigai?

OK, gana čia to koučingo dabar.

Tiesiog Žiurkė iš Rokiškio Rabinovičių terariumo organizuoja tinklaraštininkų savipatenkinimo savaitę, tai aš jam dėkoju už mano paminėjimą, o jūsų prašau pažiūrėti, ką jis dar siūlo skaityti, nes gal aš rašau neįdomiai, įžeidžiai apie kalafiorus arba ateityje dar ir rašysiu čia mažiau, nes tas valandas darbe galiu skirti įdomesniems dalykams, nei rašyti belenką.

Turiu įvairių minčių, bet jos vertos skatiko, kol nėra veiksmo. O gal kai bus, tai ir aprašysiu. Tad toli nepabėkite.

Reklama